|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Lietuvis salezietis tolimojoje Peru
Domėdamasis Sintautų valsčiaus išeiviais, sužinojau ir kunigo saleziečio Juozo Augustaičio, kilusio iš Voverių kaimo, Sintautų parapijos, pavardę. Lietuvoje apie jį nedaug žinių buvo galima rasti. Jos buvo prieštaringos ir netikslios. Apie šį dvasininką tik pastarajame dešimtmetyje imta šiek tiek daugiau rašyti, ypač Sintautų kalendoriuose ir Šakių leidiniuose. Atidžiau pažvelgus į tuose leidiniuose pateiktą jo biografiją, kilo daug klausimų: kada ir kur jis baigė kunigų seminariją, kada buvo įstojęs į saleziečių noviciatą, kur jis yra gyvenęs tolimojoje Peru valstybėje, kada ir kokiame mieste jis yra miręs? Kreipiausi į p. Algimantą Katilių, kad sužinotų, kada ir kurioje seminarijoje jis yra mokęsis? Algimantas tokių duomenų Seinų kunigų seminarijoje nerado. Tada apsilankiau pas Vilniaus saleziečius. Jie man parodė Lietuvių saleziečių istoriją, kurioje buvo pateikta trumpa kan. J. Augustaičio biografija. Bet ir ten apie daugelį jo gyvenimo faktų neužsiminta. Tik nurodyta tiksli kunigo, saleziečio mirties data ir vieta. Tada kilo mintis kreiptis į Vatikano radijuje dirbantį Saulių Kubilių (Stasio Šilingo vaikaitį), kad jis saleziečių centre surastų tikslų kunigo vienuolio gyvenimo aprašymą. Gerbiamas Saulius pateikė žinias iš Romos ir parašė paklausimą į Peru sostinę Limą. Iš ten jis gavo saleziečio Emilio Vallenbuonos ispanų kalba 1974 metais rašytą kun. J. Augustaičio trijų puslapių nekrologą ir persiuntė man. Pagaliau pavyko sužinoti tikrąją iš mūsų krašto kilusio dvasininko gyvenimo istoriją. Su ja supažindiname ir XXI amžiaus skaitytojus. Žymus lietuvių vienuolis salezietis, kunigas, pedagogas ir keliautojas J. Augustaitis gimė 1886 m. vasario 12 d. Voverių kaime, ant Novos upės kranto, Sintautų parapijoje, dabartinėje Sintautų seniūnijoje, Agotos Baltrušaitytės-Augustaitienės ir Juozo Augustaičio šeimoje, augo ir daugiau būsimų dvasininkų: brolis kunigas, ilgametis Gelgaudiškio klebonas Konstantinas (18901954) ir sesuo vienuolė Antanina Augustaitytė, mirusi Marijampolėje 1931 metais. Nors niekur nerašoma, bet galima manyti, kad būsimasis kunigas J. Augustaitis pradinę mokyklą baigė Sintautuose, nes ją yra baigęs ir jo brolis Konstantinas. Tikrai yra žinoma, kad jis, būdamas 18 metų, 1904-ųjų spalį, pakviestas kunigo, vienuolio saleziečio Antano Skelčio, išvyko į Italiją, į Turino saleziečių centrą. Ten mokėsi apie porą metų, kol vienuolyno vyresniųjų siūlymu išvyko į misijas į Pietų Ameriką, Peru, prie Ramiojo vandenyno. Ten jis priklausė Peru saleziečių provincijai (inspektūrai). Per porą metų tobulai išmoko ispanų kalbą. Kaip pridera vienuoliškajam pašaukimui, kiekvienam jaunuoliui būtina įstoti ir atlikti noviciatą. J. Augustaitis į noviciatą įstojo Montevideo mieste, Urugvajaus sostinėje, 1910 m. balandžio 8 d. Ten po metų jis davė pirmuosius vienuoliškus įžadus trejiems metams. Urugvajaus universitete studijavo filosofiją. Grįžo į Peru, apsigyveno Arekvipos (Arequipa) mieste ir 1915 m. kovo 15 d. antrąjį kartą dar trejiems metams davė vienuoliškus įžadus saleziečių kongregacijai. Ten, ruošdamasis tapti kunigu, 19161919 metais studijavo teologiją ir 1919 m. sausio 29-ąją, per šv. Pranciškaus Salezo dieną davė amžinuosius vienuoliškus įžadus ir rugpjūčio 10-ąją jam buvo suteikti diakono šventimai. Arekvipos vyskupas Holginas į kunigus J. Augustaitį įšventino 1920-ųjų kovo 14 dieną. Baigęs studijas ir tapęs kunigu J. Augustaitis dirbo pastoracinį darbą tarp ten gyvenusių katalikų, vykdė misijas tarp Kusko (Cuzco) mieste gyvenusių indėnų, kurie sudarė gyventojų daugumą. Apie 20 metų dirbo mokytoju Kusko mokykloje. Jo dėstomi dalykai buvo biologija, matematika ir bendroji geografija. Su vyresniųjų klasių mokiniais keliautojais, sporto klubo Andino Bon Bosco dalyviais, Andų kalnuose yra įkopęs į 6580 metrų aukščio viršukalnę. Kitose išvykose buvo nugalėjęs viršūnes Paschatusen 4850 metrų, Senka 4000 metrų ir Sacra 3500 metrų aukščio. Viršūnės būdavo padengtos amžinuoju sniegu ir ledynais. Nuo 1946-ųjų jam teko vadovauti nedideliame Yucay mieste saleziečių vienuolynui, būti vyresniuoju. Peru saleziečiai prie Titicacos ežero, Puno mieste buvo įsteigę Aukštesniąją žemės ūkio mokyklą. Joje kun. J. Augustaitis nuo 1950-ųjų apie 18 metų dirbo dėstytoju, o pasiekęs garbų amžių, liko tos žemės ūkio mokyklos dvasios tėvu. Peru Švietimo ministerija 1967 metais lietuvį kunigą, vienuolį salezietį pagerbė aukštu apdovanojimu. Už darbą įvairiose Peru valstybės mokyklose jam buvo įteiktas La Oalmas Magisteriales ordinas. XX amžiaus viduryje tolimojoje Peru valstybėje yra gyvenę tik du lietuviai, abu buvo misionieriai saleziečiai. Antrasis buvo irgi iš Sūduvos kilęs kunigas Kazimieras Inkrata. Jis kunigą J. Augustaitį yra vadinęs dvasios milžinu. Gyvenimo pabaigoje (1970 m.) kun. J. Augustaitis, atšventęs savo kunigystės auksinį jubiliejų, dėl atšiauraus kalnų klimato iš Puno persikėlė į saleziečių įstaigą prie Ramiojo vandenyno Arekvipos mieste. Po trejų metų (1973) išvažiavo į Peru sostinę Limą ir apsigyveno vienuolių seselių aptarnaujamoje senelių prieglaudoje. Limoje, sulaukęs 88-erių, 1974 m. vasario 20 d. išėjo Amžinybėn. Kitą dieną Marijos, Krikščionių pagalbos, bazilikoje buvo aukotos iškilmingos šventosios Mišios už velionį kun. J. Augustaitį. Jo palaikai iškilmingai buvo palaidoti Limos kapinėse, dalyvaujant gausiai saleziečių bendruomenei. Ant jo kapo buvo pastatytas paminklas su įrašu: Sac. Jose Augustaitis-Baltrušaitis Salesiano 21 Febrero 1974. Albinas VAIČIŪNAS Vilnius
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |