Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Kunigo įkurtas „Palangos žvejys“ – laikraštis ne tik žvejams

Vytautas Žeimantas

„Palangos žvejys“ – pirmasis lietuviškas laikraštis Palangoje

1919 metais, kai Palangoje dar stovėjo Latvijos kariuomenė ir kurorto politinė ateitis buvo neaiški, vietos lietuviai, susibūrę į neutralų pavadinimą turinčią Palangos žvejų draugiją, nutarė leisti lietuvišką laikraštį „Palangos žvejys“. Pirmasis jo numeris pasirodė birželį.

Atsakingasis redaktorius buvo Juozas Stoukus. Jis gimė Palangoje 1886 metais, 1903 metais baigė Palangos progimnaziją, 1912 metais – Kijevo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Mokytojavo Ventspilyje. Susikūrus nepriklausomai Lietuvai dirbo Švietimo ministerijoje, rašė vadovėlius, tapo žinomu matematiku.

Artimiausi laikraščio bendradarbiai buvo kunigas Julijonas Ipolitas Kasperavičius, jo sesuo Bronislava Knabikaitė-Zabulionienė, Dom. Vaitkevičius, kiti.

Pasak Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus vedėjos Bronislavos Spevakovienės, Bronislava Knabikaitė-Zabulionienė buvo lietuviškos draudžiamos literatūros platintoja, lietuvybės propaguotoja, o kai apsigyveno Palangoje kartu su broliu kunigu Julijonu Ipolitu Kasperavičiumi, leido ir finansavo pirmąjį Palangoje lietuvišką laikraštį „Palangos žvejys“, vėliau ji išleido „Vadovėlį po Palangą ir jos apylinkę“.

Kun. Julijonas Ipolitas Kasperavičius (1865–1892–1933 10 18) buvo publicistas, religinių raštų rengėjas, knygnešys. Jis mokėsi Kretingoje, Mintaujoje ir Varniuose. 1892 metais baigė Saratovo kunigų seminariją. 1897 metais buvo paskirtas Kupiškio vikaru, čia platino lietuvišką spaudą, padėjo klebonui kun. F. Leliui organizuoti lietuviškus vaidinimus. Vėliau dirbo Kelmėje, Upytėje, buvo Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas. Bedirbdamas Palangoje daug prisidėjo prie jos prijungimo prie Lietuvos. Paskui buvo karo kapelionas Klaipėdoje. 1926 metais įstojo į pranciškonų ordiną, kurį laiką buvo Žaliakalnio vienuolyno Kaune viršininku. Jis bendradarbiavo leidiniuose „Vilniaus žinios“, „Draugija“, „Viltis“, „Šaltinis“. Išvertė ir savo lėšomis Tilžėje 1902 metais išspausdino gegužinių maldų knygelę – A. Mudzarėlio „Naujasis mojinis vainikėlis“. Būdamas Palangoje jis kartu su bendraminčiais suorganizavo pirmojo lietuviško Palangos laikraščio „Palangos žvejys“ leidimą.

Įžanginiame redakciniame straipsnyje teigiama, kad laikraščio „užduotis bus suteikti visuomenei naudingų žinių apie visokias žuvų rūšis“, nors iš tiesų laikraščio leidėjai turėjo žymiai didesnių planų, nes straipsnį užbaigia taip: „Jeigu Dievas laimins mūsų darbą, manome, ir „Palangos žvejys“ padės bent vieną–antrą plytą po statomu mūsų brangiosios tėvynės – Lietuvos – rūmu“. Laikraščio platesnius (negu tik žvejyba) tikslus rodo ir į pirmąjį numerį įdėtas Juozo Stoukaus platus ir išsamus straipsnis „Demokratijos kelias“ bei įvairi Palangos ir Lietuvos įvykių kronika.

Tarp kronikos žinučių yra ir labai pamokanti: „Skaitlingame Palangos gyventojų mitinge nutarta, kad Palangoje visos smuklės būtų ant visados uždarytos. Labai gražiai pasielgė palangiečiai, kuomet išvijo nuo savęs galiūną alkoholį“.

Latvių administracija, tuomet dar tikėdama, kad pavyks Palangą prijungti prie Latvijos, irgi pajuto žvejų laikraščio politinį svorį, ėmė persekioti lietuviško laikraščio leidėjus.

A. Ambraziejutė-Steponaitienė, užrašiusi B. Knabikaitės-Zabulionienės prisiminimus, teigė: „Patekus nors ir broliškon, bet nemalonion latvių okupacijon, Knabikaitė su broliu kunigu sugalvojo leisti laikraštį „Palangos žvejys“. Buvo atspausdinę du numerius ir juos įteikė Agniežkai Sabutaitei pardavinėti ir platinti. Bet latviai ją su laikraščiais pagavo, ir buvo vargo, kol išsivadavo“.

Laikraštis buvo leidžiamas 4 puslapių, nespalvotas, be iliustracijų. Jo formatas 24,5 x 18 cm. Spausdino F. W. Sieberto spaustuvė Klaipėdoje. Redakcijos adresas – Tiškevičiaus bulvaras, vila „Olenka“. Akivaizdu, kad „Lietuvos žvejo“ vinjetė buvo nupiešta profesionalaus dailininko, tačiau jo pavardė nenurodoma. Vienas laikraščio numeris kainavo 30 kapeikų. Jį planavo leisti ilgai, nes nurodo ir metinės prenumeratos kainą – 3 rublius.

Yra žinių, kad išėjo tik du laikraščio numeriai. Išliko tik pirmasis numeris, dabar saugomas Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

© 2013 „XXI amžius“