2013 m. gegužės 3 d.    
Nr. 18
(2042)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Vilniaus arkivyskupijoje

Nemenčinės dekanate

Prasmingas Dievo gailestingumo sekmadienis

Lietuvos mokslų akademijos
choro dalyviai nusifotografavo
su ilgamečiu parapijos klebonu
kun. Miroslav Balcevič ir pamaldose
dalyvavusiais vaikais

Parudaminys. Tai –  nedidelis bažnytkaimis Vilniaus rajone, nuo kurio iki sostinės – vos 18 km. Pavadinimas kilęs nuo Rudaminos upės, prie kurios jau XV–XVI amžiais žmonės pradėjo statydintis namus. Iš visų pastatų savo didingu grožiu išsiskiria akmeninė Kristaus Atsimainymo bažnyčia, kurią 1922 metais pašventino tuometinis Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis (1871–1927), vėliau paskelbtas palaimintuoju.

Balandžio 7-oji – Dievo Gailestingumo sekmadienis, arba Atvelykio šventė – Parudaminyje buvo švęsta iškilmingai. Įžengus į bažnyčią, akys krypo į Dievo Gailestingumo altorių, išpuoštą baltomis ir raudonomis rožėmis. Į lenkų kalba aukojamas šv. Mišias prisirinko pilnutėlė bažnyčia žmonių. Giedojo Lietuvos mokslų akademijos choras (vadovas Vytautas Verseckas, koncertmeisterė chormeisterė Judita Taučaitė, Tarybos pirmininkas Vilius Maslauskas). Po šv. Mišių choristai atliko koncertą. Skambėjo religinės giesmės („Veni“, „Dieve, Tu per amžius buvai“, „Apsaugok, Aukščiausias“) ir tautinės bei liaudies dainos („Kur giria žaliuoja“, „Oi, žiba žiburėlis“). Po koncerto choristai nusifotografavo su ilgamečiu parapijos klebonu kun. Miroslav Balcevič ir pamaldose dalyvavusiais vaikais.

Į lietuvių kalba aukojamas šv. Mišias susirinko gerokai mažiau žmonių, kurie vėl gėrėjosi Lietuvos mokslų akademijos choristų giedojimu. Parapijos klebonas kun. M. Balcevič nuoširdžiai padėkojo choristams ir išreiškė viltį, kad Parudaminio žmonės juos pamatys dar ne kartą.

Dr. Aldona Kačerauskienė

Jurgio ŠEDUIKIO nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija