Kurianti
Lietuva

2013 metai

1863 metų sukilimo metai

Sukilimo 150-metis paženklintas paminklu

Bronius VERTELKA

Paminklą pašventino Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, pulkininkas leitenantas kun. RimasVenckus

Daug žmonių karštą gegužės 19-osios sekmadienį rinkosi į Paberžę. Čia buvo švenčiami ne tik Sekminių atlaidai, bet ir paminėtas 1863 metų sukilimo 150-metis, Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, pagerbti partizanuai.

Prieš dvyliktą varpų dūžiai pakvietė į Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią dalyvauti šv. Mišiose. Jas aukojo Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas kun. Rimas Venckus ir kun. Saulius Paulius Bytautas OFM iš Kauno. Giedojo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“. Šventovė nesutalpino visų norinčių. Pamoksle kun. R. Venckus sakė, jog jeigu laisvės kovų dalyvių širdyse nebūtų buvę gėrio, laisvės troškimo ir tikėjimo, kažin ar šiandien būtume galėję čia susirinkti, didžiuotis protėvių drąsa ir eiti iškeltomis galvomis. Tikėjimas Dievu teikė drąsos stoti į kovą su Rusijos caro priespauda, o pokario metais – eiti į miškus partizanauti. Kunigas pastebėjo didžią Lietuvos kariuomenės vado dovaną – pastatyti paminklą Paberžėje minint 1863 metų sukilimo 150-metį. Padėjusiems rengti šventę ir susirinkusiesiems dėkojo Paberžės klebonas kun. Skaidrius Kandratavičius.

Paveldas

Atvėrė duris vienas žymiausių Lietuvos architektūros ir kultūros paminklų

Vilniaus dailės akademija gegužės 11 dieną, šeštadienį, pakvietė atverti restauruotos Panemunės pilies, esančios Jurbarko rajone, Pilies (arba Vytėnų) gyvenvietėje, duris. Ta proga vyko oficialus atidarymas, susirinkusieji dalyvavo ekskursijose po pilį ir parką, o vakare buvo atidaryta Česlovo Lukensko personalinės paroda „Mumifikatai“. Daugiau nei 400 metų skaičiuojanti Panemunės pilis, dar vadinama Gelgaudų arba Vytėnų pilimi, yra vienas žymiausių Lietuvos architektūros ir kultūros paminklų. Rūmai pradėti statyti pagal garsaus to meto architekto Petro Nonharto projektą. Santūrių formų, rūstoka pilis ir šiandien žavi proporcijų darna, formų didingumu. Iš pietų pusės, link Nemuno, prie pilies glaudžiasi parkas, pradėtas formuoti dar XVII amžiaus pradžioje, panaudojus jau buvusį sodą ir tvenkinius su malūnais. Nuo 1982 metų Panemunės pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai. Po rekonstrukcijos Panemunės pilis atvėrė duris turizmui ir įvairiems kultūriniams renginiams. Vakarinėje pilies dalyje veiks viešbutis, kavinė, konferencijų salė, Turizmo informacijos centras.

1863 metų sukilimo metai

Sukilimo sukaktis jo vado tėviškėje

Paminklas kun. Antano Mackevičiaus gimtinėje

1863 metų sukilimo 150 metų sukakties minėjimas gegužės 10 dieną surengtas Kelmės krašto muziejuje. Kelmės rajono mokyklų moksleiviams vyko pilietiškumo pamoka-ekskursija „1863 metų sukilimo pėdsakai Kelmės krašte“. Į paskaitą „1863 metų sukilimas: viltys ir netektys“ buvo pakviesta visuomenė. Renginį vedė muziejaus direktorė Danutė Žalpienė, įžangos žodį tarė Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis. Pranešimą skaitė Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Algimantas Daugirdas. Po paskaitos pristatyta tarptautinė paroda „1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“. Ją surengė Lietuvos dailės muziejus ir Lenkijos institutas Vilniuje.

Išnašos

Nesenstantis didžiausias kaimas – Domeikava

Eugenijus IGNATAVIČIUS

Knygos „Domeikava“ sudarytojas Antanas Pocius kalba Domeikavos gimnazijos salėje

Įvertinti tūkstančio puslapių knygą „Domeikava“, sudarytojo Antano Pociaus pristatytą jos sutiktuvių šventėje kovo 23 dieną sausakimšoje Domeikavos gimnazijos salėje, vienu straipsniu neįmanoma. Ją tinkamai ir visapusiškai aptarti prireiktų kelių dienų konferencijos. Vien pervertus šią 984 puslapių apimties knygą su šimtais vaizdingų spalvotų, net iš paukščio skrydžio darytų nuotraukų, senoviškų juodai baltų, įamžinusių praėjusio amžiaus pradžios gyvenimo akimirkas, apima pasigėrėjimas ir liūdesys: va, kad turėtume tokių knygų iš Vytauto, Gedimino ar V. Kudirkos laikų, arba kaip gera būtų, kad koks keistuolis praeities vertybių tyrinėtojas parašytų ir apie kitus kaimus.

Išnašos

Pristatyta knyga apie Šakynos kraštą

Kalba viena pagrindinių knygos „Šakynos kraštas“ sudarytojų ir straipsnių autorių Irena Seliukaitė

Šakynos mokyklos salėje įvyko didelė ir prasminga šventė. Skambant dainai „Kur bėga Šešupė“, plevenant Lietuvos ir Šakynos seniūnijos vėliavoms, ant lininio rankšluosčio paguldyta įnešta knyga „Šakynos kraštas“. 43 autoriai į 743 gausiai iliustruotus puslapius sudėjo viską apie Šakynos kraštą: jos istoriją, kultūrą, švietimą, bažnyčias, žmones...

Šventėje dalyvavo gausus būrys Šiaulių rajono bei miesto kultūros, švietimo darbuotojų, kraštotyrininkų, knygos sudarytojų, straipsnių autorių, Šakynos krašto gyventojai.

Išnašos

Nauja akademiko knyga

Džiuljeta Kulvietienė

Iš kairės: akademikas Jurgis Brėdikis, docentai Regina Jonkaitienė ir Aras Puodžiukynas

Akademikas Jurgis Brėdikis pristatė jau penktąją savo autorinę knygą. „Likimas leido...“ (antroji knyga) – memuariniai pasakojimai apie gyvenimo kelyje sutiktus žmones ir to laiko įvykių apmąstymai, patirtis ir įžvalgos. Prieš metus akademikas skaitytojams pateikė pirmą „Likimas leido...“ knygą. Šiame dvitomyje – autoriaus gyvenime sutiktos neeilinės asmenybės, pasišventusios savo profesijai, gyvybės ir mirties, tikėjimo bei dvasinio augimo apmąstymai, mintys apie medicinos atradimus ir praradimus, apie integruotą Vakarų bei Rytų šalių mediciną. Antrojoje knygoje autorius atvirai ir drąsiai rašo apie reiškinius, neretai mums atrodančius paslaptingais ir nesuprantamais. Kaip sakė autorius, jis stengėsi, kad visus skyrius jungtų vienas bruožas – pozityvumas.

Atmintis

Gyvenimą paskyręs lietuviškos muzikos kūrimui

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Kompozitorius Česlovas Sasnauskas

XIX amžiaus pabaigoje, kartu su atgimstančia tautiškumo sąmone, meno srityje išryškėjo pirmieji lietuvių muzikos kūrėjai. Tarp tokių reikėtų paminėti J. Naujalį, M. Petrauską ir Česlovą Sasnauską.

Ši trijulė – mūsų tautinės originaliosios muzikos pionieriai kaip tikri tautos sūnūs muzikos menu kėlė ją iš miego, stiprino ir žadino tautiškumą tarp lietuvių išeivių. Jei J. Naujalis anuo metu darbavosi tėvynėje tarp mažai tautiškai susipratusių lietuvių, M. Petrauskas Amerikoje, tai Č. Sasnauskas aktyviai reiškėsi Rusijoje.

Atmintis

Operos solistas, kompozitorius ir dirigentas

Juozo Indros 95-osioms gimimo metinėms

Jūratė Stipinaitė

Juozas Indra

Balandžio 17 dienos pavakarę kauniečiai ir Kauno miesto svečiai rinkosi į Kauno apskrities viešosios bibliotekos (K. Donelaičio g. 8) muzikinį renginį „Atodangos“, skirtą operos solisto, kompozitoriaus ir dirigento Juozo Indros (1918 03 18–1968 03 14) gimimo 95-mečiui paminėti. Organizuojant renginį talkino Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija.

Atmintis

Paminėtas tautos poetas

Bronislava BUCHIENĖ

Su B. Brazdžioniu bendravusi gydytoja Elzė Čekanauskienė

Tytuvėnų bibliotekos skaitykloje Sveiko gyvenimo būdo klubas rinkosi į prasmingą renginį. Čia visada laukia ir renginius organizuoti padeda bibliotekininkė Zita Deikutė. Ir tą dieną, pasiruošusi kompaktą su B. Brazdžionio eilėmis ir aparatūrą, Zita laukė savo bičiulių.

Šį kartą garbūs tytuvėniškiai susirinko, nors ir truputį vėluodami, paminėti mūsų tautos poeto Bernardo Brazdžionio gimtadienį. Ta proga į klubą atėjo viešnia, ne kartą gyvai bendravusi su poetu ir jo šeima, buvusi gydytoja Elzė Čekanauskienė. Su B. Brazdžioniu iš to paties Biržų krašto kilusią medikę suvedė gyvenimas – moters dėdė ir kūrėjas artimai bendravo nuo Biržų gimnazijos laikų, 1944 metais kartu pasitraukė į Vakarus, po kurio laiko drauge persikėlė per Atlantą, kad iki gyvenimo pabaigos gyventų svetur, dirbtų Lietuvos labui, o poetas savo posmuose su ilgesiu apdainuotų gimtąjį kraštą.

Atmintis

Mirė poetas Vytautas Skripka

Gegužės 16 dieną Vilniuje mirė poetas Vytautas Skripka. Jis gimė 1943 metų gegužės 20 dieną Laičiuose, Molėtų rajone. Mokėsi Alantos vidurinėje mokykloje, 1962 metais baigė Vilniaus miškų technikumą, dirbo miškininku. Vėliau Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, dirbo „Literatūroje ir mene“. Pirmieji eilėraščiai spaudoje pasirodė 1960 metais, o debiutavo 1969 metais poezijos rinkiniu „Dangiškos eglės“. Nuo 1976 metų buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Parašė ir išleido virš dvidešimties eilėraščių knygų suaugusiems ir vaikams: „Jūros klėtys“ (1972 ), „Medžio mokyklėlė“ (1972), „Saulės obuolys“ (1975), „Balandžio rytas“ (1977), „Kantrybės medis“ (1977), „Giedras mano rūpestėlis“ (1979), „Žinia“ (1981), „Pavasario skudutis“ (1982), „Tėviškės langas“ (1984), „Žvaigždynų ratas“ (1985), „Perveža“ (1985), „Žuvusių žvaigždės“ (1985), „Tėvų namai“ (1988), „Lenktas marių mėnulis“ (1988), „Koplytėlė šiaurėje“ (1990), „Nakties viduramžiai“ (1996), „Vigilijos“ (1997), „Rytas su senstančiu imperatoriumi“ (1998), „Vienas“ (2002), „Užmigo žemė“ (2002), „Ramu kaip prieš mirtį“ (2005), „Mažoji rinktinė“ (2007), „Birželio sodai“ (2008).