Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Ora et labora
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Partizanų žvalgai represinėse struktūrose

Šią temą labai aktualizuoja aiškiai matomos stribų pastangos sukurti naują mitą, kad partizanai neturėjo savo žvalgybos ir kontržvalgybos, todėl aklai skelbė mirties nuosprendžius civiliams. Įvairiuose leidiniuose skelbta informacija leidžia teigti, jog bent pirmaisiais kovų metais jie turėjo represinėse struktūrose savo „akis ir ausis“.

Vladas Terleckas

Stribų bėgimas pas partizanus

Įvairiomis aplinkybėmis ir būdais vakarykščiai priešai tapo partizanų draugais, talkininkais. Vieni, supratę, į kokią bedugnę pateko, su kokia šutve susidėjo, nusprendė išeiti į mišką, ginklą atsukti į buvusius bendrus, kitus užverbavo partizanai, trečius infiltravo į represines struktūras.

Skelbtomis žiniomis, daugiausia būta perbėgėlių pas partizanus. Bėgo grupėmis ir pavieniui. 1945 04 13 pas partizanus išėjo su visais ginklais 23 Pagirių stribai.¹  Jie sudarė 2/3 čia veikusios šios represinės struktūros narių. Išėjusieji prisijungė prie D. Vaitelio-Briedžio kovotojų. Šią akciją suorganizavo stribas Vladas Jakas, viską aptaręs su partizanų vadu J. Dambrausku. Tokio masto stribų pabėgimas ne juokais išgąsdino represinių struktūrų viršūnes. Nusiųsta kareivių kuopa per gimines perdavė reikalavimą per 3 dienas grįžti į tarnybą, gąsdino artimuosius gyvulių ir turto konfiskavimu. Su V. Jaku išėjo Henrikas Buklys, Stasys Danilevičius, Antanas Dargužis, Julius Dubauskas, Juozas Gochmanas, Vacys Graužinis, Petras Grigas, Vladas Grinys, Vytautas ir Evaldas Jakai, Henrikas Jankūnas, Vincas Karandzevičius, Albertas Liberis, Vytautas Markevičius, Bronius Marozas, Stasys Paulauskas, Vytautas Pučinskas, Petras Siniauskas, Aleksas, Vincas ir Pranas Širkos, Albertas Vėbra.²

Iš Kretingos stribyno pasitraukė 16 vyrų, jie 1945 05 26 naktį padėjo partizanams užimti Endriejavą.³  Tąnakt šiame miestelyje 16 „patruliavusių naikintojų būrio kovotojų pasirodė esą išdavikai ir su ginklais išėjo pas banditus“, – aliarmavo aukštas LSSR NKVD pareigūnas (plk. Gusevas).⁴  Kelia abejonių pasitraukusiųjų iš Kretingos ir Endriejavo stribynų skaičių sutapimas.

1945 metų vasarą į partizanų gretas įsiliejo 11 Eržvilko stribų, vadovaujamų buvusio Lietuvos puskarininkio Boleslovo Misevičiaus (g. 1912 m.).⁵  Jis buvo energingas, jo būrys vertinamas kaip vienas organizuočiausių, kovingiausių partizanų kovinių vienetų, „šventinęs“ priešus pačiose netikėčiausiose vietose.⁶  1945 11 10 B. Misevičiaus-Gintaro ir Antano Joniko-Rolando vadovaujami partizanų būriai užėmė Gaurę.⁷  1945 07 16 po sėkmingo Gelgaudiškio puolimo su partizanais išėjo 9 stribai ir 3 milicininkai. Juos išsivedė milicininkai Antanas Žukaitis ir Vytautas Čiulkinis. ⁸  Enkavedistai įtarė, kad pulti miestelį partizanams padėjo ir vietos milicijos viršininkas Viktoras Jonaitis bei valsčiaus pirmininkas Pranas Kuprišauskas. Abudu buvo suimti. NKVD parašė, kad P. Kuprišauskas „savavališkai“ pasišalino iš arešto, buvo sulaikytas NKVD ir sušaudytas kaip banditas“. Po šios tragedijos jo dukra Roma (komjaunuolė nuo 1944 metų lapkričio) nustojo lankyti komjaunimo susirinkimus ir už tai buvo pašalinta iš jo narių.

Organizuotai, grupėmis pas partizanus pasitraukė Marijampolės apsk., Gaurės ir Pernavos valsčių stribai.⁹  1945 06 26 iš Gaurės stribyno išėjo 10, iš Pernavos – 11 vyrų. 1945 05 03 naktį Pernavos apylinkėse vyko stribų susišaudymas, ryte postuose nerasta 11 stribų. 1945 metų vasarį Butrimonių vyresnysis stribas Paukštys su 3 draugais nuginklavo kitus 3 stribus ir išėjo pas partizanus.¹⁰ Jiems atnešė „dovanų“ 6 šautuvus ir automatą. Toks grupinis stribų bėgimas į mišką tiek išgąsdino apskričių vadukus, kad šie ėmė baimintis, kad išėjusieji neatsuktų ginklų prieš aktyvą.

Kai kurie apsisprendę dėtis prie partizanų nespėjo to padaryti, buvo išaiškinti ir suimti. Toks likimas ištiko 8 Širvintų apylinkių vyrus. 1945 metų pradžioje Motiejūnų apyl. stribo Juozo Seniūno brolvaikis Bronius (stribas) suagitavo 8 draugus bėgti į mišką, bet jie buvo suimti ir „apdovanoti“ po 10 metų lagerio.¹¹ J. Seniūnas užverbavo dirbti partizanams Balninkų stribus Juozą Juodenį ir Bronių Gylį, o pats pasitraukė į A. Bagdono-Arelio būrį. 1945 metų pavasarį partizanams puolant Balninkų vlsč. valdybą ir karinę įgulą, jie padėjo kovotojams įvykdyti tą operaciją ir kartu su jais išėjo į mišką. J. Juodenis buvo paskirtas partizanų padalinio vadu. Ginkluotą kovą su okupantu pasirinko Viduklės stribas Vincas Čepauskas,¹² Vainuto stribai Antanas Vaičiulis, Antanas Šimelis (jis buvo labiausiai ieškomas),¹³ Bronius Mickaitis, Ignas Masiukas, Petras Seredas-Stribukas.¹⁴ 1945 03 22 Vadoklių stribas Šimonskas išleido iš areštinės du partizanus ir su jais išėjo į mišką.¹⁵ Net 1951 metais iš Taujėnų stribų pas partizanus pabėgo Mockėla, išsinešė 15 automatų ir keletą granatų. Kadangi jis stribu tarnavo kelias dienas, pagrįstai manoma, jog partizanai jį buvo pasiuntę, norėdami apsirūpinti ginklais.¹⁶ Perbėgėlis iš stribyno Vladas Švelnys-Putinas buvo paskirtas Kęstučio apyg. štabo apsaugos būrio vadu. 1948 12 02 Kaune buvo suimtas, neatlaikęs kankinimų nurodė čekistams ryšininkus, bunkerius, spaustuvę, paslėptą apygardos archyvą (AŽPP, 2006, p. 495, 513, 1998, p. 173). 1945 metų vasarą suimtas Alovės vlsč. partizanas Julius Vaina pasakė, kad Kosto Barausko (?) būriui priklausė buvę stribai Juozas Samulevičius ir Vaclovas Pliauga. Apie 1947 metus pas partizanus pabėgo Vadoklių stribas Serdikevičius, o jo brolis Julius pasiliko stribyne. Partizanai buvo užverbavę Debeikių stribus Misiūną ir Perevičių. Daugiausiai žinių perduodavęs pastarasis. Jis buvo suimtas ir pasiųstas į lagerį 25 metams (APP, d. 2, kn., p. 548).

Viename čekistų dokumente rašoma, kad vien 1945 metais „Smeršo“ tarnyba Ukmergės apsk. areštavo 13 stribų, Barzdų vlsč. (Šakių apsk.) – 4 ir Raseinių stribus brolius Šaulius, priklausiusius „bandoms“.¹⁷ J. Starkausko skaičiavimais, 1944–1953 metais į partizanų pusę perėjo apie 200 stribų.¹⁸ Didumą (129) sudarė pasitraukusieji iki 1946 05 01. Iš esmės šis procesas baigėsi iki 1947 metų pradžios. Įdomu ir keista, kad, čekistų duomenimis, iš 129 perbėgėlių net 41, arba 31 proc., buvo Ukmergės stribai. Matyt, šio krašto partizanų vadai aktyviai palaikė ryšius su stribais, sėkmingai vykdė propagandinį ir verbavimo darbą. Varėnos apsk. nebuvo nė vieno į mišką pasitraukusio stribo, Alytaus apsk. tokių atsirado 5, Lazdijų apsk. – 3.

Kur kas mažiau į partizanų gretas įsiliejo milicininkų. Vienas iš tokių – Leonas Pocius, iš Lauksargių milicijos išėjęs į Jūros būrį partizanauti.¹⁹ Iki tol su tarnybos draugu Pužu dirbo pogrindžiui. L. Pocius išgarsėjo ir pelnė žmonių dėkingumą, kai sutramdė tris plėšikavusius kareivius (LKA, t. 37, p. 225). Anot Vytauto Šilaikos-Šilo, partizanų vadui Antanui Starkui-Montei patikimas žinias teikė Šimonių milicijos viršininkas Vytautas Skrupskis, o NKVD Šimonių įgulos viršininkas Danauskas parūpindavo rašomojo popieriaus, spausdinimo mašinėlių. Po Šimonių šokių salės išsprogdinimo V. Skrupskis buvo suimtas ir gavo 25 metus lagerio. Šis liudininkas neigia įtarimus, kad Danauskas žaidė dvigubą žaidimą, siekė suimti Montę. Jo nuomone, Danauskas daug kartų buvo susitikęs su Monte, turėjo progų šią užduotį įvykdyti (APP, d. 2, kn. 2, p. 512). Kitas liudininkas (Jurgis Trečiokas-Rytas) pasakoja, jog Montė buvo užverbavęs stribų karininką (pavardės nenurodo), kuris valandų tikslumu nurodydavęs, kada, kur, kokia kryptimi eis stribai, padėjo išaiškinti NKVD informatorius, pasalose sunaikinti 8 stribus. J. Trečiokas net neabejoja, kad šio karininko tikslas buvo suimti Montę (ten pat, p. 424). Gal papildomas tyrimas padėtų išsiaiškinti tiesą. Montės kovotojams žinių teikdavę stribai Šimkūnas ir Vaičius.

Partizanu tapo ir Svėdasų milicininkas Stasys Paukštys. Bežemis varguolis buvo susigundęs lengvesne tarnyba nei darbas pas ūkininkus.²⁰ 1944 metais į miliciją įstojusieji Danielius ir Bronius Šapranauskai greitai išėjo partizanauti (APP, d. 2, kn. 2, p. 631–632). 1944 metais puolant Siesikus į partizanų nelaisvę patekęs milicininkas Grinis. Jis pasakė: „Vyrai, sušaudykite mane, bet aš atgal negrįšiu“. Partizanai jam padarė bunkerėlį, kuriame slapstėsi vienas, o po poros savaičių įstojo į kovotojų būrį (ten pat, kn., 1, p. 351). 1947 metų rudenį į Merkio būrį buvo priimti pelesiškiai Stasys Činika ir Juozas Paulaitis, tarnavę Rodūnės milicijoje.²¹ Jų draugas Motiejus Selyda nespėjo tai padaryti, nes pateko į čekistų nagus.

Stribai – partizanų ryšininkai

Partizanams nestigo kovotojų, todėl kur kas naudingesni buvo represinėse struktūrose pasilikę ir „miškui“ dirbę stribai, milicininkai, čekistai. Partizanų vadai gerai suprato žvalgybos ir kontržvalgybos svarbą, todėl reikalavo prie štabų įsteigti atitinkamus padalinius ir sukurti žvalgybos tinklą. Jau 1944 07 24 Lietuvos laisvės armijos (LLA) Raseinių apygardos vadas Juozas Čeponis įsakė kuopų ir būrių vadams sukurti žvalgybos tinklą.²² 1945 10 02 LLA Žemaičių legiono vado J. Semaškos įsakymu liepta valsčių valdybose, bankuose, pašto įstaigose, tarp seniūnų, gydytojų, milicininkų, stribų ir kitų rasti patikimų žmonių. 1945 10 18 jis įsakė išaiškinti ir iššifruoti visus okupanto šnipus ir sekėjus, sekti visus sovietinių įstaigų tarnautojus, išaiškinti jų elgesį su gyventojais. Labai svarbus šio partizanų junginio štabo dokumentas – Instrukcija Nr. 1 ir jos papildymas. Ten pabrėžta, kad geras žvalgybininkas turi būti susipažinęs su kontržvalgybos metodais, priemonėmis, jos paaiškintos.²³ Žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybas turėjo ir kitos apygardos. Kai kur jos vadintos sekimo, informavimo skyriais.

Partizanams teikė žinias, parūpindavo ginklų Veprių stribas Gailevičius.²⁴ Partizanų talkininkai buvo Tauragės stribas Stasys Brazauskas,²⁵ Žemaičių Naumiesčio stribas Pranas Šilinskas, Kalnujų apylinkių stribas Antanas Dambrauskas, Batakių stribų vadas Vladas Paulauskas ir net Krakių stribų viršininkas Romanenka.²⁶ V. Paulauską užverbavo partizanai ir OS nariai tarpininkaujant stribui Antanui Laugaliui. V. Paulauskas mielai sutikęs padėti miško broliams išaiškinti pavojingus stribus ir agentus, pranešdavo apie partizanams surengtas pasalas, miškų „valymus“, pagelbėjo žmonėms. Partizanai jį labai vertino ir saugojo. Užrašytas ne vienas liudijimas, kad buvo geras žmogus, išaiškintas per Batakiuose laikytų suimtųjų išlaisvinimo operaciją. Ją vykdyti padėjo A. Laugalis, stribas Jonikas. Ryšius su partizanais palaikęs ir šio miestelio stribas Pakutinskas.

Ryšius su partizanais palaikė Veliuonos stribyne tarnavęs Danielius Ivanauskas ir Velička.²⁷ Jie pranešdavo partizanams apie sargybos postus stribyne, su jais tartasi dėl Veliuonos puolimo. Apie tai Velička prasitaręs draugui, o šis pranešė stribų viršininkui. Puolimas nepavyko, o partizanus pasitiko sutelkta priešo kulkosvaidžių ugnis. Į Veličkos tėvų namus ateidavę partizanai pasislėpti, pailsėti. Pasakojama, kad kartą jo namus apsupo NKVD kariuomenė. Ant tvarto besislėpusiems partizanams broliams Veverskiams buvo įsakyta pasiduoti. Jiems nesutikus, kareiviai užmaukšlino ant Veličkos galvos čekistinę kepurę ir liepė lipti kopėčiomis įkalbėti partizanus pasiduoti. Veverskiai, manydami, kad ropščiasi čekistas, nušovė Veličką.²⁸ Po nenusisekusio Veliuonos puolimo pradėtas įtarti D. Ivanauskas, nes jis buvo pasiėmęs ligos lapelį ir tą dieną neatėjo į tarnybą.

Garliavos apylinkių partizanas Viktoras Drūlia buvo užmezgęs stiprius ryšius su stribu Keturakiu iš Rinkūnų k. Apie Zapyškio ir Kačerginės agentus partizanams pranešdavęs jų ryšininkas, įstojęs į miliciją ar stribus Pijus Krušinskas.²⁹ Nusprendus jį iš partizanų pasiųsti į represines struktūras, desantininko Jono Čižeikos buvo išmokytas žvalgybinio darbo paslapčių. Pagrindinis jo uždavinys buvo padėti bendražygiams pasirengti Kačerginės stribyno ir milicijos sunaikinimui. Deja, buvo išduotas, miestelio puolimo išvakarėse suimtas, 10 metų pasiųstas į lagerį.

Kurtuvėnų stribyne partizanai turėjo savo žmogų, kuris išaiškinęs agentą Juozą Glinskį.³⁰ Miško broliams padėjo ir kiti stribai – Jonas Danielius³¹ (žuvęs 1946 09 30 Kačerginėje), Pranas Tulkevičius³² iš Rumšiškių, Barzdų stribyne tarnavę Juozas Bakas, Valentinas Brazaitis ir Viktoras (kitur – Vincas) Duoba³³, Bazilionių stribas Vacys Mingaila. Pastarasis pranešdavo partizanams, kur eis stribai, kur numatomos jų pasalos, kas seka kovotojus. Buvęs partizanas Jonas Ožeraitis pasakoja, kad P. Tulkevičius parūpindavo šovinių ir granatų, gydė sužeistuosius, pranešdavo apie užverbuotus agentus, skundikus, NKVD siautimo laiką, pasalas.³⁴ Anot Stasio Gvildžio, 1945 metų birželį žymus partizanų vadas Pranas Runas prikalbino V. Duobą, Antaną Mockų ir Bernardą Rižauską bendradarbiauti, sukurti partizanų rezervinį būrį. Jam vadovavęs V. Duoba, būriui priklausę Leoniškių apyl. pirmininkas Vladas Liaukas ir kiti 5 asmenys.³⁵ 1947 01 12 abu buvo suimti. Keliamas klausimas, ar toks minėtų stribų elgesys nebuvo dvigubas žaidimas.

Kurklių stribynėje partizanams dirbo Povilas Minskas, Šapola. P. Minską suagitavo padėti Balninkų krašto partizanams jų vadas Alfonsas Bagdonas-Arelis. Manoma, kad P. Minskas buvo pasiųstas dirbti represinėse struktūrose. Jis teikė vertingą informaciją apie priešo planus, todėl Arelio partizanams sekėsi kovoti.³⁶ Kad partizanai jį atskirtų nuo kitų stribų, šautuvą nešiodavo vamzdžiu žemyn. Rašoma, kad 1946 02 16 P. Minskas iškėlė Trispalvę, už tai buvo suimtas ir nuteistas 8 metams.³⁷ Sunku patikėti tokiu slapto partizanų bendradarbio poelgiu, nebent žmogus nepakėlė psichologinės įtampos dėl dvigubos tarnystės.

Partizanų informatoriumi trumpai dirbo ir Alovės vlsč. stribas Albinas Mereškevičius (g. 1924 m.). 1945 metų birželį partizanų būrio vado Juliaus Čapliko-Ąžuolo pasiūlymu perėjo pas juos.³⁸ Anot Elenos Banevičiūtės-Serdikauskienės, Krekenavos stribams vadovavęs Grigas dirbo ir partizanams. 1945 metais jis miręs kalėjime. Rašoma, jog Šakių pogrindinei organizacijai „Lietuvos patriotai“ priklausė stribas Justinas Janušaitis, apylinkės pirmininko pavaduotojas Juozas Stankevičius.³⁹ J. Janušaitis (g. 1907 m. Bažnytgirio k. Jankų vlsč.) 1945 metų gegužę įstojo į antisovietinę pogrindinę organizaciją, talkino Juozo Mockevičiaus būrio partizanams kaip žvalgas. Gavęs jų specialią užduotį, įstojo į Jankų stribų būrį. Kai kuriuos stribus prikalbino dirbti partizanams, teikė minėto būrio kovotojams žinias apie padėtį, nuotaikas represinėse įstaigose, jų narių skaičių, ginkluotę, karines operacijas prieš partizanus. 1946 07 31 suimtas, 1948 05 22 SSSR MGB ypatingojo pasitarimo pasmerktas 10 metų lagerio, kalintas Norilske, 1950 01 14 nuo išsekimo mirė.⁴⁰ Stasio Gvildžio surastame MGB dokumente rašoma apie nelegalu tapusį Griškabūdžio stribą Vitą Janušaitį.⁴¹ Jis įgijo viršininkų pasitikėjimą: tapo Šakių stribų būrio vado pavaduotoju, MGB Šakių skyriaus viršininko komendanto patikėtiniu, atsakingu budėtoju ir vertėju, dalyvaudavo tardant areštuotuosius, priiminėjo agentų ir informatorių žinias. Atrodo, tolesnę jo karjerą sutrukdė tėvo Antano areštas (1947 06 05). 1947 07 31 priimtas įsakymas atleisti V. Janušaitį kaip nepatikimą. Jis pasiėmė liepos mėnesio algą, naganą ir dingo. MGB Šakių skyrius nežinojo jo buvimo vietos, nesiėmė priemonių jį surasti.

Partizanų ryšininko ir rėmėjo Karolio Akstino pastangomis užverbuotas Druskininkų vlsč. stribas Jonas Karsokas (g. 1917 m.) teikė partizanams reikalingas žinias apie MGB agentus.

(Bus daugiau)

¹ K. Strazdas. Ukmergės krašto laisvės kovų keliais. Kaunas, 2011, p. 53.

² J. Starkauskas. Stribai. Vilnius, 2001, p. 413.

³ Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone. Klaipėda, 2000, p. 437.

⁴ Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD–MGB dokumentuose 1944–1953 m. Kaišiadorys, 1996, p. 340.

⁵ Laisvės kovų archyvas (LKA), 2002, t. 31, p. 92–93.

⁶ A. Kisielius. Blėsta laužų žarijos. Vilnius, 1999, p. 76.

⁷ LKA, t. 31, p. 104.

⁸ Gelgaudiškis. Vilnius, 2001, d. 2, p. 918.

⁹ J. Starkauskas. Min. veik., p. 412, 416–417.

¹⁰ Ten pat, p. 411.

¹¹ Širvintos. Vilnius, 2000, p. 324–325.

¹² Viduklė. Kaunas, 2002, p. 293.

¹³ Aukštaitijos ir Žemaitijos partizanų prisiminimai. (AŽPP). Vilnius, 2006, p. 467, 646.

¹⁴ J. Sajauskas. Žinau tavo vardą. Vilnius, 2009, p. 164.

¹⁵ J. Starkauskas. Min. veik., p. 409.

¹⁶ Ten pat.

¹⁷ Lietuvos partizanų kovos..., p. 342, 344.

¹⁸ J. Starkauskas. Min. veik., p. 432.

¹⁹ LKA, t. 35, p. 90.

²⁰ Ten pat, t. 20, p. 197.

²¹ Ten pat, t. 17,  p. 191.

²² M. Pocius. Kita mėnulio pusė. Vilnius, 2009.

²³ Lietuvos partizanų Žemaičių apygarda (1945–1953 m.). Vilnius, 2010, p. 88.

²⁴ Vepriai. Vilnius, 2010, p. 317.

²⁵ N. Gaškaitė-Žemaitienė. Žuvusiųjų prezidentas. Vilnius, 1998, p. 199.

²⁶ AŽPP, p. 617, 780, 784, 795.

²⁷ Ten pat, p. 475.

²⁸ Ten pat.

²⁹ P.Pečiulaitis. Šitą paimkite gyvą. Kaunas, 1993, p. 11.

³⁰ AŽPP, p. 141.

³¹ LKA, t. 26, p. 76.

³² LKA, t. 27, p. 12.

³³ S. Gvildys. Kruvini likimai. Kaunas, 2001, p. 453.

³⁴ LKA, t. 27, p. 12.

³⁵ S. Gvildys. Min. veik., p. 477.

³⁶ K. Strazdas. Min. veik., p. 92.

³⁷ S. Gvildys. Min. veik., p. 489.

³⁸ www.llks.lt, 2012-10-31.

³⁹ A. Kisielius. Min. veik., p. 76.

⁴⁰ www.llks.lt, 2012-05-15.

⁴¹ S. Gvildys. Min. veik., p. 505.

© 2013 „XXI amžius“