Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Atminimo lenta Jonui ir Jurgiui Dobkevičiams

Prie atidengtos memorialinės lentos

Kovo 12-ąją ant pastato, kuriame gyveno Jonas ir Jurgis Dobkevičiai ir kuriame 1925–1932 metais veikė Vengrijos Karalystės konsulatas, buvo atidengta atminimo lenta.

Kovo 12-oji – Lietuvos karinių oro pajėgų diena. Šia proga Lietuvos karinių oro pajėgų iniciatyva ir Kauno miesto savivaldybės administracijos rūpesčiu buvo pagerbtas buvęs Vengrijos karalystės konsulas, buvęs Lietuvos Respublikos finansų ministras, pirmasis Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų pirmininkas Jonas Dobkevičius ir jo sūnus, unikalus Lietuvos karo aviacijos maksimalistas  –  lakūnas, konstruktorius, bandytojas vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius.

K. Donelaičio gatvėje, ant namo, pažymėto 11 numeriu, buvo memorialinė lenta su įrašu: „Šiame name 1920-1926 m. gyveno aviacijos konstruktorius, aviacijos inžinierius, lakūnas Jurgis Dobkevičius“ . 1994 metais lenta dingo...

Kovo 12 dieną atidengta atminimo lenta su šiuo įrašu: „Šiame name 1925-1932 m. veikė Vengrijos Karalystės konsulatas, kuriam vadovavo Jonas Dobkevičius (1866-1934), Lietuvos Respublikos finansų ministras, pirmasis Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų pirmininkas. 1920-1926 m. čia gyveno pirmasis Lietuvos aviakonstruktorius ir karo lakūnas Jurgis Dobkevičius (1900-1926)“.

Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Vengrijos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje  Zoltanas Pecze, Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas, Jurgio Dobkevičiaus giminaitis Gediminas Dobkevičius, Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos direktorius Viktoras Snieška, mokyklos bendruomenė bei visi, kurie puoselėja karo aviacijos kultūrinį-istorinį paveldą.

„Kaunui teko garbė tapti laikinąja sostine, todėl mūsų mieste yra daug vietų, menančių žymius žmones ir svarbius įvykius. Lentų atidengimas yra praeities ryšys su dabartimi ir ateitimi“, – kalbėjo meras A. Kupčinskas. Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Z. Pecze, kreipdamasis į ceremonijos dalyvius, kalbėjo:

„Man didelė garbė dalyvauti šioje ceremonijoje, kurios metu pažymimas tuometinėje tarpukario Lietuvos sostinėje Kaune buvęs Vengrijos konsulato pastatas. Vengrija ir Lietuva pradėjo kurti savo diplomatinius santykius nuo 1924 metų. Žinoma, tai nebuvo Lietuvos ir Vengrijos bendravimo pradžia. Prisiminkime Stepheną Bathory ar kitus tris Vengrijos karalius iš Jogailos rūmų dar XV ir XVI amžiuje“.

„Po pirmojo Pasaulio karo atsiradę finansiniai apribojimai tapo problema, dėl kurios nebuvo galima įkurti šalių ambasadų tiek Lietuvoje, tiek Vengrijoje. Todėl Vengrijos ambasada Helsinkyje atstovavo Lietuvai, o Lietuvos ambasada Berlyne reprezentavo Lietuvą Vengrijoje. Iškilios vietos asmenybės buvo pakviestos atstovauti vyriausybėms ir tapti garbės konsulais sostinėse. Verslininkas Pesthy Muller reprezentavo Lietuvą Budapešte, o Jonas Dobkevičius reprezentavo Vengrijos Karalystę Kaune. Taigi, dabar mes memorialine lenta pažymėsime jo buvusį namą. Šiandieną tiek Lietuva, tiek Vengrija turi pilnavertes ambasadas Budapešte ir Vilniuje. Vengrija turi garbės konsulą Kaune. Ponia Ilona Jočionisne Meszaros yra viena iš trijų garbės konsulų, kuri dirba Kaune, – kalbėjo Vengrijos ambasadorius. – Praėjo 80 metų, tačiau mes vis dar galime rasti reikšmingų pėdsakų Vengrijos ir Lietuvos tarpukario diplomatiniuose santykiuose. 1938 buvo surengta didelė Vengrijos paroda Kaune. Parodos metu buvo pristatyti žymiausių Vengrijos menininkų 121 paveikslas ir skulptūros. 1934 metais Lietuvos garbės konsulas Pesthy Muller savo lėšomis pastatė lietuvių Kalvariją savo gimtajame mieste Leanyfalu, kuris yra netoli Budapešto“.

Abiejų šalių garbės konsulų šeimų likimai buvo liūdni. Pesty Muller paliko Vengriją, kai ši 1945 metais buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Abu Pesty Muller sūnūs tuo metu atliko praktiką, tad 1956 revoliucijos metu jie pasinaudojo galimybe išvykti iš šalies. Vienintelis Jono Dobkevičiaus sūnus, lakūnas ir lėktuvų dizaineris Jurgis Dobkevičius, mirė savo sukonstruoto lėktuvo testavimo metu 1926 metais Kaune, kai jam buvo tik 26 metai.

„Tegul ši paminklinė lenta primena mums apie sunkius, tačiau prasmingus Lietuvos ir Vengrijos diplomatinius santykius šiuo daug ramesniu laiku“, – pabrėžė ambasadorius.

Danutė MARCINKEVIČIENĖ

© 2013 „XXI amžius“