|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Balandžio 9 dieną Alovės pagrindinės mokyklos bendruomenė sulaukė garbingų svečių ją aplankė Alovės parapijos klebonas kun. Stanislovas Stankevičius, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir vyskupijos generalvikaras mons. Algirdas Jurevičius. Vyskupas, trumpai papasakojęs apie savo veiklą, pasiūlė mokiniams ir mokytojams, kad patys užduotų klausimus. Ypač aktyviai klausinėjo mažieji, jie uždavė įvairiausių klausimų: kiek vyskupui metų, kaip jam sekasi, kokias maldas jis pats turi kalbėti ir kita? |
||
|
|
||
Į tradicinį vysk. Motiejaus Valančiaus gimimo metinių minėjimą Marijampolės vysk. M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio nariai ir bendraminčiai po šv. Mišių Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje rinkosi į parapijos salę. Tą šaltą popietę, tarsi norėdami sušilti bendrystėje, susirinko daug suaugusiųjų ir valančiukų. Juos pasveikino sąjūdžio pirmininkė ir dvasios vadas kun. Algirdas Petras Kanapka. Jis dar kartą patvirtino mintį apie bendruomenės svarbą, sakė, kad bendruomenėse yra gyvybė ir pozityvaus mąstymo galia. Tik būnant kartu galima įveikti negeroves. Pasidžiaugta gražiu renginiu ir bendrystės šiluma. |
||
|
|
||
Velykinio laikotarpio tradicijos
Pro lango stiklą vidun skverbiasi pavasario saulė. Ant stalo stovi pamerkta kadagio šakelė verba. Mūsų senoliai turėjo gražų paprotį: ankstyvą pavasarį žadinti gyvybę medžiuose. Kiekvienas stengdavosi tą pavasario rytą kuo anksčiau atsikelti ir suduoti namiškiams verba. Šioje kadagio šakelėje susikaupusi gyvybės, augimo ir vaisingumo jėga. Tokią verbą uždegę senoliai tikėdavosi išsklaidyti audros debesis. Buvo tikima, kad į trobą, kurioje yra verbos, netrenkia perkūnas ir neįeina velnias. Dabar verbos šventinamos bažnyčioje. Kunigas, procesijos metu nešdamas verbą rankose, kartoja Jėzaus garbingą kelią. Primenama, kaip žmonės Jeruzalėje sveikino Jėzų ir klojo jam medžių šakeles po kojomis. Taip prasideda priešvelykinės apeigos. |
||
|
|
||
Įteikti socialinio darbuotojo padėjėjo pažymėjimai
Kovo 12 dienos popietę į Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centrą Rūpintojėlis rinkosi projekto Kompleksinė pagalba socialinės atskirties asmenims dalyviai. Čia buvo įteikti pusę metų trukusių socialinio darbuotojo padėjėjų mokymų baigimo pažymėjimai. Šią gražią šventę pradėjo Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktorius kun. Arvydas Liepa. Jis ragino nenustoti daryti gera, nes krikščioniškas tikėjimas reiškia nuolatinę veiklą ir pagalbą vieni kitiems. Buvo pasidžiaugta, jog žmonių grupė ne tik įgijo naujų žinių bei įgūdžių, bet ir patys aktyviai įsijungė į artimo meilės darbus. Nuolat grupę lydėjusi jos mylima dėstytoja Audronė Putauskienė džiaugėsi, jog turėjo galimybę artimiau pažinti į projektą įsijungusius asmenis, atskleisti jų talentus, skatino juos ir toliau eiti per gyvenimą darant gera. Pažymėjimus gavusieji projekto dalyviai dėkojo už suteiktą galimybę dalyvauti veikloje, minėjo, jog įgavo daugiau pasitikėjimo savimi bei savo gebėjimais. Įgytas žinias ir įgūdžius žmonės žadėjo panaudoti ne tik ieškodami naujo darbo, bet ir aktyviau įsijungdami į pagalbos centre organizuojamą savanorišką veiklą. |
||
|
|
||
Istorijos ir šių dienų legenda
Ne kartą daug mūsų esame girdėję arba skaitę apie seserį Nijolę Sadūnaitę, tačiau uteniškiai nusprendė ją pasikviesti į svečius ir patys išgirsti jos gyvą žodį. Ji lankėsi Dievo Apvaizdos bažnyčioje ir šios parapijos namuose, Utenos Miškinių viešojoje bibliotekoje. Į susitikimus atėjo daug žmonių, džiugu, kad buvo didelis būrys jaunimo. S. N. Sadūnaitės minčių ir įspūdingų pasakojimų klausėsi parapijos bendruomenė. Viešnios žodžiai pasakojo apie vis naujus istorijos ir šių dienų jos patirtus reginius. Jos atidžiai klausėsi moksleiviai, į kuriuos prabilo tarsi širdies kertelę atvėrusi, jiems gyvenimo kelią šviesdama, įkvėpimą teikdama. S. N. Sadūnaitė jaunimui rodė, kaip reikia nepaklysti, nepalūžti, bet išlikti ir išaugti žmogumi. Jaunajai kartai buvo įdomu sužinoti, kas ta sesuo Nijolė, kas per leidinys Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika. Svarbiausia, kad jaunimas žinotų ir išsaugotų mūsų tautos istorinę atmintį. Vyresniajai kartai s. N. Sadūnaitė yra jų laikų didvyrė. Ir šiandien ji yra pilna energijos ir noro bendrauti, dalintis gyvenimo patirtimi. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |