2013 m. kovo 29 d.    
Nr. 13
(2037)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Rekolekcijos – maldos bendrystės džiaugsmas

Kun. Sigitas Grigas aukoja šv. Mišias

Jaunimo grupė šlovina Viešpatį

Drąsioji Laura (centre)

RATNYČIA. Kovo 16–17 dienomis Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijoje vyko Gavėnios rekolekcijos. Jas vedė buvęs ilgametis Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Gailestingumo Motinos koplyčios  kapelionas, dabar Vilniaus Šv. Kazimiero (Naujosios Vilnios) parapijos vikaras liet. filol. mgr. kun. Sigitas Grigas. Rekolekcijos – laikas, kada žmogus turi galimybę labiau dvasiškai susikaupti, atlikti Susitaikymo sakramentą, atverti savo širdį Dievo malonės veikimui, asmeniškai išgyventi Jėzaus Golgotos kelią ir leisti Jo kryžiui pakeisti gyvenimą. Tai dar geriau galima pajusti, pasisemti paguodos ir stiprybės savo gyvenimo kelionei maldos bendrystėje savo ir Dievo namuose – bažnyčioje.

Parapijos kunigai klebonas Žydrius Kuzinas ir vikaras Edgaras Vegys kartu su Pastoracine taryba paruošė rekolekcijų programą. Kovo 16 dieną, šeštadienį, vyko gražios Susitaikymo pamaldos. Su besiruošiančiais Susitaikymo sakramentą priimti vaikais pamaldose dalyvavo jų tėvai, seneliai, broliai, seserys. Pamaldoms vadovavo kun. S. Grigas. Išpažinčių klausė kartu su vietiniais ir aplinkinių parapijų kunigai. „Dievo gailestingumo vainikėlį“ vedė vaikų ir patarnautojų šv. Mišioms grupelių nariai. Giedojo parapijos jaunimo choras (vadovai Asta Galbogytė ir Tomas Bernatavičius). Sekmadienį Rožinio, Graudžių verksmų, Kryžiaus kelio, Švč. Sakramento adoracijoje, šv. Mišių liturgijoje  nuoširdžiai dalyvavo įvairios maldos grupės, „Caritas“ atstovai, skaitovai, Votyvos ir Sumos chorai (vadovai Algis Sakavičius ir ses. Rita Bernotaitė), šlovino Viešpatį jaunimo grupė, visa parapijos bendruomenė drauge vienijosi su Kristumi, išgyveno Dievo gailestingumą ir meilę.

Šv. Mišių aukoje kun. S. Grigas dėkojo ir už naują popiežių Pranciškų, meldėsi už šeštadienį pirmą kartą priėmusius Susitaikymo sakramentą vaikus, kurie tarsi angelai laimingi kartu dalyvavo Eucharistijos šventime. Homilijoje kunigas ragino įsiklausyti į Šventojo Rašto žodžius, irtis į gilumą, augti kaip krikščionims ir duoti tam tikrų vaisių. Jis išsamiai paaiškino sekmadienio Evangeliją (Jn 8, 1–11) apie Rašto aiškintojų ir fariziejų ruošiamas pinkles Kristui, raginant nuteisti svetimautoją moterį, ir Kristaus gailestingumą. Jo klausimas – „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“ – pribloškė visus. Kristus moters nepasmerkė, atleido jai nuodėmes, išteisino ir apvilko savo šventumu, suteikė vidinio išgydymo dovaną. Jėzus nė vieno neteisia. Jis yra Dievo avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes. „Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus“. Kunigas akcentavo, jog Gavėnios laikas skirtas žmogui pradėti naują gyvenimą, atsikratyti nuodėmių, silpnumų, ydų, nes Viešpats atleidžia, išlaisvina, kuria naują širdį ir dvasią. Šiandieninės eilės prie klausyklų tai rodo. Homiliantas linkėjo pasitikėti Dievu, Jo gailestingumu ir meile, nešti šią žinią artimiesiems ir visiems žmonėms. Jis pakvietė vaikus išbandyti pasitikėjimą Dievu. Drąsiausia pasirodė Laura. Kunigas atsistojo už jos ir liepė griūti. Laura griuvo, ir kunigas ją pagavo. Šis pavyzdys rodo, kad, jei pasitiki artimu, tai pasitiki ir Dievu, linkėjo, kad nė vienas nebijotume pulti Dievui į glėbį.

Džiaugėmės parapijoje atsilankiusiu kunigu, jo paprastumu ir nuoširdumu, džiaugėmės, matydami jame Kristaus veidą. Kartu su klebonu dėkojome, kad šioje gražioje kelių dienų bendrystėje galėjome plačiau atverti širdis, kad Dievas pripildytų jas meilės liepsnos; atverti akis, kad pamatytume Jo siunčiamą šviesos lietų; atgręžti ausis, kad išgirstume Kristaus kvietimą melstis ir už kitus nusidėjėlius, jų nepasmerkti; praverti drąsiau lūpas, kurios skelbtų Gerąją Naujieną – Dievas myli žmogų, yra gailestingas ir teikia džiaugsmą būti išgelbėtam. Atsisveikinome žodžiais (Ps 125): „Kreipk, Viešpatie, mūsų likimą tarytum Pietuos patvinusį srautą. Su ašara beriamas grūdas, bet džiaugsmas, pjūčiai atėjus“.

Alvyra Grėbliūnienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija