|
Didžioji savaitė ir Velykų tridienis parapijoje
Aira Gurauskaitė
Vilniaus Visų Šventųjų parapijos klebono nusilenkimas altoriui ir parpuolimas veidu žemyn Didžiojo penktadienio apeiga, įprasminanti žmogaus nusižeminimą, mūsų žemiškosios kelionės laikinumą, Bažnyčios liūdesį ir skausmą. Kasmetinis Gavėnios laikotarpis yra tinkamas laikas, vedantis į šventąją Velykų viršūnę. Šiuo laikotarpiu tikintieji, klausydami Dievo žodžio ir atsiduodami maldai, atgaila rengiasi atnaujinti krikšto pažadus. Atgailos dorybė ir praktika būtina velykinio pasirengimo dalis. Tikintieji vaisingai įsitraukia į Gavėnios liturgiją ir Atgailos šventimą, siekdami artintis prie Atgailos sakramento, kad su atnaujinta širdimi galėtų dalyvauti Velykų slėpiniuose. Trečiadienį, prieš pirmąjį Gavėnios sekmadienį, Visų Šventųjų parapijos tikintieji, priimdami barstymą pelenais, įžengė į laikotarpį, skirtą jų sielų nuskaistinimui. Šis atgailos ženklas, kilęs iš biblinės tradicijos, Bažnyčios išlaikytas iki mūsų dienų, įprasmina nusidėjusio žmogaus būseną jis siekia išoriškai išpažinti savo kaltę Viešpačiui ir kartu išreiškia savo vidinį atsivertimą vedamas vilties, kad Viešpats bus gailestingas. Šis ženklas žymi atsivertimo kelio, nuvesiančio į Atgailos sakramento šventimą dienomis prieš Velykas, pradžią. Didžiąją savaitę Bažnyčia švenčia Išganymo slėpinius, Kristaus įvykdytus paskutinėmis žemiškojo gyvenimo dienomis, pradedant Mesijo įžengimu į Jeruzalę, kurio atminimas pagal senovės paprotį švenčiamas iškilminga procesija. Prieš ją klebono palaimintas tikinčiųjų atsineštas verbas, medžių šakeles parapijiečiai nešasi namo, kad jos nuolat primintų Kristaus pergalę, kurią jie šventė procesijoje.
Didžiausius žmonių Atpirkimo slėpinius Bažnyčia kasmet švenčia nuo Didžiojo ketvirtadienio vakaro Mišių iki Prisikėlimo sekmadienio Vakarinės. Šis laikas vadinamas Nukryžiuoto, palaidoto ir prisikėlusio Kristaus tridieniu, nes tuomet sudabartinamas ir įgyvendinamas Velykų slėpinys Viešpaties perėjimas iš šio pasaulio pas Tėvą. Švęsdama šį slėpinį liturginiais ir sakramentiniais ženklais Visų Šventųjų parapija vienijosi su savo Sužadėtiniu Kristumi. Didžiojo ketvirtadienio vakaro šv. Mišių šventimu Bažnyčia pradėjo Velykų tridienį ir priminė Paskutinę vakarienę, kurios metu Viešpats Jėzus tą naktį, kai buvo išduotas, parodydamas meilę saviesiems pasaulyje, paaukojo Dievui Tėvui savo kūną ir kraują duonos ir vyno pavidalais ir davė juos apaštalams priimti, įsakė jiems ir jų kunigystės įpėdiniams juos aukoti. Didįjį penktadienį, kai yra paaukojamas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus, Bažnyčia, apmąstydama savo Viešpaties ir Sužadėtinio Kančią ir adoruodama kryžių, prisiminė savo gimimą iš mirštančio ant kryžiaus Jėzaus šono ir maldavo viso pasaulio išganymo. Didįjį šeštadienį Visų Šventųjų bažnyčioje budėta prie Viešpaties kapo apmąstant Jėzaus Kančią ir Mirtį bei nužengimą į pragarus ir maldoje laukė Viešpaties Prisikėlimo, kuris yra mūsų tikėjimo ir vilties pamatas. Per krikštą ir sutvirtinimą esame įskiepyti į velykinį Kristaus slėpinį su Juo mirę, palaidoti ir prikelti, su Juo ir karaliausime.
© 2013 XXI amžius
|