Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Žeminama Seimo komisija

Jau kelias savaites dirbanti Seimo laikinoji komisija dėl Seimo narės Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės atėmimo kelintą kartą yra pažeminama. Per praėjusią savaitę vykusį komisijos posėdį taip ir nebuvo parodytas komisijos prašytas Garliavos mergaitės prievartinio pagrobimo vaizdo įrašas. Jis kaip tik padėtų nustatyti, ar teisingai ir tiksliai prokurorai apibūdina N. Venckienės „nusikaltimus“. Nors ir žadėta praėjusią savaitę parodyti vaizdo įrašą, esą buvusi teisėja sumušusi policininką, sambo pasaulio vicečempioną, bei sukandžiojusi prievarta mergaitę nešusią Stankūnaitę, jis ir vėl nebuvo parodytas. Kai kurie komisijos nariai (Dalia Kuodytė, Mantas Adomėnas), padėdami prokuratūrai, irgi siekė, kad įrašas nebūtų parodytas, atseit, prokurorai „įtikinamai įrodė“ Venckienės „kaltumą“. Vis dėlto buvo pažadėta įrašą parodyti antroje trečiadienio posėdžio dalyje, tačiau jis vėl nebuvo parodytas. Komisijos vadovui pareikalavus parodyti šią savaitę, paaiškėjo, kad ši „valstybinę paslaptį“ sudaranti vaizdo medžiaga ir vėl nebus pateikta. Generalinė prokuratūra paskelbė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras esą dar kartą atsisakė pateikti Seimo komisijai vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti Klonio gatvės namo viduje 2012 metų gegužės 17 dieną vykę įvykiai. Šį trečiadienį komisija, nustebusi tokiu elgesiu, į posėdį pasikvietė prokurorus paaiškinti susidariusią padėtį. Paaiškinimas, kad „valstybine paslaptimi“ padarytas įrašas negali būti pateiktas net Seimo komisijos nariams, juos gerokai supykdė. Tokio sprendimo pretekstas yra įstatymu grįstas draudimas skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis apie nepilnamečius nukentėjusiuosius, ir esą išimčių Seimo komisijoms ar visam Seimui nenumatyta. Nors šiuo atveju tiriama ne mergaitės, o jos buvusios globėjos byla, tačiau prokuratūra vis tiek kalba apie „vaiko interesus“, kurie esą bus „viešinami“, t.y. transliuojami jau ne komisijai ar Seimui, bet netgi visam pasauliui. Tai, kad pateikti kaltinimai Seimo narei gali būti visiškai nepagrįstai panaudojami ją apšmeižti ir pasityčioti iš komisijoje dirbančių Seimo narių, prokuratūra nė neužsimena, o visomis jėgomis siekia paslėpti pareigūnų nusikaltimus, tarsi Seimo nariai nesuprastų reikalo esmės. Atrodo, kad prokuratūra norėtų įrodyti, jog teisėja N. Venckienė 2012 metų gegužės 17 dieną siautėjo savo namuose Garliavoje Klonio gatvėje, daužė langus, diskiniu pjūklu pjaustė durų vyrius, apsimovusi iki alkūnių gumines pirštines neaiškiais chemikalais išpurškė antklodę, kurią užmetė savo mažametei globotinei ant galvos, paskiau draskė vaiką, suspardė mergaitę gelbėjantį pareigūną ir apkandžiojo mergaitei į pagalbą atėjusią moterį, kol pareigūnams pagaliau pavyko sutramdyti įsisiautėjusią teisėją ir sėkmingai „neutralizuoti“, išnešant į policijos automobilį irgi agresyviai nusiteikusius mergaitės senelius. Tuo pat metu kieme susirinkę „violetiniai vandalai“ į skutus draskė tautines vėliavas, šautuvų buožėmis daužė taikiai nusiteikusius pareigūnus, kurie, išvadavę mažąją mergaitę bei patyrę įvairių sužalojimų, pasitraukė iš teisėjos kiemo. Matyt, negalėdama pateikti tokio vaizdo įrašo, prokuratūra tikrąjį įrašą ir padarė „valstybine paslaptimi“ ir, dangstydamasi visokiais savo susikurtais įstatymais, slepia ne tik nuo tautos, bet ir nuo Seimo narių.

1949 metų kovas: trėmimai

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir Lietuvą okupavus sovietams, įvyko trys didžiulės deportacijos: 1948 metų gegužę, 1949-ųjų kovą ir 1951-ųjų spalį. Nuo 1940 iki 1953 metų iš trijų Baltijos valstybių buvo ištremta apie 200 tūkstančių žmonių. Visi trėmimai buvo neteisėti antikonstituciniai aktai, bolševikų valdžios vykdytos tautų genocido politikos apraiška. 1949 m. kovo 25–30 d. vykusios operacijos kodiniu pavadinimu „Priboj“ („Bangų mūša“) metu tremiamieji buvo išvežti neribotam laikui į Krasnojarsko, Chabarovsko, Omsko ir Tomsko rajonus. „Operacija“ buvo vykdoma ir Latvijoje bei Estijoje – tai buvo didžiausia Baltijos šalyse komunistinio genocido operacija. Tomis dienomis iš Lietuvos buvo ištremta net 32 tūkst. žmonių, o iš visų trijų Baltijos valstybių –  beveik 100 tūkst. Operacijos tikslas buvo numalšinti „buožių“ pasipriešinimą kolektyvizacijai bei pašalinti partizanų rėmėjus. Trėmimo planas buvo rengiamas Maskvoje MVD (sovietų vidaus reikalų ministerijos) ir MGB (sovietų saugumo) būstinėse. Sklandžiam tremties organizavimui į Lietuvą, Latviją ir Estiją papildomai buvo atgabenta apie 9000 karių, 2000 MGB agentų ir keli tūkstančiai sunkvežimių, kuriais į traukinių stotis turėjo būti gabenami tremtiniai. Pasirengimas operacijai buvo ypatingai įslaptintas. Pagal patvirtintą planą nei vidaus kariuomenės kariškiams, pasiųstiems į operaciją „Priboj“ iš Rusijos miestų, nei jų šeimoms negalima buvo pranešti paskirties stoties. Siekiant „dezinformuoti“ gyventojus, Estijoje ir Latvijoje buvo inscenizuojami kariuomenės pavasario mokymai, uždrausta dalių vadams dokumentuose vartoti sąvoką „operacija“. Tremiant gyventojus dalyvavo SSRS MGB Lenino ordino Raudonosios vėliavos F. Dzeržinskio 1-oji motorizuotųjų šaulių divizija, dislokuota Pamaskvėje. Tai, kad čekistai kruopščiai rengėsi „operacijai“, naudodami visas bauginimo priemones, rodo karinis-teroristinis apginklavimas – vidaus kariuomenei, naikintojų batalionams, sovietiniams partiniams aktyvistams papildomai apginkluoti iš Maskvos į Baltijos šalis buvo atgabenta 5025 automatai, 1900 šautuvų ir daugybė šovinių bei šovininių. Žmones iš tėvynės buvo numatyta išvežti neribotam laikui – iki gyvenimo pabaigos, parengti dirvą spartesniam „kolchozų“ kūrimui ir krašto apgyvendinimui kolonistais.