|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Būti ganytojais, o ne funkcionieriais Popiežius Pranciškus suteikė kunigystės šventimus dešimčiai Romos seminarijas baigusių diakonų Mindaugas BUIKA
Privati malda ir palaiminimas Praėjusį Gerojo Ganytojo sekmadienį suteikdamas sakramentinius kunigystės šventimus grupei įvairias Romos seminarijas baigusių diakonų, popiežius Pranciškus su jam būdingu tiesumu linkėjo jiems būti visada gailestingais ganytojais, o ne kažkokiais bažnytiniais funkcionieriais. Balandžio 21 dieną Šv. Petro bazilikoje kartu su generaliniu vikaru kardinolu Agostinu Valiniu, kitais vyskupais augziliarais ir seminarijų rektoriais aukotose šv. Mišiose buvo įšventinta 10 naujų kunigų, kurių amžius siekė nuo 26 iki 44 metų. Ši grupė vėl buvo daugiatautė šeši italai, du indai, kroatas ir argentinietis. Kadangi Romoje paprastai kunigystei ruošiasi ne tik vietiniai jaunuoliai, bet ir iš įvairių pasaulio šalių atvykę seminaristai, kurie vėliau darbuojasi kaip sielovadininkai Popiežiaus vadovaujamoje diecezijoje. Šį kartą šventimus gavo Romos didžiąją seminariją, Redemptoris Mater kolegiją, Neokatechumeninio kelio ir Dieviškosios meilės oblatų seminarijas baigę klierikai. |
||
|
|
||
Pašaukimai bendruomenės gyvybingumo vaisius Mindaugas BUIKA Vilties ženklai pasauliui ir Bažnyčiai Praėjusį ketvirtąjį Velykų sekmadienį, dar vadinamą Gerojo Ganytojo sekmadieniu, Bažnyčioje jau 50-ąjį kartą paminėjus dabar labai aktualią metinę Pasaulinės maldos už pašaukimus dieną, vėl buvo prisimintas 86 metų neseniai sulaukusio popiežiaus emerito Benedikto XVI iškilaus mokymo paveldas, kadangi šiai progai skirtas jo kreipimasis buvo paskelbtas dar rudenį jam einant apaštalo šv. Petro įpėdinio pareigas. Tame dokumente, pavadintame Pašaukimai tikėjimu grįstas vilties ženklas pabrėžiamas šiemetinis Tikėjimo metų šventimo ir Vatikano II Susirinkimo pradžios 50-mečio minėjimo kontekstas, aptariant Maldos už pašaukimus sekmadienio steigėjo popiežiaus Pauliaus VI labai aiškų akcentavimą, kad dvasinių pašaukimų gausa arba bent pakankamumas yra tikslus ir nepaneigiamas parapijų ir diecezijų tikėjimo ir meilės gyvastingumo ženklas, krikščioniškųjų šeimų sveikos moralės liudijimas. |
||
|
|
||
|
Kun. Vytenis Vaškelis
Kai Paskutinės vakarienės metu Judas Iskarijotas, nebedvejodamas pasuko Kristaus išdavystės keliu ir, atverdamas širdį šėtonui, sudegino savojo išganymo vilties tiltą, jungiantį žmogaus ir Dievo širdžių krantus, prabilo tiesakalbis Jėzus, asmeniniu pavyzdžiu paliudydamas, kad nevalia kiaulėms mesti perlų, nes jų turinys gali būti šventvagiškai paniekintas (plg. Mt 7, 6). Akivaizdu, kad piktoji dvasia, kaip juoda dėlė įsisiurbusi į Judo vidų ir piktdžiugiškai šėldama dėl sumedžioto nekasdienio laimikio, trukdė Jėzui išlieti savo širdį Tėvo bei Jo mokinių akivaizdoje. Todėl tik dingus Judui, Jis galėjo atviriausiai tarti žodžius (žr. Jn 13, 3132), kurių tiesa pranoksta kiekvieno žmogaus mąstymo ribotumą bei vaizduotės spalvingumą, nes Žmogaus Sūnaus šlovinimo viršūnė pasiekiama ne ant žemės paviršiaus, o ten, kur nebėra jos traukos jėgų, kurios maldininkui, pavyzdžiui, įkopusiam į kalnus ir pakerėtam jų viršukalnių bei saulėlydžio žaismo, užsimiršusiam bei pernelyg prisiartinusiam prie skardžio briaunos, galėtų grasinti gyvybės netekties pavojumi. |
||
|
|
||
|
Kun. dr. Žydrūnas Kulpys
Tradiciškai šv. Jurgio dieną į laukus išgenami gyvuliai, pradedama pavasarinė sėja. Gera proga prisiminti Evangelijos žemdirbišką palyginimą apie sėjėją, kuriam besėjant, vieni grūdai nukrinta prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesa. Kiti grūdai krinta ant uolų, kur nedaug žemės. Jie greit sudygsta, nes neturi gilesnio žemės sluoksnio, bet saulei patekėjus, daigai nuvysta ir, neturėdami šaknų, sudžiūva. Kiti krinta tarp erškėčių. Erškėčiai išauga ir nusmelkia juos. Dar kiti nukrinta į gerą žemę ir duoda derlių: vieni šimteriopą grūdą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą. Jėzus užbaigia: Kas turi ausis, teklauso! Mt 13, 49. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |