Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Dėmesys dvasininkijai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Konferencijos „Scientia et Historia – 2013“ dalyvių grupelė (iš kairės): mgsr. Nerijus Pipiras, prof. Algimantas Juozas Krikštopaitis, dr. Aldona Vasiliauskienė, doc. dr. Juozas Banionis, doc. dr. Romualdas Juzefovičius

2004 metais prof. Juozo Algimanto Krikštopaičio iniciatyva pradėtos organizuoti Lietuvos mokslo istorijai ir mokslo filosofijai skirtos konferencijos „Scientia et Historia“. Tad šiemet kovo 21–22 dienomis Vilniuje Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje vyko jau 20-oji konferencija, organizuota Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir LMA Mokslininkų rūmų. Konferencijos antrąją dieną, skirtą istorijos tyrinėjimams, buvo perskaityta 17 pranešimų, keturi iš jų stendiniai. Kviestinis svečias – akademikas Algimantas Grigelis – skaitė paskaitą „Prof. Mykolas Kaveckis Lietuvos geologijos istorijoje“, skirtoje Lietuvos geologijos mokslų 210-osioms metinėms.

Net trys pranešimai buvo skirti žymiems Lietuvos dvasininkams: Kristupui (Krištapui) Čibirui (1888 12 14–1914 05 31–1942 03 23), Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) ir arkivyskupui metropolitui Juozapui Jonui Skvireckui (1873 09 18–1899 06 24–1919 07 13–1959 12 03). 2013-ieji metai jubiliejiniai čia paminėtiems dvasininkams: rugsėjo 18 d. – arkivyskupo metropolito J. Skvirecko 140-osios gimimo metinės, lapkričio 8 d. – arkivyskupo M. Reinio 60-osios mirties metinės Vladimiro (prie Kliazmos, 180 km nuo Maskvos) centrale (kalėjime), gruodžio 14 d. – kun. K. Čibiro 125-osios gimimo metinės. Tad džiugu, kad mokslo istorikai Tikėjimo metais, Gavėnios metu, skyrė dėmesį Lietuvai nusipelniusios dvasininkijos atstovams.

Doc. dr. Romualdas Juzefovičius pranešime „Vilniaus lietuvių švietėjo Kristupo Čibiro sociokultūrinis palikimas“ išskyrė dvasininko veiklą Lietuvių mokslo draugijoje, Lietuvių švietimo draugijoje „Rytas“ ir „Vilniaus garso“ redakcijoje, kalbėjo apie jo vardo įamžinimą bažnyčioje, šventoriuje, kapinėse, atskleidė jo indėlį Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“, kurio pirmininku kunigas buvo išrinktas 1933 m. rugpjūčio 14 d., veikloje.

2004 m. „Ryto“ draugija atsikūrė ir pirmininko A. Masaičio iniciatyva 2013 m. sausio 31 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo organizuotas gražus šios organizacijos 100-mečio paminėjimas su šv. Mišiomis, moksline konferencija, parodos atidarymu (apie tai rašyta „XXI amžiuje“).

Kauno kunigų seminarijos klierikas mgsr. Nerijus Pipiras skaitė pranešimą „Vyskupas Mečislovas Reinys Vytauto Didžiojo universitete“. Prelegentas iškėlė tuometinį vyskupą kaip mokslinių diskusijų skatintoją universitete, raginusį studentus publikuoti jų parašytus darbus, pabrėžė vyskupo paskaitų paprastumą, požiūrį į studentus kaip į jaunesnius kolegas, kuriems reikia patarti, padrąsinti, paskatinti.

M. Reinys – krikščionis, inteligentas, mokslininkas – žvelgė į problemas ne tik dogmatiniu, bet ir moksliniu žvilgsniu, nuolat domėjosi mokslo atradimais.

Dr. Aldona Vasiliauskienė pranešime „Arkivyskupas J. Skvireckas – Šventojo Rašto vertėjas“, pateikė keletą arkivyskupo metropolito Juozapo Jono Skvirecko veiklos krypčių: Šventojo Rašto vertėjas, pirmasis Lietuvos Bažnytinės provincijos arkivyskupas metropolitas, pirmasis Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininkas, nevengęs (jei tik leido laikas ir galimybės) įvairios visuomeninės veiklos.

Prelegentė informavo, kad „Versmės“ leidyklos (vadovas Petras Jonušas) iniciatyva 2014 metais planuojama išleisti plačios apimties monografiją, skirtą Daujėnų valsčiui, kuriame bus išsami medžiaga ir apie J. Skvirecką, nes jis gimęs Daujėnų parapijai priklausiusiame Rinkūnų kaime, vėliau gyveno Girsūdų kaime.

J. Skvireckas galėjo imtis milžiniško darbo – Šventojo Rašto vertimo – nes gerai mokėjo daugelį kalbų: rusų, vokiečių, prancūzų, anglų, lenkų ir lotynų, be to, tobulai išmoko biblines kalbas. Šventojo Rašto vertimą arkivyskupas atliko pagal oficialų lotyniškosios Vulgatos tekstą, pridėdamas išsamius paaiškinimus. 1911–1937 metais buvo išleistos visos 6 knygos, tačiau arkivyskupas, būdamas labai kruopštus, tuo vertimu nesitenkino, jį visą laiką tobulino. Artėjant frontui, 1944 metais, buvo priverstas palikti Lietuvą, 1945-aisiais įsikūrė Zamse prie Landeko, Šv. Vincento seserų vienuolyne (Austrija). Čia tobulino Šventojo Rašto vertimą. 1946–1956 metais intensyvaus darbo rezultatas – naujas pataisytas Šventojo Rašto leidimas: 1955 metais I tomas (1045 p.), 1958 metais II tomas (1241 p.).

Nuo 1957-ųjų J. Skvirecko sveikata pradėjo silpti. 1959 m. gruodžio 3 d., peržengęs 86 metų slenkstį, arkivyskupas J. J. Skvireckas iškeliavo į Amžinybę. Buvo palaidotas Zamso vienuolyno bažnyčios specialiai įrengtoje kriptoje. 1998 m. lapkričio 28 d. karstas su jo palaikais iškilmingai perlaidotas Kauno Arkikatedroje.

Vilnius

© 2013 „XXI amžius“