Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Krikščionybė
    ir visuomenė
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Nauja Lietuvos „Caritas“ vadovė

Lietuvos Vyskupų Konferencijos sprendimu nuo kovo 1-osios dienos Lietuvos „Caritas“ organizacijos generalinės direktorės pareigas pradėjo eiti Janina Kukauskienė. Šiose pareigose ji pakeitė ilgametį Lietuvos „Caritas“ vadovą kun. Robertą Grigą.

„Noriu padėkoti visiems geros valios žmonėms, kurie nuo 1997 metų, kai pradėjau darbą Lietuvos „Caritas“, rėmė malda, įžvalgomis ir veiklia pagalba. Dėkoju vyskupams, Lietuvos „Caritas“ bendradarbiams, vyskupijų „Caritas“ centruose, socialiniuose projektuose bei įstaigose dirbantiems vyresniems ir jauniems savanoriams. Jūsų tikėjimas ir veikli artimo meilė per praėjusius dešimtmečius augino krikščionišką „Caritas“ tapatybę, stiprino pagalbos struktūrą, kurios dėka galėjome padėti tūkstančiams Lietuvos vargstančiųjų“, – baigdamas savo kadenciją Lietuvos „Caritas“ generalinio direktoriaus poste sakė kun. R. Grigas.

Į Vilnių susirinkę lietuviai pasakė, kad jie nori būti lietuviais savo tėvynėje

Eitynių dalyviai neša plakatą, kuriame pavaizduoti lietuvių tautos didvyriai

Kovo 11-osios popietę, kaip ir buvo planuota, nepaisydami jiems daromų trukdžių, patriotiškai nusiteikę Lietuvos piliečiai surengė masines eitynes šventės proga. Kai iš pradžių pro policijos užtvaras, kruopščiai tikrinančias žmonių nešamas vėliavas (gal jų kotuose policija įžvelgė šautuvo vamzdžius?), įtartinai apžiūrinčias praeivius, žmonių grupelės po truputį plūdo į Katedros aikštę, neatrodė, kad jų sueis labai daug. Tačiau netrukus priešais Gedimino paminklą susirinko tokia žmonių gausybė, tiek plazdėjo valstybinių vėliavų, tiek tautinės trispalvės juostelėmis pasipuošusių piliečių susirinko, kad atrodė, jog atgimė Sąjūdžio sukelta mitingų dvasia. Nors Vilniaus miesto savivaldybė neišdavė leidimo šiemetiniam patriotiniam renginiui – tautinio jaunimo eitynėms – ir netgi teismas nusprendė, jog toks savivaldybės sprendimas nekeistinas, į eitynes Gedimino prospektu susirinko keli tūkstančiai žmonių. Tarp jų buvo ir panevėžiečių, kauniečių, klaipėdiečių. Iš Katedros aikštės pajudėti besiruošiančią minią tuoj pat apsupo gausios policijos pareigūnų pajėgos ir minią kelis kartus grėsmingai „perspėjo“: „Prašome laikytis viešosios tvarkos ir nekurstyti nesantaikos. Policija įspėja“. Senamiesčio gatvėse pasirodė raiti policijos pareigūnai, tačiau eitynių dalyviai pradėjo rikiuotis į koloną, ir lygiai 16 valandą minia iš Katedros aikštės pajudėjo Gedimino prospekto link, skanduodama: „Lietuva“. Policija užtvėrė Gedimino prospektą savo automobiliais, trukdė dalyviams eiti Gedimino prospektu, bandė eiseną sustabdyti, tačiau žmonės išsiskirstė į šaligatvius. Prie Vinco Kudirkos aikštės sutikę naujas kliūtis – policijos automobilius – žmonės patraukė tiesiai per aikštę. Sudarytos „Zuoko kliūtys“ trukdė ne tik eitynių dalyviams, bet ir manevruoti policijai. Pravažiavęs Vinco Kudirkos aikštę vienas policijos automobilis kliudė beisbolo aikštelės tinklą ir jį nutraukė, sustojo ir dėl to susidarė žmonių spūstis. Be minią lydėjusių itin gausių policijos pajėgų, Gedimino prospekte eisenos dalyviams kelią pastojo koncertų scenos, prekeivių palapinės ir žaidimų aikštelės. Tūkstančiai dalyvių strigo ir dėl to, kad juos lydėję policijos mikroautobusai lėtino žygio tempą.

Įveiktos šventinės barikados

Vytautas VISOCKAS

Eitynių dalyviams kliūtimi turėjo būti ir vaikų piešiniai Kovo 11-ajai Autoriaus nuotrauka

23-ąjį naujosios Lietuvos gimtadienį pasitikome šaltai. Pirmosiomis kovo dienomis švietė saulė, bet ji dar nešildo. Jau praėjo 40 paukščių diena, tačiau iš šiltesnių kraštų – anglijų, airijų, ispanijų – jie dar negrįžta, nors ir ilgisi gimtojo lizdo. Dar šalta. Ar kada nors sugrįš? Klimatologė Audronė Galvonaitė pranašauja klimato atšilimą, esą Lietuvoje gali būti, geriausiu atveju, šilta kaip Ispanijoje, o blogiausiu, – kaip Afrikoje.

Nusivylusi Lietuva

Romas GUDAITIS

Minint svarbias valstybines šventes valdantieji sako pakankamai nuobodžias ir kartais trafaretines kalbas. Tai tapo įprasta tradicija. Tačiau kartais švenčių metu lyg netyčia prasiveržia ir viena kita kalba šviesių ir drąsių žmonių, itin taikliai apibūdinančių situaciją, kurioje yra atsidūrusi Lietuva. Tai teikia vilties, kad Lietuvoje dar ne viskas prarasta. Būtent tokias kalbas Seime Kovo 11-osios proga pasakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos direktorė Irena Andrukaitienė ir rašytojas Romas Gudaitis. Spausdiname jų kalbas.

Tauta prasideda nuo žodžio

Irena Andrukaitienė

1990 metais aš kaip ir čia esantys Kovo 11-osios signatarai, Laisvės gynėjai, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių žinojau atsakymus į daugybę klausimų. Kodėl mes esame Lietuva? Kodėl mes norime būti laisvi? Kodėl galime atiduoti viską, kad būtume tokie?

Šiandien aš noriu jūsų visų paklausti, kiek kainuoja Lietuva? Ar esantys šioje salėje gali atsakyti į tokį, atrodytų, visiškai paprastą klausimą? Kiek kainuoja Lietuva? Ar gali bet kuris Lietuvos žmogus šiandien atsakyti į šį klausimą: kiek kainuoja Lietuva?

E. Kusaitės byla – prokuratūros ir VSD kūrinys

Tai parodo terorizmu kaltinamosios advokatas

Jau rašėme, kad Vilniaus apygardos teisme vasario 8-ąją vykusiame posėdyje prokuroras Mindaugas Dūda po savo ilgos beveik penkias valandas sakytos kaltinamosios kalbos „pasiūlė“ įkalinti terorizmu apkaltintą Eglę Kusaitę 10 metų. Jo surinktais duomenimis, ji esą rengėsi įvykdyti teroro aktą Rusijoje, prieš strateginės reikšmės objektą Čečėnijoje, ir todėl ši „minimali“ bausmė atitinka Lietuvos Baudžiamojo kodekso straipsnius. Prokuroro teigimu, Kaune, autobusų stotyje 2009 m. spalio 24-ąją suimta E. Kusaitė netrukus prisipažino, kad jau nuo 14 metų ji „svajojo“ tapti šachide, tai buvo jos gyvenimo tikslas. Klaipėdietė norėjo susisprogdinti siekdama padėti nuskriaustiems Kaukazo musulmonams ir atkeršyti už draugo mirtį. Aiškindamas Rusijos Federalinio saugumo biuro (FSB, buvusio KGB) terminais apie baisiuosius čečėnų teroristus, prokuroras tikino, kad techninėmis priemonėmis užfiksuoti duomenys visiškai patvirtina E. Kusaitės siekį tapti mirtininke, nors mergina ją ir neigė, tvirtindama, jog radikalias idėjas jai bruko įslaptintas liudytojas Nr. 1, o į Maskvą vyko tik mokytis. Prokuroras tikino, kad Kusaitė į Maskvą vyko siekdama prisijungti prie čečėnų kovotojų ir susisprogdinti. Dėl to jos kelionę esą finansavo jos draugės Aišos Magmadovos brolis Apti Magmadovas, atsiuntęs 500 JAV dolerių. Nors baigiamojoje kalboje prokuroras nepateikė konkrečių įrodymų apie trijų teroristų grupės planus ir pasirinktus metodus įsiveržti į kurią nors, kaltintojo net neįvardytą Rusijos karinę bazę Čečėnijoje, jis vis vien teigė, kad E. Kusaitės veiksmai turėtų būti traktuojami kaip nusikalstami: su Magmadovais ji esą sukūrė organizuotą grupę teroristiniam aktui atlikti strateginės reikšmės objekte. Žmogiška „teroristės“ atjauta kraujuojančiai Čečėnijai prokuroro buvo pateikiama kaip nesuprantama anomalija, esą E. Kusaitės „vertybių sistemoje pagarba žmogaus gyvybei ir jo socialinei gerovei užima paskutinę vietą“. Prokuroro pateiktų „įrodymų“ ir įrodinėti nebuvo jokio reikalo. Tai, kad E. Kusaitė tikrai gavo Lietuvos piliečio pasą bei 500 dolerių kelionei į Maskvą, kad ji tikrai bendravo su Magmadovais ir gavo Rusijos vizą vykti pas juos pati kaltinamoji niekada neneigė, bet tai niekaip neįrodo jos rengimosi terorizmui fakto. Kitokių rengimosi padaryti nusikaltimą įrodymų prokuroras taip ir nepateikė – nei Baudžiamojo kodekso 21 straipsnyje apibūdinančio rengimosi nusikalsti („rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas“), nei Eglės esą bandyto „suieškoti ar pritaikyti“ šachidės diržo ar sprogmenų pagal į jos kompiuterį atsisiųstą knygą. Svarbiausias prokuroro įrodymas – vienintelė suieškota nusikaltimo priemonė buvo Lietuvos Respublikos pasas ir pašto perlaida, t.y. atvirai perduoti 500 dolerių.