Lietuviški pavadinimai, gero tono etalonas ir prokuroriška logika
Gintaras Visockas
Kai pasitaiko galimybė pasirinkti parduotuvę, skubu nebūtinai į tą, kurioje kainos pačios žemiausios, o prekių kokybė pati aukščiausia. Juk dabar kainos, nepaisant įvairiausių nuolaidų, yra panašios, o prekių kokybės skirtumai ne visuomet lengvai pastebimi. Pagrindinis mano pasirinkimo kriterijus prekybos centrai, turintys lietuviškus pavadinimus. Pavyzdžiui, Vilniaus Pilaitės rajone esantis prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu Pupa, o sostinės centre drabužių parduotuvių tinklas Lelija. Man regis, taip turėtų elgtis dauguma lietuvių, išgyvenančių dėl viešojoje erdvėje sparčiai nykstančių lietuviškų užrašų. Tai prisiminiau po balandžio 2-ąją per LRT televiziją transliuotos žurnalistės Agnės Skamarakaitės vestos laidos Aktualijų studija. Viena iš svarbesnių laidos temų buvo akivaizdžiai sumenkusi pagarba lietuvių kalbai. Laidoje dalyvavo garbingos viešnios iš Lietuvių kalbos instituto, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lituanistų sambūrio asociacijos. Valandą trukusioje laidoje bandyta išsiaiškinti, kodėl menkėja šiandieninių moksleivių gebėjimai lietuviškai rašyti, kodėl krinta lietuvių kalbos prestižas, kodėl lietuviškus užrašus išstumia angliški... Džiugu, kad Aktualijų studijoje atvirai prabilta apie šiandien iškilusius pavojus. Svarbu ir tai, kad daugmaž vieningai sutarta, jog lietuvių kalbai iškilę iššūkiai rimti. Bet juk viena televizijos laida, kurioje bandyta aprėpti gausybę temų, neduos akivaizdaus rezultato. Čia reikalinga kryptinga valstybės politika, kurią remtų ne tik lietuvių kalbos mokytojai. Tokiais atvejais reikalinga ir politikų, ir verslininkų, ir žurnalistų, ir moksleivių tėvų pagalba. Bet ar lituanistai jos sulauks? Jei valstybiniam transliuotojui užteks vienos šios diskusijos, lietuvių kalbos prestižas tikrai nesustiprės. Jei tokių laidų visuomeninis transliuotojas parodys mažų mažiausiai keletą dešimčių, gal tada nuostata, esą lietuviui svarbiau išmokti taisyklingai kalbėti angliškai nei lietuviškai, ims keistis būtent lietuvių kalbos naudai. Dabar įsigalėjusi priešinga tendencija, ir kažkodėl tapo madinga bodėtis gimtąja kalba, literatūra, istorija. Taigi laidose apie lietuvių kalbos išlikimo perspektyvas būtų galima prasmingai, įdomiai, patraukliai, žaismingai pasiginčyti su globalistines, kosmopolitines tendencijas brukančiais pasaulio piliečiais. Neįdomių temų nėra, reikia tik jas išradingai pateikti, atsisakyti kalbėjimų apie viską ir apie nieką, išvengti triukšmingo turgaus, kai kiekvienas diskusijos dalyvis kalba pats su savimi.
|