|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Dar kartą diskutuota apie rengiamas Kryžių kalno taisykles Gitana Kudulienė
Darbo grupė, rengianti Kryžių kalno lankymo, priežiūros ir kryžių statymo taisykles, antrą kartą susirinkusi Šiaulių rajono savivaldybėje išanalizavo pateiktus pasiūlymus, pasiūlė naujų bei sutarė dėl būsimų darbų ir jų atlikimo terminų. Planuojama naujas taisykles Šiaulių rajono tarybos nariams siūlyti tvirtinti gegužę vyksiančiame Tarybos posėdyje. Susitikime dalyvavo darbo grupės pirmininkas Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas, nariai: Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vadovas Rytis Budrys, Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė, Šiaulių rajono savivaldybės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Kristina Duseikaitė, Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, Šiaulių universiteto docentė Birutė Salatkienė, Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Jonas Novogreckis, mero pavaduotojas Antanas Bezaras, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Domarkas, Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistas Vytautas Kirkutis, Šiaulių vyskupijos kancleris kun. Evaldas Alūza, architektas Algimantas Jukna. Pasak mero Algimanto Gaubo, keisti taisykles būtina norint reglamentuoti Kryžių kalno lankymą, priežiūrą ir apsaugą. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys prieš kelis mėnesius parengė naują Saugomo kultūros paveldo objekto apsaugos reglamentą, kuris ir tapo vienu iš pagrindinių dokumentų, kuriuo vadovaujantis ir keičiamos taisyklės. Kadangi pirmajame darbo grupės posėdyje nedalyvavo dvasininkijos atstovai, šįkart jų nuomonė buvo ypač svarbi. Vysk. E. Bartulis pasiūlė leisti žmonėms be išankstinio vietos parinkimo kryžius statyti ne aukštesnius nei 3 metrai. Jis drąsino nebijoti iš Kryžių kalno šalinti statinius, kurie pagal taisykles negalėtų čia būti, pritarė nuomonei, jog kryžiams su žmogaus gimimo ir mirties datomis, atvežtiems iš kapinių, Kryžių kalne irgi ne vieta. Vyskupo nuomone, ir rožinių čia nederėtų būti. Diskusijų kilo dėl mažų kryželių, kuriuos lankytojai mėgsta kabinti ant didesnių kryžių arba numesti ant žemės. Anot doc. B. Salatkienės, kad kryžiai nevirstų skruzdėlynais gal reikėtų jiems skirti specialią vietą. Ji nepritarė tik medinių kryžių statymui. Istorikės žodžiais, geležinius kryžius Lietuvoje pradėta statyti nuo XVIII amžiaus. Kalta geležis mūsų tautinio paveldo dalis. Be to, kai kurie mediniai kryžiai puošiami metalinėmis saulutėmis... Šiam B. Salatkienės pasiūlymui pritarta. Darbo grupė nutarė, jog kryžių nevalia statyti ant takų, apžvalgos aikštelėse, pagrindinėje aikštėje. Minėtos taisyklės įsigalios, kai jas patvirtins Šiaulių rajono taryba. Taisyklės, atsižvelgiant į išsakytas pastabas, dar bus koreguojamos, o patvirtintos viešinamos.
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |