2013 m. gegužės 3 d.    
Nr. 18
(2042)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Miglotos žaidimo taisyklės

Gintaras Visockas

Lietuvos advokatūra kartu su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu bei Nacionaline teismų administracija balandžio 26-ąją Seime surengė svarbią diskusiją. Oficiali tema – „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“. Iš tiesų šmeižimo ir įžeidimo bylų skaičius Lietuvos teismuose auga tarsi ant mielių: nuo 2008 metų būtent tokių bylų padaugėjo beveik du kartus– nuo 289 iki 560 bylų. Nacionalinės teismų administracijos teigimu, 2012 metais lietuviškuosiuose teismuose privataus kaltinimo tvarka nagrinėta jau net 560 įžeidimo ir šmeižimo bylų. Prokurorai sako, jog ikiteisminių tyrimų skaičius dėl šmeižimo ir įžeidimo irgi įspūdingas – beveik 900 atvejų. Vadinasi, Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, kurie jaučiasi įžeisti ar apšmeižti. Akivaizdu, jog ši padėtis negali džiuginti demokratiškai gyventi norinčios visuomenės. Civilizuotose, padoriose valstybėse šmeižtai ir įžeidimai turėtų tapti labai retais, pavieniais atvejais. Bet jeigu tokio pobūdžio konfliktų gausėja, belieka susimąstyti, kodėl, kas kaltas dėl šios tendencijos? Žurnalistai, bet kokia kaina ieškantys pigių sensacijų, tinklaraštininkai, internetinėse erdvėse besisvaidantys nepagrįstais kaltinimais, Seimas, sukūręs prastai veikiančius įstatymus, teisėjai, nerandantys optimalaus balanso tarp teisės reikšti savo nuomonę ir teisės į privatų gyvenimą? O gal mūsų visuomenė tiesiog tapo per mažai pakanti kritikai? Taigi minėtos diskusijos dalyviai ieškojo atsakymų į labai rimtus klausimus: ar baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą ir šmeižimą nėra saviraiškos laisvės ribojimas, ar tokio pobūdžio ginčai gali būti sprendžiami ne baudžiamojo proceso tvarka, ar šių veikų dekriminalizavimas neatvers durų dar didesniam piktnaudžiavimui žodžio laisve? Diskusijos dalyvių nuomonės buvo skirtingos: vieni manė, jog žurnalistų bei viešojoje erdvėje komentarus skelbiančių tinklaraštininkų nederėtų bausti į pagalbą pasitelkiant baudžiamąjį kodeksą, o kiti buvo įsitikinę, jog civilinio pobūdžio bylų jau nebeužtenka tramdant žurnalistus, internetinių portalų apžvalgininkus ar aštrius epitetus pamėgusius televizinių diskusijų dalyvius.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija