2013 m. kovo 15 d.    
Nr. 11
(2035)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Popiežiškoji misija Bažnyčios vienybės ir meilės tarnystėje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
ir kardinolas Andželas Sodanas

Kardinolų kolegijos nariai
šv. Mišiose už būsimąjį Popiežių

Kardinolo A. Sodano palinkėjimai

Kardinolų kolegijos dekanas, patyręs 85 metų italas kardinolas Andželas Sodanas, kuris anksčiau buvo pirmasis, reagavęs į netikėtą popiežiaus Benedikto XVI sprendimą dėl atsistatydinimo, patvirtindamas visų aukščiausių Bažnyčios hierarchų vienybę su Šventuoju Tėvu, dabar vėl akcentavo, kad popiežiškoji tarnystė yra Bažnyčios vienybės pagrindas ir visi yra įpareigoti bendradarbiauti su apaštalo šv. Petro įpėdiniu. Apie tai jis kalbėjo kovo 12 dieną prieš prasidedant naujo Popiežiaus rinkimų konklavai Vatikano bazilikoje aukotose šv. Mišiose „pro eligendo Romano Pontifice“. Šias pamaldas koncelebravo į Romą atvykę beveik 170 Kardinolų kolegijos narių, įskaitant visus tuos 115 kardinolų, kurie, dar nesulaukę 80 metų ribos, galėjo dalyvauti konklavoje (įskaitant 76 metų Lietuvos kardinolą Audrį Juozą Bačkį).

Kardinolas dekanas A. Sodanas sakytoje homilijoje pabrėžė, kad „būtent dėl savo mistinio Kūno (Bažnyčios – M. B.) vienybės Kristus atsiuntė Šventąją Dvasią ir paskyrė savo apaštalus, tarp kurių pirmauja Petras, kaip regimas Bažnyčios vienybės pamatas“. Priminęs ir apaštalo šv. Pauliaus mokymą dėl pareigų įtvirtinti Bažnyčios vieningumą, kardinolas A. Sodanas darė išvadą, kad „kiekvienas iš mūsų tokiu būdu yra pašauktas bendradarbiauti su šv. Petro įpėdiniu, kuris yra šios bažnytinės vienybės regimas pamatas“. Ši vienybė pasireiškia dovanų ir charizmų gausa bei įvairove, skirtinga tarpusavio sąveika, bet ugdoma ir derinama meilėje.

Svarbusis evangelizacijos uždavinys

Paliesdamas Bažnyčiai ypač svarbią gailestingosios meilės plotmę, nes sielovadoje pirmiausia susiduriama su kančia, neteisingumu, skurdu, su visokiu žmogaus silpnumu, fiziniu ir moraliniu, kardinolas A. Sodanas sakė, kad artimo meilės misiją Kristus pirmiausia paskyrė ganytojams. „Tai – rimtas įpareigojimas kiekvienam kunigui, vyskupui, bet ypač Romos vyskupui, Visuotinės Bažnyčios ganytojui, – aiškino Kardinolų kolegijos dekanas. – Vykdydami šią meilės Bažnyčiai ir visai žmonijai tarnystę, paskutinieji popiežiai ėmėsi įvairių iniciatyvų, siekdami tautų ir tarptautinės bendruomenės gerovės, ugdydami teisingumą ir taiką“. Šis bruožas buvo ypač ryškus Benedikto XVI pontifikatui, kuris jau savo pirmojoje enciklikoje „Deus caritas est“ priminė, kad „gailestingoji meilė Bažnyčiai yra neatsiejama nuo jos prigimties, būtina jos pačios esmės išraiška“. Kardinolas A. Sodanas kvietė melstis, „kad būsimasis Popiežius šiuos meilės darbus nepaliaujamai tęstų viso pasaulio mastu“.

Jis priminė svarbų dabartinio popiežiaus emerito Benedikto XVI perspėjimą, išsakytą kreipimesi šiemetinei Gavėniai, kad artimo meilė Bažnyčioje neapsiribotų įprasta solidarumo ar humanitarinės pagalbos raiška, bet būtų susieta su apaštalavimu. Svarbu neužmiršti, kad didžiausias gailestingosios meilės darbas yra evangelizacija – „žodžio tarnystė“. Nieko nėra naudingesnio ir geradariškesnio artimo labui, kaip kartu laužyti Dievo Žodžio duoną, dalytis su juo evangeline Gerąja Naujiena, įvesdinti jį į santykį su Dievu: evangelizacija yra iškiliausias ir visapusiškiausias žmogiškojo asmens skatinimas. Toks evangelizacijos dvasios stiprinimas Bažnyčios karitatyvinėje veikloje buvo labai svarbus praėjusio aštuonerius metus trukusio pontifikato aspektas, ir kardinolas A. Sodanas linkėjo, kad tai liktų ateityje.

Jis sakė, kad artimo meilė skatina Bažnyčios ganytojus jų tarnystės misijoje kiekvienos epochos žmonėms – nuo tiesioginių labdaringų darbų iki aukščiausios patarnavimo formos – perduoti kiekvienam asmeniui Evangelijos šviesą ir malonės galią. „Mano broliai, melskimės, kad Viešpats mums duotų Popiežių, kuris dosnia širdimi priimtų šią misiją“, – baigdamas homiliją kalbėjo Kardinolų kolegijos dekanas, prašydamas Švč. Mergelės Marijos – Apaštalų Karalienės – bei visų kankinių ir šventųjų užtarimo.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija