|
Vytautas Landsbergis susitiko su visuomene
|
Vytautas Landsbergis kalba
į Sporto halę susirinkusiesiems
|
Praėjusį šeštadienį Kaune, Sporto halėje, vyko Vytauto Landsbergio, kandidatuojančio į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko postą, susitikimas su kauniečiais ir kitų miestų visuomene. Be gausiausiai susirinkusių kauniečių, į susitikimą atvyko ir didelė Vilniaus svečių grupė bei iš Panevėžio ir Kėdainių atvykę svečiai ar kitų miestų atstovai. Buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis vengė tiesioginių politikos debatų, labiau stengėsi paliesti įvairius moralinius visuomenės poslinkius per nepriklausomybės metus, pasiremti metaforomis, alegoriškais pasakymais ar savo eilėraščiais. Jis kvietė politika domėtis jaunimą, kurio čia buvo vis dėlto ne per daugiausiai. Kalbėdamas apie jaunimo ir patirties turinčių politikų santykius V. Landsbergis sakė: Amžius nėra tai, kas parašyta pase. Deja, tenka Lietuvoje matyti visiškai jaunų žmonių, o tuo pačiu metu labai senų. Susmegusių, niekuo nesidominčių, viskuo nesivylusių. Tai kur čia tas amžius? Pastatykite tokį jauną katastrofa bus. Landsbergis sakė pasigendąs galimybių pasireikšti jaunimui ir rotacijos partijos vadovybėje. Rotacija, kurią siūlau įvesti į partijos įstatus, ji tikrai naudinga ir partijos vadovybėje, ir skyriuose, kur turėtų būti daugiau galimybių jauniems žmonėms pasireikšti, sakė V. Landsbergis. Kviesdamas jaunimą ateiti į politiką, jį pavadino Tėvynės viltimi. Todėl aš ir sakau: ateikite ryžtingai tie, kurie turi jaunos jėgos, pirmiausia tie, kuriems jau 30 metų, jūsų rankos jau tvirtos nulaikyti plūgą per visokius kemsynus. O ant kulnų lai mina tie, kuriems dvidešimt, ragino V. Landsbergis, kviesdamas bendražygius tęsti Sąjūdžio liniją. Vadovauti partijai siekiantis TS-LKD garbės pirmininkas tikino, jog aukščiausių partijos vadovų lygmenyje bei skyriuose įvedus vadovų rotaciją, nebeliktų amžinai sėdinčių ir niekada nesikeičiančių. Jis sakė, kad pasyvus kelias niekur neveda: Yra liūdnų vaizdelių, kuomet bjaurus elgesys darosi normalus. Tuo keliu nežinia, kur nueisime. Reikia pasipriešinimo. Kadaise turėjome ginkluotą pasipriešinimą, dabar reikia kitaip ginkluoto pasipriešinimo: bjauriam elgesiui pasakyti Ne, ar tai būtų sukčiai, ar kyšininkai, ar dar kokie nedorėliai chuliganai. Metaforiškai Landsbergis ragino išravėti nuodinguosius Sosnovskio barščius, išsikerojusius Lietuvoje.
|
|
Kardinolo pensijos klausimas
Praėjusią savaitę žiniasklaidai pranešus, kad kardinolo Audrio Juozo Bačkio pensija sieks 324 litus, Vilniaus arkivyskupijos kurija patikslino, kad iš tikrųjų ji bus dar mažesnė vos 199,27 Lt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žiniasklaidai buvo pateikusi informaciją, esą kardinolas A. J. Bačkis neturi būtinojo stažo, tačiau gaus šalpos pensijai prilygstančią išmoką 324 litus per mėnesį. Vilniaus arkivyskupijos kurija patikslino, kad kardinolas šiuo metu iš Sodros gauna mėnesinę 199,27 Lt išmoką. Be to, kardinolui dar 600 Lt kas mėnesį bus mokama iš kunigų šalpos fondo.
|
|
Katedros aikštė priklausys Vilniaus savivaldybei
Liberalioji spauda su džiaugsmu praneša, kad kitais metais Kaziuko mugė vyks ir Katedros aikštėje. Tai pažadėjo sostinės meras Artūras Zuokas, pranešdamas, kad ši aikštė jau priklauso savivaldybei. Prieš mėnesį savivaldybė sutvarkė dokumentus ir perėmė Katedros aikštę į savo balansą. Anot A. Zuoko, aikštės šeimininkai nuo šiol vilniečiai. Vilniaus meras tikino, kad Bažnyčios vadovai į tokį aikštės perėmimą reagavo normaliai. Jis sakė, kad gerbia geros kaimynystės principą, taip leisdamas suprasti, jog gali būti atsižvelgta ir į Bažnyčios hierarchų nuomonę. A. Zuokas pakvietė vilniečius siūlyti, ką jie norėtų matyti Katedros aikštėje. Kai kurie miestiečiai jau siūlo Katedros aikštėje įrengti kavines, nes esą Vakarų Europos miestuose prie pat maldos namų pilna kavinių ir niekas dėl to nekelia problemų, grąžinti fejerverkus, be to, aikštė esą puikiai tiktų ir atrakcionams. Iki šiol triukšmingi renginiai aplenkdavo Katedros aikštę, nes ji priklausė Pilių direkcijai ir paprotine teise Arkikatedrai.
|
|
Lietuviškųjų viešųjų diskusijų keistenybės
Gintaras Visockas
Pats metas prisiminti, ko buvome mokomi Vilniaus universitete. Ogi svarbiausių dalykų studijuoti pirminius šaltinius ir nesusipainioti šalutiniuose, išvestiniuose reiškiniuose. Taigi prieš du gerus dešimtmečius Vilniaus universitete studijuojant žurnalistiką teko laimė sutikti gausų būrį dėstytojų, kurie pasižymėjo protingu reiklumu liepdavo nagrinėti būtent pirminius šaltinius. Jie siekdavo, kad mes, studentai, kūrinius skaitytume atidžiai, nepraleisdami nė vieno puslapio, nė vieno skyriaus. Principingieji dėstytojai skubėjo mums įkalti į galvas svarbiausią taisyklę vertinant kūrinius ar reiškinius neužtenka vien anotacijų ar recenzijų skaitymo. Šiandien ši gyvenimiška išmintis Lietuvoje dažnokai pamirštama arba net ignoruojama. Taip elgiasi net tie, kurie mums kadaise draudė vertinti kūrinius ar reiškinius nesusipažinus su visa būtina literatūra. Štai tik vienas pavyzdys. Prie puikiųjų savo dėstytojų priskiriu dabartinę Seimo narę Aušrinę Mariją Pavilionienę. Jos kadaise skaitytos paskaitos apie užsienio šalių literatūrą paliko neišdildomą įspūdį. Būdama reikli, principinga dėstytoja, ji reikalaudavo, kad būtume perskaitę visą Hemingvėjų, Remarką ar Selindžerį. Seminarų, įskaitų, egzaminų metu ji stengdavosi išsiaiškinti, ar studentas susipažinęs su visu kūriniu. Ji būtinai pateikdavo suktų klausimų, į kuriuos įmanoma atsakyti tik perskaičius romaną nuo pirmojo iki paskutiniojo puslapio. Jei tik dėstytoja pajusdavo, jog studento skaitymas paviršutiniškas, toks antrakursis ar trečiakursis niekuomet nesulaukdavo aukšto įvertinimo.
|
|
|