Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Mitingas Vilniuje prieš LLRA reikalavimus

Mitingo vaizdai

Vilniuje prie Seimo sekmadienį po pietų surengtas mitingas „Už mūsų kalbą, tautą ir valstybę“ prieš valdančiai koalicijai priklausančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimus rašyti vietovardžius keliomis kalbomis, leisti rašyti asmenvardžius dokumentuose nelietuviškai, prieš nevienodą lietuvių kalbos egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų abiturientams. Skverelyje prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos susirinko apie 1500 žmonių. Mitinge kalbėjo Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas, jaunimo sambūrio „Pro Patria“ atstovas Paulius Stonis, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, literatūrologas Regimantas Tamošaitis, publicistė Vaiva Žukienė, kalbininkas Kazimieras Garšva, Lietuvos mokinių parlamento pirmininko pavaduotoja Gabija Gaučytė, Klaipėdos Sąjūdžio vadovas Dionizas Varkalis, aktorius Gediminas Storpirštis, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovas Julius Panka, teisininkė Sandra Česnulevičiūtė. Signataras Romualdas Ozolas pradėjo mitingą prisimindamas beveik 25 metų senumo įvykius: „Kodėl mes vis dėlto čia? Kažkada 1988 metais iš Gedimino aikštės išleisdami Maskvon dabar jau nesančios partijos delegatus sakėme: „Važiuokite, jeigu labai jau norite, bet atsiminkite: jeigu balsuosite taip, kaip Lietuvai nepriimtina, geriau negrįžkite, nes būsite čia svetimi“. Dabar į pietų slavų kraštą važiuoja mūsų jau atkurtos valstybės atstovai. Ir mes vėl turime rinktis ir juos protinti: „Jei pažadėsite, kas Lietuvai nepriimtina, negrįžkite čia, nes būsite svetimi“. R. Ozolas paneigė „Varšuvos vanago“ R. Sikorskio šūkį – „Jokių santykių su Lietuva pagerinimo, kol nebus įvykdyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimai“. Jis sakė: „Kokie tie reikalavimai? Tai – vietovardžių nevalstybine kalba ir raidynu rašymas, netgi tūkstantmečių pavadinimų pervardinimas, nevalstybine rašysena asmenvardžių įrašų pasuose reikalavimas, pretenzijos švietimo sistemos normatyvams, nekalbant apie begales smulkių ir iš piršto laužtų prasimanymų ir reikalavimų“. Signataras aiškino, kad keliamas reikalavimas pakeisti raidyną ir kiti („Ką jums reiškia viena raidelė? Arba – kokia bėda parašyti dviem kalbomis užrašus gatvėse? Nieko, girdi, neatsitiks“), sudėjus į vieną vietą, reiškia „beveik užbaigtą autonomiją – lygiai tą patį, ko buvo siekiama 1988–1990 metais. Kitu pavidalu, bet iš esmės to paties siekiama“. Reikia dar tik džiaugtis, kad „Sikorskio reikalavimai dar nėra tapę visos Lenkijos valstybine politika. Nors, prezidento Komorovskio žodžiais, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos laimėjimai yra ir Lenkijos laimėjimai“. Kalbėdamas susibūrusio organizacinio komiteto vardu R. Ozolas sakė, kad komitetas nutaręs, kad reikia kviesti žmones pasakyti valdžiai: „Nedarykite to, kas jums nepridera, ko nesate įgalioti daryti! Nedarykite, nes sugrįšite svetimi!“

Kitas akcijos organizatorių atstovas – Paulius Stonis – sakė: „Šis mitingas nėra nukreiptas prieš lenkų tautybės bendrapiliečius. Priešingai. LLRA antikonstituciniai siūlymai kiršina visuomenę“. Jis pabrėžė, kad Lietuva nėra vasalinė valstybė, o valdžia tampa lenkų įgeidžių tenkintoja. „Šiandien prasideda kova už Lietuvą, rinksimės čia tiek, kiek reikės, kad Lietuva būtų laisva ir ori valstybė“, – sakė P. Stonis. Kiti mitingo dalyviai valdžios pareikalavo netenkinti antikonstitucinių Lietuvos valstybei keliamų LLRA reikalavimų, dar šiais metais įvykdyti suvienodintą baigiamąjį valstybinį lietuvių kalbos egzaminą visiems šalies abiturientams, teisinėmis priemonėmis užkardyti prieš Lietuvos Respubliką nukreiptą ardomąją LLRA veiklą, panaikinti jos atstovų neperžengus koaliciniams sąrašams galiojančio 7 proc. rinkiminio slenksčio neteisėtai įgytus LR Seimo narių įgaliojimus ir LLRA, kaip legaliai veikiančios antivalstybinės politinės partijos, juridinį statusą. Susirinkusieji piktinosi valdančiajai koalicijai priklausančios LLRA reikalavimais rašyti vietovardžius dviem kalbomis, o nelietuviškus asmenvardžius dokumentuose – nelietuviškais rašmenimis, leisti laikyti skirtingą lietuvių kalbos egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams. Mitinguotojų plakatai išreiškė reikalavimus ir pasiryžimą ginti Vilniaus kraštą nuo lenkinimo: „Vilniaus krašto polonizacijai – ne“, „Tautinė valstybė – vertybė“, „Apginkime protėvių žemę, mūsų valstybinę kalbą ir žemių vientisumą“, „Gatvių pavadinimai – tik lietuvių kalba“, „LLRA reikalavimams – ne“.

Mitingo metu paskelbta rezoliucija, adresuota Lietuvos Prezidentei, Premjerui bei Seimo pirmininkui. Joje teigiama, kad patenkinus nepagrįstus LLRA keliamus reikalavimus būtų dar labiau išplėsta ir juridiškai sustiprinta faktiškai jau dabar egzistuojanti Pietryčių Lietuvos autonomija ir sukurtos prielaidos ateityje įgyvendinti autonomininkų prieš du dešimtmečius nepasiektą tikslą – atskirti nuo Lietuvos jos teritorijos dalį. Patenkinus LLRA siekį oficialiuose dokumentuose rašyti asmenvardžius ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis, būtų paneigtas konstitucinis lietuvių kalbos, kaip valstybinės, statusas, o Lietuva taptų šalimi, kurioje pradėtų veikti kitų šalių valstybinių kalbų jurisdikcija. Vietovardžių ir gatvių pavadinimai ne valstybinėmis kalbomis iš esmės paneigtų Lietuvos valstybės teritorinio vientisumo principą, faktiškai pripažįstant, kad Pietryčių Lietuva nėra istorinių Lietuvos etninių žemių dalis. Pagaliau neribotam laikui atidėjus suvienodintą lietuvių kalbos valstybinį egzaminą visų šalies mokyklų abiturientams, valstybinę kalbą gerai mokantys šalies moksleiviai būtų diskriminuojami stodami į aukštesnės pakopos lavinimo įstaigas ir šalies darbo rinkoje. Rezoliucijoje rašoma: „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas turi prisiimti politinę ir teisinę atsakomybę ir būti atleistas iš pareigų už šiurkščius LR Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis turi būti nedelsiant atleisti iš užimamų pareigų už Lietuvos valstybės ir jos piliečių interesams kenkiančius veiksmus ir tautos bei valstybės garbės ir orumo žeminimą savo šalyje ir užsienyje“. Žiniasklaida cituoja mitinge dalyvavusią VU kultūros istorijos ir antropologijos antro kurso studentę Viktoriją Ivančenko, sakiusią: „Pirma, siūlomas tautinių mažumų įstatymas yra pritaikytas vienintelei mažumai – patiems LLRA manipuliuojamiems lenkams. Antra, pritaikytas dar nereiškia, kad naudingas, nes juo numatomos teisės ne apsaugo mažumos tautiškumą, o tik skatina atskirtį ir izoliaciją. Įsivaizduokime, kad vadovaujamės nelietuviškais viešaisiais ženklais, gauname paslaugas nevalstybine kalba, mokomės palengvintam egzaminui – jausimės ne Lietuvos piliečiais ir patys atskirsime save nuo valstybės gyvenimo“.

Mitingo „Už mūsų kalbą, tautą ir valstybę“ atstovai teigė, kad nebuvo vieno renginio organizatoriaus – dirbo organizacinis komitetas, sudarytas įvairių organizacijų pagrindu. Mitingo reikalavimus pareiškė palaikanti Tautininkų sąjunga. Reikia priminti, kad žiniasklaida beveik neskelbė informacijos apie įvyksiantį mitingą.

XXI
Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“