Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Kardinolo Stanislawo Dziwiszo vertinimai

Mindaugas BUIKA

Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislawas Dziwiszas rūpinasi palaimintojo Jono Pauliaus II kanonizacija

Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislavas Dzivišas

Kardinolas Stanislavas Dzivišas (antras iš dešinės) tarp pastarosios konklavos dalyvių

Tinkamas konklavos pasirinkimas

Pastaruoju metu tarptautinėje žiniasklaidoje yra nemažai paskelbta popiežių Pranciškų rinkusios konklavos dalyvių naujojo Šventojo Tėvo darbų vertinimų, lyginimo su buvusiais popiežių Benedikto XVI ir palaimintojo Jono Pauliaus II pontifikatais. Ateinantį sekmadienį Kauno arkivyskupijos didžiosios šventės – Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Arkikatedros Bazilikos 600 metų jubiliejaus ir palaimintojo Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje 20-mečio – minėjimo proga, dalyvaujant dar popiežiaus Benedikto XVI paskirtajam atstovui Krokuvos (Lenkija) arkivyskupui kardinolui Stanislawui Dziwiszui, norisi plačiau supažindinti su šio šiemet kunigystės 50-metį mininčio ganytojo spaudoje pasirodžiusiais minėtųjų Visuotinės Bažnyčios įvykių vertinimais, kadangi kardinolas S. Dziwiszas, kuriam balandžio 27 dieną sukako 74 metai, beveik keturis dešimtmečius buvo popiežiaus Jono Pauliaus II (ir jam einant Krokuvos arkivyskupo kardinolo Karolio Wojtylos pareigas) asmeninis sekretorius, todėl gerai žino padėtį Vatikane. Jis yra palaimintojo Jono Pauliaus II tolesnės kanonizacijos bylos, apie kurios eigą dabar nemažai rašoma, skatintojas. Neseniai duotame interviu italų laikraščiui „La Stampa“, kardinolas S. Dziwiszas pabrėžė įsitikinimą, kad popiežius Pranciškus darys tą patį, ką darė Jonas Paulius II: „griaus sienas, kiekvienam atvers Bažnyčios duris, artins pasaulį prie Dievo“. Ganytojas pripažino, kad kovą vykusios konklavos pasirinkimas buvo tinkamas, kadangi naujasis Šventasis Tėvas, dar būdamas Argentinos sostinės arkivyskupu kardinolu Chorche Mariju Bergolju, kalbėjo „neturto kalba“, ir ši charizma Bažnyčiai dabar labai reikalinga. Jis priminė, kad būtent Jonas Paulius II tuometinį jėzuitų kunigą Ch. Bergolją 1992 metais paskyrė vyskupu, 2001-aisiais pakėlė kardinolu ir jie abu stengėsi „statyti tiltus“ netgi priešiškumo tikėjimui aplinkoje. Anot kardinolo S. Dziwiszo, netgi popiežiaus Pranciškaus komunikavimo būdas yra panašus į palaimintojo Jono Pauliaus II: „Jis gerbia protokolą, bet mėgsta kalbėti „ne iš raštelio“, naudoja tiesioginę ir aiškią kalbą, kas jį daro dar mėgiamesnį“.

Iš tikrųjų tiesiog stebina, kad net į popiežiaus Pranciškaus įprastas adventines trečiadienių bendrąsias audiencijas renkasi dešimtys tūkstančių klausytojų, todėl jos vyksta Šv. Petro aikštėje, o ne kaip iki tol, Pauliaus VI audiencijų salėje, kuri gali sutalpinti „tik“ 8000 dalyvių. Kardinolas S. Dziwiszas minėtame interviu pastebėjo, kad tiek K. Wojtyla, tiek Ch. Bergoljas per visą jų sielovadinę tarnystę kovojo prieš komunistinį ekstremizmą, priešinosi promarksistinei vadinamajai išlaisvinimo teologijai, kadangi jiems abiem buvo aišku, jog marksizmas negali būti socialinių problemų sprendimas. Tai, kad pastaroji konklava truko gana trumpą laiką, patvirtina tą faktą, jog „Kardinolų kolegija darbavosi rimtai, brandžiai, atsakingai ir vieningai“, sakė kardinolas S. Dziwiszas, kartu su kitais trim Lenkijos kardinolais buvęs tarp 115 konklavos dalyvių. Jos rezultatas reiškia, kad pats Viešpats vadovavo konklavai veikiant Šventajai Dvasiai, aiškino Krokuvos ganytojas.

Galimos struktūrinės permainos

Kardinolas Stanislawas Dziwiszas paminėjo, kad Kardinolų kolegijos narių negalima skirstyti į žiniasklaidoje įprastas konservatorių, progresyviųjų ar reformatorių kategorijas, nes jie ištikimai vadovaujasi Bažnyčios mokymu, nors kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Todėl prieš konklavą vyko į Vatikaną susirinkusių kardinolų pasitarimai, diskusijos, nuomonių apsikeitimas ir lyginimas. Buvo beveik vieningai pripažinta, kad Romos kurijoje reikalingas tam tikras atsinaujinimas ir naujo Popiežiaus pasirinktas Bažnyčios reformatoriumi laikomo šv. Pranciškaus vardas tai atspindi, aiškino kardinolas S. Dziwiszas. Neseniai popiežius Pranciškus pranešė apie patarėjų grupės sudarymą iš aštuonių visame pasaulyje žinomų kardinolų, kurie pateiks jam siūlymus dėl galimų struktūrinių permainų, kurios atitiktų šiuolaikinius komunikacijos poreikius, ribotus finansinius išteklius ir misijų uždavinius.

„La Stampa“ korespondentas pokalbyje su kardinolu S. Dziwiszu atkreipė dėmesį, kad po kelis dešimtmečius trukusių lenko popiežiaus Jono Pauliaus II ir vokiečio popiežiaus Benedikto XVI pontifikatų, daugelis, bent jau Italijoje, tikėjosi, kad Romos vyskupu bus vėl išrinktas šios šalies ganytojas, pavyzdžiui, Milano arkivyskupas kardinolas Angelas Scola. Atsakydamas Krokuvos arkivyskupas pastebėjo, kad nors naujasis popiežius Pranciškus yra iš katalikiškojo Lotynų Amerikos kontinento, tačiau jo kilmė itališka. „Pagaliau kiekvienu atveju manau, kad Popiežiaus tautinė tapatybė nėra problema: Kardinolų kolegijoje yra daug puikių asmenybių, todėl apaštalo šv. Petro įpėdinio tarnystė turi labai šviesią ateitį“, – sakė kardinolas S. Dziwiszas. Kaip pavyzdį, jis nurodė dar palyginus jauną (55 metų), bet jau plačiai žinomą Azijos bažnyčios hierarchą Filipinų sostinės Manilos arkivyskupą kardinolą Luisą Antonijų Tagle. Baigdamas pokalbį kardinolas S. Dziwiszas pranešė, kad pirmajame pokalbyje su popiežiumi Pranciškumi, jis pakartojo dar Benediktui XVI iškeltą siūlymą kitas Pasaulines jaunimo dienas (po šiemet liepą įvyksiančios Brazilijos mieste Rio de Žaneire) surengti Krokuvoje, pakvietė Šventąjį Tėvą vizitui į Lenkiją 2016 metais, kai ši šalis minės 1050-ąsias krikšto metines.

Svarūs pontifikato nuopelnai

Kitame interviu, duotame vasarį lenkų katalikų laikraščiui „Niedziela“ netrukus po popiežiaus Benedikto XVI paskelbimo apie atsistatydinimą, kardinolas S. Dziwiszas vertindamas to Šventojo Tėvo tarnystę sakė, kad dar būdamas kardinolu Jozefu Ratcingeriu ir ilgus metus darbuodamasis Vatikane kaip Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas, jis buvo palaimintajam Jonui Pauliui II labai artimas ir „konsultavosi su juo visais svarbiaisiais klausimais iki paskutiniųjų gyvenimo dienų“. Anot Krokuvos arkivyskupo, kuris į šias pareigas buvo kaip tik Benedikto XVI paskirtas ir 2006 metais pakeltas kardinolu, dabar jau popiežius emeritas per septynerius savo pontifikato metus „svariai atnaujino ir pagilino religinį gyvenimą Bažnyčioje per savo nepalyginamą intelektualinį bei teologinį pasirengimą ir dvasingumą. Jis į istoriją iš tikrųjų įeis kaip didis Popiežius“. Kalbėdamas apie popiežiaus Benedikto XVI unikalų ir netikėtą sprendimą atsistatydinti, kardinolas S. Dziwiszas pripažino, kad tuo visus giliai nustebino, bet aukštieji Bažnyčios hierarchai tai priėmė „su tikėjimu ir būdami dėkingi Šventajam Tėvui už viską, ką dėl mūsų padarė ir toliau daro (stiprindamas Bažnyčią savo malda)“.

Maldoje bei kontempliacijoje Benediktas XVI priėmė sprendimą atsistatydinti dėl solidaus 86 metų amžiaus ir silpnėjančios sveikatos, nors taip nuspręsti lengva nebuvo. „Aš pats daugelį metų būdamas arti Jono Pauliaus II (kuris irgi antroje net 27 metus trukusio pontifikato pusėje buvo ligotas, daug kentėjo, bet nešė savosios tarnystės kryžių iki galo), žinau, jog tokie sprendimai daug kainuoja, – sakė Krokuvos arkivyskupas. – Taip pat ir šis (Benedikto XVI atsistatydinimo) sprendimas buvo sunkus, bet drąsus“. Priminęs, kaip popiežius Benediktas XVI, kuris savo pirmtaką beatifikavo prieš dvejus metus, 2011-ųjų gegužės 1-ąją (tuomet tai buvo Gailestingumo sekmadienis), yra sakęs, kad palaimintasis Jonas Paulius II „į mus žvelgia pro Dangaus langą“, kardinolas S. Dziwiszas patikino, jog didysis Popiežius „visada mus prisimena, nes visada buvo ištikimas Dievo ir žmogaus meilei“. Prieš tai minėtame interviu „La Stampa“ laikraščiui paklaustas dėl galimo palaimintojo Jono Pauliaus II paskelbimo Bažnyčios šventuoju, kardinolas S. Dziwiszas pripažino, jog „būtų nuostabu, jeigu taip atsitiktų dar Tikėjimo metais“, kurie užbaigiami lapkritį. Jis išreiškė viltį, kad tokia kanonizacijos ceremonija galėtų įvykti Romoje spalį minint Jono Pauliaus II išrinkimo į apaštalo šv. Petro sostą 35-ąsias metines.

Viltingas kanonizacijos laukimas

Tokie svarstymai susiję su Italijos spaudoje pasirodžiusiais bei Vatikano šaltinių patvirtintais pranešimais, kad Šventųjų skelbimo kongregacijos sudaryta medikų komisija Jono Pauliaus II kanonizacijos byloje patvirtino dar vieną stebuklingo išgijimo atvejį meldžiant palaimintojo užtarimo. Šis išgijimas (kaip pranešama, įvykęs praėjus kelioms valandoms po Jono Pauliaus II beatifikavimo) buvo visiškai autentiškas ir moksliškai nepaaiškinamas. Tą faktą dar turi ištirti minėtos kongregacijos sudaryta nepriklausoma teologų komisija bei balsavimu patvirtinti kongregacijai priklausantys kardinolai ir vyskupai, kurie rekomenduotų popiežiui Pranciškui paskirti kanonizavimo datą. Vatikano atstovas spaudai jėzuitas kunigas Federikas Lombardis komentuodamas tuos įvykius pripažino, jog „yra plačiai paplitęs troškimas, kad palaimintasis Jonas Paulius II būtų kanonizuotas“. Tačiau kol nėra Šventųjų skelbimo kongregacijos paskirtos teologų komisijos bei šiai dikasterijai priklausančių Bažnyčios hierarchų formalių sprendimų, apie bylos tyrimo užbaigimą dar negalima kalbėti.

Paminėtina, kad popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizacijos procesas vyksta dabar iškeltų naujosios evangelizacijos uždavinių kontekste. O juk kaip tik tas Šventasis Tėvas buvo pirmasis, iškėlęs naujosios evangelizacijos iniciatyvą, kuri vėliau tapo jo pastoracine programa. Naująjį evangelizavimą popiežius Jonas Paulius II skatino aktyviai bendraudamas su jaunimu, skelbdamas Dievo Žodį ir nuolatinį raginimą sekuliarizėjančiai visuomenei sugrįžti prie tikėjimo ištakų. Taigi, kanonizuotas Jonas Paulius II galėtų tapti Bažnyčios naujojo evangelizavimo pastangų oficialiu dangiškuoju globėju. Tokios nuomonės yra kardinolas S. Dziwiszas, kuriam beveik prieš penkiasdešimt metų, 1963-ųjų birželio 23 dieną, tuometinis Krokuvos vyskupas augziliaras Karolis Wojtyla suteikė kunigystės šventimus.

© 2013 „XXI amžius“