Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Romos tikinčiųjų meilė ir padėka savo Vyskupui

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI pirmąjį Gavėnios sekmadienį dėkojo visiems, kviesdamas melstis už jį ir už jo būsimąjį įpėdinį

Šventojo Tėvo valios priėmimas

Paskutinieji nusprendusio atsistatydinti popiežiaus Benedikto XVI susitikimai su jo tiesiogiai vadovaujamos Romos vyskupijos tikinčiųjų bendruomene bei Amžinąjį miestą aplankančiais maldininkais pasižymi ypatingu jautrumu ir abipusės meilės raiška. Pirmąjį Gavėnios sekmadienį, vasario 17-ąją, dešimtys tūkstančių piligrimų užplūdo Šv. Petro aikštę pasiklausyti tradicinės, bet jau priešpaskutinės Šventojo Tėvo katechezės šventadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldos proga ir priimti jo apaštalinį palaiminimą. Šį kartą kaip niekada buvo gausu jaunų žmonių, laikančių Benediktą XVI sveikinančius šūkius – „Viva il Papa“ („Tegyvuoja Popiežius“), o Šventasis Tėvas su šypsena dėkojo visiems, kviesdamas melstis už jį ir už jo būsimąjį įpėdinį, kurį pasaulio kardinolai turės išrinkti po vasario 28 dieną įsigaliosiančio atsistatydinimo.

Kaip ir dauguma pasaulinės Katalikų Bažnyčios hierarchų, kitų konfesijų krikščionių dvasinių vadovų bei įvairių tikybų atstovų, pagarbos ir supratimo kupiną laišką, reaguojantį į Benedikto XVI sprendimą pasitraukti iš apaštalo šv. Petro tarnystės, paskelbė ir jo generalinis vikaras Romos miestui kardinolas Agostinas Valinis. Šiame kreipimesi į katalikų svarbiausios vyskupijos, kurioje yra ir Apaštalų Sostas, kunigus bei tikinčiuosius su gilia emocija ir nuostaba dėl Popiežiaus – Romos vyskupo – sprendimo patvirtinama: „Su tikėjimu priimame šią Šventojo Tėvo valią, kuri, kaip jis mums sakė, subrendo maldoje ir iš meilės Kristui ir Bažnyčiai bei jo būgštavimo, kad jau nepajėgia tęsti tarnystę, kaip kad norėtų“. Vasario 11 dieną paskelbtame laiške dėkojama popiežiui Benediktui XVI už jo pavyzdinį pasiaukojimą ir tėvišką rūpinimąsi Romos vyskupija ir Visuotine Bažnyčia bei iš jo gautas neįkainojamas dvasines dovanas – ypatingą gyvenimo liudijimą, uolų Evangelijos skelbimą, meilę žmogui ir jo orumui, paramą vargstantiems ir jų reikalų gynimą.

2005 metų konklavos ištakas prisimenant

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI neša kryžių Didžiojo penktadienio procesijoje Romos Koliziejuje

Perspėjimas dėl naujosios pagonybės pavojų

Su didele pagarba ir pripažinimu pasaulio katalikų žiniasklaidoje analizuojamas dėl amžiaus nusprendusio atsistatydinti iš Kristaus vietininko pareigų popiežiaus Benedikto XVI nuoseklaus ir inovacinio mokymo paveldas. Per visus ilgus savo darbo Vatikane metus prieš ir po išrinkimo 2005-aisiais į apaštalo šv. Petro tarnystę jis visą dėmesį nepaliaujamai skyrė Bažnyčios atsinaujinimui, kad ji su galinga jėga galėtų skleisti krikščioniškąjį tikėjimą vis labiau sekuliarėjančioje Vakarų visuomenėje. Žinomas amerikiečių katalikų apžvalgininkas Raselas Šo sako, kad „nedaug yra žmonių šiuolaikiniame pasaulyje, kurie kaip popiežius Benediktas XVI (Jozefas Ratcingeris) tokį ilgą laiką ir taip giliai būtų darę įtaką Katalikų Bažnyčios gyvenimui“ nuo jo, tada jauno, bet jau ryškaus teologo darbų rengiant Vatikano II Susirinkimo (1962–1965) dokumentus iki vadovavimo 1981–2005 metais Šventojo Sosto svarbiausiai dikasterijai – Tikėjimo mokslo kongregacijai – ir pagaliau vėlesnis buvimas 1,2 milijardo katalikų dvasiniu vadovu su beprecedentiniu naujosios evangelizacijos uždavinių iškėlimu į visos pastoracinės veiklos prioritetinę sritį.

Mylime Kristų, mylėkime ir Bažnyčią

Kun. Vytenis Vaškelis

Pažvelkime į Kristaus įsteigtą Bažnyčią, dėl kurios antgamtinės gerovės ir galutinės laimės Jis atidavė save kaip atnašą ir kvapią auką Viešpačiui (plg. Ef 5, 2). Bažnyčia (gr. „ekklesia“ – sušauktieji) – pirmiausia mes visi, pakrikštytieji ir tikintys Dievą, esame jos nariai, o Kristus yra jos neregimoji Galva – visų Kūno narių Gelbėtojas (plg. Ef 5, 23). Be abejo, į visuotinę Dievo tautos vienybę yra šaukiami visų tikėjimų žmonės, net ir tie, kurie, pasak katekizmo, „nepakaltinamai nepažįsta Kristaus Evangelijos ir Jo Bažnyčios, bet nuoširdžiai ieško Dievo ir, iš sąžinės balso pažinę Jo valią, stengiasi malonės veikiami ją vykdyti darbais, gali pasiekti amžinąjį išganymą“.

2012 metų Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimai

Kunigaikščio Gedimino apdovanojimų iškilmėse (iš kairės): Paluknio seniūnė Marija Golubovska, Trakų ligoninės direktorius Arkadijus Goldinas, savivaldybės administracijos direktorė Asta Kandratavičienė, mokytoja metodininkė Renata Joknienė, Trakų rajono mero pavaduotoja Teresa Solovjova, monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius, meras Vincas Kapočius, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Sausio 18 dieną Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato muziejaus salėje iškilmingai įteikti Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimai labiausiai nusipelniusiems Vilniaus regiono verslininkams ir visuomenininkams už jų indėlį 2012 metais. Didžiojo Kunigaikščio Gedimino apdovanojimo komiteto pirmininkas Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas prof. Rimvydas Jasinavičius  teigė, kad per televiziją dažnai pamatome įvairių sričių žvaigždes ir žvaigždutes, tačiau į eterį nepatenka tie žmonės, kurie savo kasdieniu darbu gerina kitų žmonių gyvenimą. Profesorius džiaugėsi, kad vėl yra proga pagerbti pačius iškiliausius Vilniaus krašto žmones, kurie labiausiai savo darbu, savo laiko sąskaita kuria gėrį, grožį, gyvenimo gerovę ne tik sau, bet ir savo aplinkai.

Jaunimo organizuotos eitynės Kaune

Jaunimas tvarkingai nešė patriotinius šūkius

Vasario 16-osios popietę jaunimo organizuotos šventinės eitynės Kaune iš pradžių sutraukė keletą šimtų žmonių, o netrukus prisijungė ir per tūkstantį dalyvių. Į pirmąsias gretas rikiavosi Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) merginos ir vaikinai. Buvo dalijamasi plakatais, vėliavomis, sustatoma darni kolona, tačiau pasirengimą ir vis prisijungiančius žmones akylai stebėjo policija. Iš pradžių atrodė, kad policijos buvo netgi daugiau nei eisenos dalyvių. Buvo ir keletas provokatorių. Plakatą eitynių dalyviams prieš nosį iškėlė ir kolonai neleido pradėti žygiuoti kažkoks lietuvis, pasivadinęs „žemaičiu“, kurį visą laiką globojo iš Amerikos atvykęs žydų sionistų veikėjas Katzas. Kolonos pašonėje stoviniavo dvi mergaitės, iki akių užsidengusios veidus šalikais ir laikančios flomasteriu išmargintą popieriaus lapą, kuriame buvo raginama nedalyvauti renginyje, nes tai yra „fašistinės eitynės“.

Universiteto auditorija pavadinta profesoriaus Prano Dovydaičio vardu

Prof. Pranas Dovydaitis (1886–1942)

Prieš Vasario 16-osios šventę, vasario 14-ąją, Kauno Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakultete (Gimnazijos g. 7) Kaune vyko Prano Dovydaičio auditorijos atidarymo iškilmės. Jose dalyvavo VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka, fakulteto dekanas Benas Ulevičius, prof. P. Dovydaičio giminaičiai, ateitininkų atstovai, svečiai. Auditoriją šventino prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, prieš tai priminęs P. Dovydaičio reikšmę. Prelatas citavo P. Dovydaičio žodžius, jog žymūs asmenys lieka vadais ne tik gyvi būdami, bet ir išėję Amžinybėn, ir apibūdino jį buvus ne tik profesoriumi mokslininku, bet ir giliu kataliku. Istorikas Z. Ivinskis apie P. Dovydaitį yra sakęs, kad tai buvo Dievo ginklanešys. Sukalbėjus maldas prelatas pašventino auditoriją.

Pirmasis „Ryto“ pirmininkas – mokslininkas ir kunigas Jonas Steponavičius

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Būsimasis kunigas daktaras Jonas Steponavičius – Rygos gimnazijos moksleivis (LMAVB RS F. 342–13642 L. 11)

XX amžiaus pradžioje Lietuvoje – Suvalkijoje, Aukštaitijoje ir Vilniaus krašte – pradėjusios veiklą „Žiburio“ (steigiamasis susirinkimas įvyko 1906 m. sausio 6 d. Marijampolėje), „Saulės“ (įkurta Kaune 1906 m. rugpjūčio 7 d.) ir „Ryto“ (steigiamasis susirinkimas įvyko Vilniuje 1913 m. sausio 13 d.) draugijos atliko didžiulį darbą tautos švietimo, religinio ir tautinio sąmoninimo plėtros kelyje, tapo svarbiais lietuvių katalikiškąjį intelektualinį sąjūdį vienijančiais centrais.

Darbai šviesia žvaigžde suspindo...

Bronislava Tamulynienė

Atminimo renginio svečiai, rėmėjai, organizatoriai bei atlikėjai džiaugėsi Alytaus krašto visuomenėje pasodinę dar vieną gėrio daigelį

Pirmąjį vasario sekmadienį Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijos bažnyčioje vyko popietė, skirta miesto Garbės piliečio saleziečio kun. Prano Gavėno 13-osioms mirties metinėms paminėti. Šio renginio rėmėjas Alytaus dekanas ir parapijos klebonas g. kan. Arūnas Užupis, organizatoriai – „Dienos namų“ direktorė Kristina Bondareva ir Dainavos krašto ateitininkų valdybos pirmininkas Almantas Geležius bei savanorės Regina Pakalnienė, Aldona Gališanskienė, Gema Gocentienė, Melita Pilkauskaitė – siekė ne tik pagerbti kasmet prisimenamą iškilųjį dvasininką kun.  P. Gavėną, bet ir pasisemti gerosios patirties iš Alytaus krašto šviesuolių, šiandien pasirinkusių aktyvaus krikščioniško gyvenimo kelią.

Kauno verslo centras įtrauktas į neįprasčiausių Europos statinių sąrašą

Verslo centras „1000“ Kaune – vienas iš neįprasčiausių Europos pastatų

Kaune esantis verslo centras „1000“ pateko į cnn.com sudarytą neįprasčiausių Europos pastatų vienuoliktuką. Į jį įtrauktos tokios įžymybės, kaip Briuselio „Atomiumas“ ar garsiojo architekto Gaudi namas „Casa Mila“. Visą šio dešimties aukštų pastato fasadą puošia tarpukariu sukurto tūkstančio litų banknoto atvaizdas, išgraviruotas ant daugiau kaip 4000 verslo centro langų. Cnn.com atkreipia dėmesį į tai, kad statinys ypač įspūdingai atrodo naktį, kada sušvinta nepaprastomis spalvomis.

„Paduok pirštą, tai nukąs visą ranką“

Gintaras Visockas

Neseniai itališkame laikraštyje „L‘Occidentale“ pasirodė Lašos Zilpimiani publikacija „Stalinizmo šešėlis virš Kaukazo“. Publikacija aktuali ir Lietuvai, nes galimos plačios paralelės. Pagrindinė rašinio tema – Kaukazas, akivaizdžiausiai pereinantis į Rusijos Federacijos rankas, o Vakarų Europa praranda politinę įtaką šiame strategiškai svarbiame regione. Straipsnyje tvirtinama, kad Kaukaze vėl šeimininkauja Kremlius. Jei iki 2008-ųjų pabaigos dar vyko įnirtingos grumtynės dėl įtakos Kaukazui ir tose grumtynėse kaip lygus su lygiu varžėsi dvi grupuotės – Rusija prieš JAV ir Vakarų Europą, – tai šiandien šis karas akivaizdžiai pralaimėtas. Ir jį pralaimėjo būtent vidinių ekonominių bei struktūrinių bėdų kamuojami Vakarai, nors bandė silpninti Maskvos šantažą Kaukazo respublikoms, vakariečių naudota strategija patyrė pralaimėjimą, pasirodė esanti niekam tikusi, nes, remiantis L. Zilpimiani įžvalgomis, nesurado priešnuodžių Rusijos sumaniai puoselėjamai strategijai „Skaldyk ir valdyk“. Dabartinė Rusijos Federacijos vadovybė sugeba visus Kaukazo regioninius konfliktus panaudoti savo labui. Ryškiausias pavyzdys – nesibaigiantis Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas. Kremlius apsimeta tame regione esąs pagrindinis taikdarys, bet iš tiesų šiandieninės Rusijos strategai trokšta palaikyti esamą įtampą ir neapibrėžtumą, nes tik taip Rusija gali tikėtis išsaugoti šioje konfliktų zonoje savo įtaką. Perprasti rusiškos skaldymo politikos esmę – lyg ir nesudėtinga. Kremliaus vadovai stengiasi puikiai sutarti su Jerevanu ir tuo pačiu metu palaiko gana draugiškus santykius su Baku. Taip veikdama Maskva tampa reikalinga abiems rungtyniaujančioms šalims. Rusijos politinis svoris auga tarsi ant mielių, o politika šiame regione yra dviprasmė ir daugialypė – diplomatai vienaip kalba Armėnijos sostinėje, kitaip – susitikdami su Azerbaidžano vadovybe, dar kitokius žodžius taria bendraudami su Vašingtono ir Briuselio diplomatais. Vadinasi, tik klastingai dviprasmė Rusijos pozicija neleido pasiekti kompromiso, priimtino dėl Kalnų Karabacho mirtinai susipykusiems armėnams ir azerbaidžaniečiams. Akivaizdu, jog Armėnijos ir Azerbaidžano politikai priversti pataikauti Kremliui, nors jis yra pagrindinis nestabilumo palaikytojas ir kurstytojas. Nemalonu šypsotis tam, kuris naudojasi tavo bėdomis, bet tenka, nes iki šiol nerastas priešnuodis, pajėgus neutralizuoti Kremliaus gebėjimą kiršinti kaimynes ar dirbtinai provokuoti nacionalinius nesutarimus tarp titulinės tautos ir tautinių mažumų.