|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Prisikėlimo viltis ir jos liudytojai Kristina Bondareva, VšĮ Dienos namai direktorė
Pirmąją pavasario dieną alytiškiai, nepaisydami vis dar nesitraukiančių vėsių, gana žiemiškų orų, džiugiai nusiteikę skubėjo į Šv. Angelų Sargų parapijos bažnyčią dalyvauti tradicinėje tryliktą kartą vykstančioje Šv. Velykų konferencijoje. Savo aktyvų tikėjimą kartu su vietos klebonu ir dekanu, garbės kanauninku Arūnu Užupiu liudijo Miroslavo (Alytaus r.) klebonas ir Pataisos namų kapelionas kun. Vytautas Antanas Matusevičius, Pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Volungevičius, Muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja Rita Leitanienė, apskrities literatų klubo Tėkmė pirmininkė Emilija Krušinienė, renginio organizatorė ir šių eilučių autorė bei kiti čia paminėtų bendruomenių atstovai. Šv. Mišių liturgijoje dalyvavo Miroslavo šv. Vincento Pauliečio vienuolijos seserys Lina Cordova bei Rosarija Gonzales, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ketvirto kurso klierikas Arnas Budrius. Konferencijos tikslas Tikėjimo metų proga pažvelgti iš arčiau, kaip Kristaus Prisikėlimo viltis veikia bei skleidžiasi tarp pačių nuodėmingiausių visuomenės narių. Gyvenimo kelius tu man atvėrei... (Apd 2, 28) Evangelijos skaitinys tądien kalbėjo apie prisikėlusio Jėzaus susitikimą su moterimis, kurias Mokytojas įpareigoja pranešti patirtą džiugią naujieną apaštalams. Aptardamas šį įvykį pamoksle kun. V. A. Matusevičius pastebėjo, kad ir šiandien visi krikščionys Bažnyčioje, išgirdę apie linksmą Kristaus prisikėlimo žinią, neturėtų jos pasilaikyti tik sau, bet eiti ir liudyti platesniam žmonių ratui. Pasak prelegento, Jėzus nori, kad žmonės nevaikščiotų po vieną, bet burtųsi į bendruomenes. Prisiminęs vienos moters Džeinės iš JAV istoriją, pamokslininkas kalbėjo, kad Džeinę paliko vyras, atšalo santykiai su vaikais. Ją nuolat kankino depresija, ne kartą ji bandė nusižudyti. Netikėtai vieną dieną Džeinė buvo pakviesta į Šv. Rašto studijas. Susidomėjusi Jėzaus Gerąja Naujiena, moteris pradėjo keistis. Anot dvasininko, anksčiau buvusi prislėgta, įsitempusi Džeinė, eidama tikėjimo keliu, visišką susikoncentravimą į save pakeitė į nuoširdų rūpestį kitais žmonėmis. Depresija liko tik prisiminimuose, senoji Džeinė mirė, Kristaus dėka prisikėlė gyventi nauja, tikėjimą atradusi, kitokia Džeinė. Pamokslininko teigimu, bendraudami su žmonėmis, mes įprantame viską kontroliuoti, viską daryti patys, o Dievas lieka tik tarp kitko. Kunigo giliu įsitikinimu, kol mes nepaleisime tų savo rūpesčių, tol Dievas mums negalės padėti. Pasak prelegento, tik patyręs gilesnių sukrėtimų, gyvenimo krizių, žmogus ima nusivilti, nepasitikėti savimi, atsigręžia į Dievą. Tiktai tuomet prisikėlęs Jėzus gali perkeisti jo širdį, gyvenimą pakreipti nauja vaga. Baigdamas įdomų pamokslą, Miroslavo klebonas pabrėžė, jog visuotinėje Katalikų Bažnyčioje paskelbti Tikėjimo metai yra gera proga kiekvienam ištirti savo tikėjimą: kuo mes pasitikime? Ar tikrai mes visas viltis sudedame į Dievą, ar Jį pažįstame, ar nepadaliname savo širdies, ar tikime, kad Jėzus mumis pasirūpins, kad Dievui nėra neįmanomų dalykų. Ir vėl širdimi atvira pajutai Kristaus meilės šventos nušvitimą... Po šv. Mišių ramų tikinčiųjų susitelkimą išsklaidė styginių, klavišinių bei pučiamųjų instrumentų nuotaikingos melodijos, atliekamos Muzikos mokyklos jaunųjų atlikėjų Viktorijos Dzigaitės, Raulos Sakalauskaitės, Viktorijos Krušnaitės, Jorio Slavicko. Sulaikę kvapą parapijiečiai klausėsi ir negailėjo plojimų jauniesiems muzikantams, kuriuos paruošė ir atlydėjo rūpestingi muzikos pedagogai Alytė Vitkauskienė, Dainius Platūkis, direktorės pavaduotoja Rita Leitanienė. Romantiškos muzikos garsus papildė apskrities literatų klubo Tėkmė pirmininkės Emilijos Krušinienės bei nario Albino Rauličkio, buvusio pedagogo matematiko, lyrinės poezijos posmai apie Bažnyčios varpų skelbiamą Prisikėlimą, Motinos maldą, pavasario vėjus, žydrą tėviškės dangų, gimtąją pirkią bei artimųjų svajones. Nuoširdžios poezijos sužavėti klausytojai negailėjo ovacijų lyrinio žodžio virtuozams. Po spalvingos meninės dalies susirinkusiems teko vėl surimtėti, kai prie Žodžio stalo atėjo valstybės pareigūnas. Naujos socialinės programos ir Prisikėlimo galimybės Apie Alytaus pataisos namų gyventojų kasdienybę ir naujus pasikeitimus, įvykusius atkurtos Nepriklausomybės metais, renginio dalyviams liudijo šių namų direktoriaus pavaduotojas sveikatos priežiūrai bei socialinei reabilitacijai Mindaugas Volungevičius. Lektoriaus teigimu, Pataisos namai yra tarsi atskiras miestas mieste. Čia bausmes atlieka jau kelis teistumus turėję asmenys, kurių yra beveik pusantro tūkstančio. Valstybės rūpesčiu dalis kalinių turi darbinį užimtumą: gamina elektros instaliacijos priemones, baldus biurui ir namams, nesudėtingus gaminius iš metalo, pina gaminius iš vytelių. Pasak prelegento, nuteistiesiems sudarytos palankios sąlygos bausmės atlikimo metu įgyti vidurinį bei profesinį išsilavinimą, dalyvauti kompiuterinio raštingumo, grupiniuose psichologiniuose užsiėmimuose, meno kūrybos ir sporto veikloje, skaityti bibliotekoje sukauptas knygas, lankyti vietoje esančią koplyčią, dalyvauti šv. Mišiose. Kasmet Šv. Velykų bei Šv. Kalėdų renginius Pataisos namuose kartu su kapelionu organizuoja Šv. Angelų Sargų parapijos Caritas organizacijos (vadovė Aldona Vasiliauskienė) savanorės. Anot M. Volungevičiaus, galimybių pasikeisti, atnaujinti, padaryti kokybiškesnį savo gyvenimą nuteistiesiems šiandien suteikiama tikrai daug. Bėda yra ta, kad, gerai žinodami savo teises, jie vengia įsipareigojimų dorai gyventi visuomenėje. Daugumos kalinių amžius 2130 metų, o kiekvienas jau 56 ar daugiau kartų teistas. Baigdamas pranešimą, valstybės pareigūnas paminėjo, kad šiandien nusikaltimų prevenciją reikėtų pradėti jau ikimokyklinėse įstaigose ir ypač didelį dėmesį skirti socialinės rizikos šeimoms. Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių (Mt 9, 13) Pataisos namų kapelionas kun. V. A. Matusevičius savo liudijimą pradėjo nuo prieš 20 metų čia įkurtos koplyčios istorijos. Kad ji šiuose namuose atsirastų, nemaža pastangų padėjo šviesios atminties buvęs dekanas Juozas Gražulis bei gydytoja vienuolė Birutė Žemaitytė, šiuo metu gyvenanti Kaune, tačiau nepamirštanti savo globotinių ir per didžiąsias Bažnyčios šventes kartu su Caritas savanorėmis nuolat čia apsilankanti. Pasak dvasininko, dirbančio koplyčioje dešimt metų, jis rado čia nemažai pakrikštytų, Eucharistijos bei Sutvirtinimo sakramentus priėmusių nuteistųjų. Dabar esu laimingas, pastebėjo kunigas, kad Dievas mane nuvedė į Pataisos namus. Pamačiau, kad ten irgi normalūs žmonės, kuriems gyvenime galbūt nepasisekė. Aišku, nurašyti juos labai lengva, tačiau visi gerai atsimename Evangelijoje Jėzaus fariziejams ištartus žodžius, kad ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams (Mt 9, 12). Užsirašiusių lankyti koplyčią yra apie 100 asmenų, nuolat lanko bei meldžiasi 30. Anot kapeliono, tokioje psichologiškai ir dvasiškai nesubrendusioje aplinkoje lankyti koplyčią, skaityti Šv. Raštą, melstis yra labai sunku. Asmuo turi plaukti prieš srovę, aplinkiniai jį niekina, žemina, tyčiojasi, tačiau ir tokiomis sąlygomis Dievo malonės dėka yra atsivertusių nuteistųjų, kurie nebijo viešai skaityti Šv. Raštą, klausyti religinės muzikos, melstis Rožinio maldomis. Ar bereikia geresnio apaštalavimo? Dvasininko giliu įsitikinimu, šitie vyrai yra Prisikėlimo vilties pavyzdžiai nuteistiesiems. Analizuodamas didelio nusikalstamumo priežastis, kapelionas teigė, kad čia ne tik nuteistųjų, bet ir didelio visuomenės netikėjimo bei menko tėvo vaidmens šeimoje problema. Dauguma kalinių, pasak kun. V. A. Matusevičiaus, nepatyrė tikrosios tėvystės, augo be tėvo meilės. Baigdamas pranešimą apie sielovadą nuteistiesiems, lektorius klausytojams priminė dabartinio popiežiaus Pranciškaus apsilankymo nepilnamečių pataisos kolonijoje Didįjį Ketvirtadienį pavyzdį, Ganytojo dėmesį vargšams bei visuomenės atstumtiesiems. Prašė visų konferencijos dalyvių pasimelsti, kad kapeliono tarnystė Alytaus pataisos namuose būtų Dievo palaiminta. Konferencijos pabaigoje padėkota susirinkusiems, gėlėmis bei suvenyrais apdovanoti lektoriai, poetai, kiti aktyvūs dalyviai. Konferenciją organizuoti padėjo Dienos namų savanorės Aldona Gališanskienė, Regina Pakalnienė, Gema Gocentienė.
Alytus
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |