Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Kryžiaus apkabinimas neša džiaugsmą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus Verbų sekmadienį

Su Jėzumi nesame vieniši

Po popiežiaus Pranciškaus sakytos praėjusio Verbų sekmadienio šv. Mišių homilijos į Šv. Petro aikštę susirinkusiems beveik ketvirčiui milijono piligrimų iš jo vadovaujamos Romos vyskupijos ir viso pasaulio leidžia dar kartą mesti žvilgsnį į naujojo Šventojo Tėvo asmenybę, jo pastoracijos ypatingus bruožus bei jo pirmtako Benedikto XVI didžiojo mokymo dinamišką tąsą. „Minia, šventė, šlovinimas, laiminimas, taikos linkėjimai: visi alsuoja džiaugsmu. Jėzus sužadino daugybę vilčių nuolankių, paprastų, vargstančių, užmirštų žmonių širdyse, tų žmonių, kurie pasaulio akyse nieko nereiškia. Jis sugebėjo suprasti žmogaus skurdą, parodė jam Dievo gailestingumą, pasilenkė prie jo gydyti kūno ir sielos“, – taip popiežius Pranciškus, kuris pats didžiąją savo kunigiškos tarnystės dalį veikė kaip Jėzaus Draugijos narys, apibūdino Išganytojo įžengimą į Jeruzalę pirmosios Šventosios savaitės pradžioje, o gal ir visos jo žemiškosios veiklos esmę. Tokį viltis žadinančią veiklą turi tęsti kiekvienas kunigas, kuris nori būti „kitu Jėzumi“. Taip savo tarnystę atliko kunigas jėzuitas, vėliau kardinolas Chorchė Marijus Bergoljas, taip savojo pontifikato pradžioje veikia popiežius Pranciškus.

Homilijoje apibūdindamas Dievo Sūnaus ganytojiškąjį priėjimą prie kiekvieno žmogaus žemiškosios kelionės problemų, Šventasis Tėvas pamini, kad „Jėzus yra Dievas, bet Jis nusižemino ir keliauja su mumis“, kaip mūsų Vadovas, kuris rodo kelią, bet ir kaip draugas bei brolis, kuris su dieviška, bet kartu žmogiška širdimi, gailestingumu žvelgia į visus mūsų negalavimus, netgi nuodėmes. Atsiliepimas į šį Išganytojo artumą turi būti, pasak popiežiaus Pranciškaus, tikrasis džiaugsmas, bet ne pasaulietinis, kupinas emocijų ir kūniško ar materialinį turtą gaunančio pasitenkinimo džiaugsmas, bet sielos džiaugsmas, kurį neša asmeninis susitikimas su jėzumi Kristumi. Būdami bendrystėje su Jėzumi, mes džiaugiamės, nes „žinome, kad su Juo niekada nebūsime vieniši, kad Jis bus su mumis sunkiaisiais momentais ir tuomet, kai gyvenimo kelyje susidursime su problemomis ir kliūtimis, kurios atrodys neįveikiamos“. Ir čia Šventasis Tėvas tiesiog įsakmiai nurodo, kad niekada krikščionis negali pasiduoti nusivylimui, kadangi tai yra didžiausias pavojus tikėjimui, nes „tokiomis akimirkomis ateina priešas, ateina velnias su angelo kauke ir nori mus įtikinti savo žodžiais“. Ši nuostata, matyt, bus būdingas popiežiaus Pranciškaus pastoracinio mokymo elementas, nes jis jau pirmame susitikime po konklavos su Kardinolų kolegijos nariais perspėjo juos saugotis pesimistinių nuotaikų ir dėl Bažnyčios ateities, nes tai yra šėtono išmonė. Reikia klausyti ne piktojo su pagundomis, bet Jėzaus ir sekti Juo, kuris yra Viltis, ir tą viltį privalu skelbti šiuolaikiniam, visokių prieštaravimų kupinam pasauliui.

Apsivalymas nuo nuodėmės blogio

Dabar minint šventąjį tridienį ir prisimenant Kristaus kančią ir mirtį bei laukiant didžiosios Prisikėlimo šventės, atkreiptinas dėmesys į Šventojo Tėvo kovo 24-osios iškilmių homilijos antrąją dalį, kurios pagrindinė tema yra Kryžius, jau anksčiau paties Pranciškaus įvardytas kaip vienas naujojo pontifikato pagrindinių bruožų. Iš tikrųjų, nors Jėzus įžengė į Jeruzalę su karališka pagarba, bet žinojo, kad ten negaus tokio „priėmimo, koks skiriamas žemės karaliams, tiems, kurie turi galią ir valdo“, – sakė Popiežius. Įžengdamas į Šventąjį miestą Išganytojas iš anksto žinojo apie Jo laukiančią kančią ir mirtį. Jis įžengė, kad būtų įžeidinėjamas ir užgauliojamas, kad būtų vainikuojamas erškėčiais, plakamas, verčiamas nešti kryžių ir mirti ant jo dėl mūsų išgelbėjimo. Tai turi žinoti visi Kristaus sekėjai ir tituluoti Bažnyčios ganytojai, kurie, kaip Popiežius homilijoje priminė savo pirmtako Benedikto XVI pastebėjimą, yra nukryžiuoto Karaliaus kunigaikščiai, ir patvirtino, kad Jėzus, žengdamas į Kalvarijos kalną su kryžiumi ant pečių, užsikrauna visą blogį, purvą, pasaulio ir mūsų nuodėmes, kad nuplautų savo krauju. Šventasis Tėvas, kaip nurodo apžvalgininkai, vėl išlaiko vieningumą su popiežiaus emerito Benedikto XVI mokymu. Juk kardinolas Jozefas Ratcingeris prieš pat jo išrinkimą į apaštalo šv. Petro tarnystę 2005 metų Didžiojo penktadienio parengtuose Romos Koliziejuje celebruoto Kryžiaus kelio mąstymuose taip pat prasmingai pavartojo „purvo“ sąvoką: „Kiek daug yra purvo Bažnyčioje ir netgi tarp tų, kurie kunigystėje turėtų Jam (Jėzui) visiškai priklausyti, kiek daug pasitenkinimo savimi!“ Taigi, naujasis Šventasis Tėvas norėjo patvirtinti, kad jo pirmtako vykdytas Bažnyčios apvalymas nuo visokių papiktinimų bei skandalų bus tęsiamas, nepaisant visų sunkumų ir nerodant jokių nuolaidų blogybėms. Popiežius Pranciškus homilijoje priminė ir pasaulietinio gyvenimo problemas – karus, įvairias smurto formas, ekonominius konfliktus, nuo kurių labiausiai nukenčia silpniausieji, bei perdėtą meilę pinigams ir valdžiai, korupciją, nesantaiką bei nusikaltimus prieš žmogaus gyvybę (būdamas Argentinos kardinolu, jis abortą pavadino „mirties bausme“ silpniausiems) ir visą kūriniją.

Kiekvienas iš mūsų žino ir suvokia (turi pripažinti, nors šiuolaikinėje sekuliarizuotoje aplinkoje tai nėra paprasta) savo asmenines nuodėmes kaip pagarbos ir meilės stoką Dievui ir savo artimui, darė išvadą Šventasis Tėvas ir net pirmose savo pontifikato kalbose ypač pabrėžė atgailos ir atsivertimo svarbą, siekiant neabejojamo Visagalio gailestingumo. „Nukryžiuotas Jėzus jaučia visą slegiantį blogį ir Dievo meilės jėga ir savuoju prisikėlimu jį nugali“, – sako popiežius Pranciškus, visus ragina su meile apkabinti Kristaus kryžių ir nors kiek prisidėti prie Jo atperkamojo veikimo. Šis paraginimas ypač buvo skirtas jauniesiems katalikams, žinant, kad Verbų sekmadienį jau beveik trys dešimtmečiai celebruojama ir Pasaulinė jaunimo diena. „Nesigėdykite kryžiaus, bet apkabinkite jį, nes supratote, kad tik save aukodami ir savęs atsisakydami patiriate tikrąjį džiaugsmą, supratote, kad Dievas savo meile nugalėjo blogį!“, – ragino Šventasis Tėvas, patvirtindamas, jog dalyvaus liepą Brazilijos mieste Rio de Žaneire įvyksiančiame pasauliniame katalikiškojo jaunimo sąskrydyje.

© 2013 „XXI amžius“