|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Šv. Jurgis Kun. dr. Žydrūnas Kulpys
Tradiciškai šv. Jurgio dieną į laukus išgenami gyvuliai, pradedama pavasarinė sėja. Gera proga prisiminti Evangelijos žemdirbišką palyginimą apie sėjėją, kuriam besėjant, vieni grūdai nukrinta prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesa. Kiti grūdai krinta ant uolų, kur nedaug žemės. Jie greit sudygsta, nes neturi gilesnio žemės sluoksnio, bet saulei patekėjus, daigai nuvysta ir, neturėdami šaknų, sudžiūva. Kiti krinta tarp erškėčių. Erškėčiai išauga ir nusmelkia juos. Dar kiti nukrinta į gerą žemę ir duoda derlių: vieni šimteriopą grūdą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą. Jėzus užbaigia: Kas turi ausis, teklauso! Mt 13, 49. Jėzus sako, kad norint gauti derlių labai svarbi žemės kokybė. Mūsų širdys yra žemė, į kurią krinta Dievo žodžio sėkla. Jis pabrėžia imlumo Dievo žodžiui būtinumą. Imlus yra tas, kuris pasiruošęs ką nors priimti iš kito. Mes esame Jėzaus sekėjai. Tai reiškia atvirumą ir imlumą tam, kuriuo sekame. Dėl išsikerojusio savarankiškumo dažnas gali šioje vietoje matyti problemą. Gal mes priimame Jėzaus žodį paviršutiniškai, panašiai kaip uolėta dirva, kur per mažai žemės šaknims? Gal esame nepastovūs kaip erškėčuota žemė? O gal esame imlūs Dievo žodžiui kaip derlinga žemė? Ar duodame tiek derliaus, kiek galėtume? Dievas nori, kad priimtume jo Evangelijos žodžius, sakramentus, kuriuose veikia gausi Dievo malonė, ir Bažnyčios mokymą. Dievas sėja savo žodį įvairiomis formomis ir daugybe progų. Mums lengva priimti tai, kas atitinka mūsų požiūrį ir mąstymą. Daug sunkiau atsiverti tiems dalykams, kurie meta mums iššūkį ir verčia kritiškai peržvelgti į tai, kas mums brangu, pavyzdžiui, kodėl reikia eiti išpažinties, kodėl nepriimtina gyventi susidėjus be santuokos sakramento ar išsiskyrus tuoktis dar kartą ar kelis kartus? Nesvarbu, kas sėja sėklą. Dievas renkasi įvairiausius būdus ir be diskriminacijos veikia per visus žmones gausiai sėdamas sėklą. Tik kyla klausimas, kaip imliai mes ją priimame. Mūsų atvirumas gali subrandinti nuostabių dvasinių ir ilgai išliekančių vaisių. Kritusi Dievo žodžio sėkla subrandins mumyse Dievo karalystę. Šv. Jurgis buvo kantrus ir ištikimas dvasios žemdirbys, nuolat maitinęs ir prižiūrėjęs savo širdį Dievo mokymu. Net sunkiausią valandą, net žudomas dėl Dievo žodžio liko jam ištikimas. Minėdami šį šaunų Dievo karį prašykime jo užtarimo mūsų pavasariniams laukams, gero derliaus ir palaimos gyvuliams. Bet dar svarbiau, kad jo pavyzdžio ir maldų remiami patys būtume gera žemė ir atsivėrę Dievo žodžiui subrandintume amžinojo gyvenimo derlių.
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |