Klasikas iš Tolminkiemio
Benjaminas ŽULYS
2014-aisiais sukaks 300 metų Karaliaučiaus srities Lazdynėlių kaime, laisvųjų valstiečių šeimoje gimė būsimasis lietuvių literatūros patriarchas, grožinės lietuvių literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido dirbdamas liuteronų kunigu, šviesdamas vietos ir aplinkinius gyventojus Tolminkiemyje. Čia pastatė naują mokyklą, Našlių namą, pastoratą, naują mūrinę bažnyčią. Paskaičiuota, kad per visą Tolminkiemio gyvavimo laiką čia dirbo 22 klebonai, bet tik vienas K. Donelaitis pastatė tiek daug įvairių pastatų. Be to, jis rūpestingai prižiūrėjo nemažą sodą, gamino muzikos instrumentus, barometrus, mikroskopus. Pamokslus sakė lietuviškai ir vokiškai. Buvo plačiai išsilavinęs studijavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete, greta studijų lankė lietuvių kalbos seminarą, retorikos pratybas, mokėsi kalbų.
Labiausiai K. Donelaitį išgarsino poema Metai, kuri išversta į dvylika užsienio kalbų. Joje vaizduojamas Rytų Prūsijos būrų (valstiečių) gyvenimas, jų dvasiniai bruožai, materialinė bei socialinė padėtis. Taip pat žinomos šešios pasakėčios.
Šiam 300 metų jubiliejui iš anksto ruošiasi Lietuvos visuomenė, tam rengiama plati programa, įvairūs susitikimai. Tai vyks ne vien Lietuvoje. Dabartiniame Kaliningrade (Karaliaučiuje) jau kuris laikas veikia Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė, kuri inicijavo projektą Donelaičio žemė. Šios bendruomenės nariai, lietuviai ir rusai, vykdydami projektą, atvyko į Kauną, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje susitiko su Kauno miesto visuomene, literatais. Tarp renginio dalyvių Rusijos rašytojų sąjungos Kaliningrado skyriaus pirmininkas Borisas Bartfeldas, buvusi srities vicegubernatorė, I. Kanto universiteto profesorė, kultūrologė Olga Dubovaja, L. Rėzos lietuvių kultūros atstovė, 48-osios vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, poetė, vertėja Rūta Daujotaitė-Leonova, profesorius Algirdas Matulevičius, Violeta Gudonytė, kiti.
Susitikimo dalyviai prisiminė, kaip sovietinė valdžia norėjo panaikinti Tolminkiemyje (dab. Čistyje prūdy) K. Donelaičio muziejų. Kaliningradiečiai visuomenės veikėjai, lietuviai bei rusai, nepabūgo parašyti kreipimąsi Rusijos vadovams ir Kaliningrado gubernatoriui dėl muziejaus išsaugojimo, ir lietuvių literatūros patriarcho atminimas buvo išsaugotas. Susitikime buvo pristatytas Napoleono Kitkausko bei Laimutės Kitkauskienės monografijos Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje vertimas į rusų kalbą, taip pat B. Bartfeldo poezijos knyga Prūsai. Rusiškai lietuviškas motyvas. Įdomu, kad ilgą laiką vietos gyventojai K. Donelaitį vertino ne vien kaip kunigą, pamokslininką, bet ir kaip uolų ir sumanų sodininką. Po poeto mirties sodas sunyko, ir tik šiuo mečiu buvo atsodintas toje pačioje vietoje su tiek pat ir tokių pačių vaismedžių, kaip buvo esant jo šeimininkui gyvam. Beje, prieš keletą metų trukę dideli žiemos šalčiai išguldė ne vieną netoliese esantį sodą, o K. Donelaičio atminimui pasodintame išliko šalnų nepaliestas nė vienas medelis. Matyt, todėl, kad sodas buvo sodintas su meile ir pagarba, o gal iš Anapus apsaugojo kunigo ir poeto ranka.
Susitikime koncertavo lietuvių folkloro ansamblis Liktužė neatsitiktinis svečias, jau per 50 kartų koncertavęs Kaliningrado lietuvių bendruomenėse, kitose vietovėse. Ir čia jis buvo sutiktas šiltai.
Kaunas
© 2013 XXI amžius
|