Kurianti
Lietuva

2013 metai

1863 metų sukilimo metai

Sukilimo 150-metis paženklintas paminklu

Bronius VERTELKA

Paminklą pašventino Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, pulkininkas leitenantas kun. RimasVenckus

Į kun. A. Mackevičiaus, skaičiusio Sukilimo manifestą, vaidmenį įsijautė kun. Saulius Paulius Bytautas OFM

Prie Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios

Ant paminklinio akmens matomas šio sukilimo herbas, kurį sudaro sukilime dalyvavusių tautų simboliai: Lenkijos erelis, Lietuvos Vytis ir Gudijos šv. arkangelas Mykolas

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius (dešinėje) paminklo kūrėjui skulptoriui Juozui Šlivinskui įteikė simbolinę gilzę

Palapinėje – įsikūniję į pokario partizanus

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas (dešinėje) ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius sveikina vieną Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio tarybos vadovų, dimisijos majorą Vytautą Balsį 90-mečio proga

Inscenizuoto sukilėlių susidūrimo su caro kariuomene momentas

Koncertavo Kėdainių saviveiklininkai

Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Inscenizuota sukilėlių susidūrimo su caro kariuomene akimirka

Savo gerą kovinį pasirengimą demonstravo kariuomenės garbės sargybos kuopos kariai

Šuoliavo raiteliai ant žirgų

Šventės eigą sekė Paberžės klebonas kun. Skaidrius Kandratavičius

Aikštę Paberžėje papuošė naujas paminklas

Pagerbiami už laisvę žuvusieji

Kariai prie naujojo paminklo

Paminkle – sukilimo herbas, kurį sudaro sukilime dalyvavusių tautų simboliai: Lenkijos erelis, Lietuvos Vytis ir Gudijos šv. arkangelas Mykolas

Padedamos gėlės ant sukilėlių atminimui supilto pilkapio

Pokario partizanus vaidinę vyrai troškulį malšino šulinio vandeniu

Daug žmonių karštą gegužės 19-osios sekmadienį rinkosi į Paberžę. Čia buvo švenčiami ne tik Sekminių atlaidai, bet ir paminėtas 1863 metų sukilimo 150-metis, Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, pagerbti partizanuai.

Prieš dvyliktą varpų dūžiai pakvietė į Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią dalyvauti šv. Mišiose. Jas aukojo Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas kun. Rimas Venckus ir kun. Saulius Paulius Bytautas OFM iš Kauno. Giedojo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“. Šventovė nesutalpino visų norinčių. Pamoksle kun. R. Venckus sakė, jog jeigu laisvės kovų dalyvių širdyse nebūtų buvę gėrio, laisvės troškimo ir tikėjimo, kažin ar šiandien būtume galėję čia susirinkti, didžiuotis protėvių drąsa ir eiti iškeltomis galvomis. Tikėjimas Dievu teikė drąsos stoti į kovą su Rusijos caro priespauda, o pokario metais – eiti į miškus partizanauti. Kunigas pastebėjo didžią Lietuvos kariuomenės vado dovaną – pastatyti paminklą Paberžėje minint 1863 metų sukilimo 150-metį. Padėjusiems rengti šventę ir susirinkusiesiems dėkojo Paberžės klebonas kun. Skaidrius Kandratavičius.

Po šv. Mišių aikštėje prie bažnyčios kun. Antanas Mackevičius (į jo vaidmenį puikiai įsijautė kun. S. P. Bytautas OFM) skaitė Sukilėlių manifestą, kvietė vietos vyrus ir moteris stoti į kovą su Rusijos caro viešpatyste. Sukilimas apėmė Lietuvą, Lenkiją, Baltarusiją, pasiekė net Ukrainą. Lenkijos sukilėlių vadovas buvo Zigmantas Sierakauskas, Baltarusijos – Kostas Kalinauskas, Lietuvos – kun. A. Mackevičius. Jame dalyvavo apie 70 tūkstančių žmonių, iš jų maždaug 6 tūkstančiai žuvo. Sukilėliai buvo prastai ginkluoti: dažnai dalgiais ar iš dvarų paimtais senoviniais ginklais. Tą kovą susirinkusiesiems priminė parke parodytas inscenizuotas 1863 metų sukilimo epizodas.

Ginkluoto susidūrimo rekonstrukcijoje dalyvavo Lietuvos ir užsienio karo istorijos klubai su to meto apranga ir ginkluote. Poškėjo šūviai, bumbsėjo patranka, šuoliavo raiteliai ant žirgų. Epizodą komentavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovas. Sukilimo epizodus ir sukilėlių gyvenimo sąlygas atkurti padėjo klubų „Kauno pavieto laisvieji šauliai“, „9 rota 1863“ (Lenkija), „LDK didžiosios buožės 1-as pėstininkų regimentas“ (Ukmergė), draugijos „Insurekcia“ ir kitų klubų atstovai, vilkėję rekonstruota to meto apranga, ginkluoti veikiančiomis atitinkamo laikmečio ginklų kopijomis. Toje pat aikštėje buvo paminėti 1863 metų sukilimo dalyviai ir visų laikų Lietuvos kovotojai už savo laisvę. Upelio vingiuotame slėnyje buvo įkurta įtvirtinta sukilėlių miško stovykla.

Vyko Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, šalies kariuomenės vado, Kėdainių rajono savivaldybės ir Kėdainių krašto muziejaus paminklo, skirto 1863 metų sukilimo 150-osioms metinėms paminėti, pristatymas ir šventinimo ceremonija. Kūrinio autoriai – skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Vaidas Spečkauskas, projekto vadovas – Savivaldybės vyr. architektas Vytautas Kundrotas. Ant akmens matomas šio sukilimo herbas, kurį sudaro sukilime dalyvavusių tautų simboliai: Lenkijos erelis, Lietuvos Vytis ir Gudijos šv. arkangelas Mykolas. Paminklas tarsi vaizduoja, kad į Rusijos imperiją buvo iššautas patrankos sviedinys, o jo paliktos šliūžės pėdsake trimis kalbomis užrašytas išsiveržimo iš imperijos šūkis: „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ Paminklą pašventino Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, pulkininkas leitenantas kun. R. Venckus.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, jog simboliška tai, kad šioje aikštėje kun. A. Mackevičius ragino Paberžės gyventojus eiti kovoti už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Ši idėja paplito plačiai. Štai Perlojoje vyko prieš 61 metus prie Zervynų žuvusių pokario partizanų perlaidojimas. Tyrinėjant jų palaikus rasta ne tik buitinių, karinių daiktų. Viename iš jų aptiktas 1863 metams skirtas Dievo Motinos medalionas. Ministras džiaugėsi, jog iškilmėje dalyvauja ir Latvijos partizanai. Krašto apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius su 90-mečiu pasveikino Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio tarybos štabo viršininką, dimisijos majorą Vytautą Balsį-Uosį ir linkėjo jam sveikatos, ištvermės dirbant Tėvynės labui.

Kariuomenės vadas A. Pocius atkreipė dėmesį į tai, jog už laisvę tenka mokėti brangiai – krauju ir gyvybe. Generolas leitenantas šiltai atsiliepė apie skulptorių J. Šlivinską, per porą mėnesių sugebėjusį sukurti paminklą, skirtą 1863 metų sukilimo 150-osioms metinėms paminėti, ir įteikė jam didoką iššauto šovinio gilzę.

Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas pastebėjo, jog 1863 metų sukilimas buvo apėmęs ne tik Lietuvą, Lenkiją ir Baltarusiją, bet laisvės troškimo vėjas nupūtė net į Ukrainą.

Susirinkusieji tylos minute pagerbė kritusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimą. Iš senovinio pabūklo trenkė atminimo salvės Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei, Lietuvos partizanams ir visiems laisvės kovotojams, 1863 metų sukilimo 150-osioms metinėms.

Iš čia šventė persikėlė į aikštę priešais 1863 metų sukilimo muziejų, kur yra sukilėlių atminimo pilkapis. Ant jo gėlių visų susirinkusiųjų vardu padėjo krašto apsaugos ministras J. Olekas, kariuomenės vadas generolas leitenantas A. Pocius, vienas iš Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio tarybos vadovų, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius V. Balsys ir Kėdainių rajono meras R. Diliūnas. Gėlių padėjo ir Lietuvos bei Latvijos partizanų atstovai.

Aikštėje savo puikią kovinę parengtį demonstravo kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Savo meninį išprusimą parodė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“ (meno vadovas ir dirigentas Vytautas Verseckas, koncertmeisteris Vytautas Abaris), Lietuvos kariuomenės orkestras (kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas). Koncertinę programą atliko ir Kėdainių rajono meno kolektyvai.

Šventės dalyviams nebuvo kada nuobodžiauti. Jie ėjo apžiūrėti Panevėžyje dislokuoto Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono karių surengtą karinės technikos ir ginkluotės parodą. O Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas pristatė 105 mm haubicą, karinės įrangos ekspoziciją. Žmonės ėjo apžiūrėti kariuomenės ginkluotę ir techniką, apsilankyti 1863 metų sukilimo muziejuje, pabuvoti karo istorijos klubų įkurtoje sukilėlių stovykloje, pamatyti simbolinę pokario partizanų palapinę.

Paberžė, Kėdainių rajonas
Autoriaus, Ričardo Šaknio ir Alfredo PLIADŽIO (KAM) nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“