Kurianti
Lietuva

2013 metai

Išnašos

Pristatyta svarbi profesoriaus knyga

Alvydo Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ viršelis

Balandžio 11-ąją Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko VDU profesoriaus, Letonikos centro vadovo Alvydo Butkaus naujausios knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas. Kartu su Letonikos centro jaunesniąja mokslo darbuotoja Kristina Vaisvalavičiene autorius dalinosi mintimis apie Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykius, bendravimą su didžiosiomis kaimynėmis, Baltijos šalių vadavimąsi iš sovietinio kultūrinio ir kalbinio palikimo, gyventojų mentaliteto europėjimą, Rusijos pastangas išlaikyti kalbinę, politinę bei ideologinę įtaką Baltijos šalyse, istorijos interpretacijos skirtumus.

Prof. A. Butkus palietė šiandien aktualius Lietuvos ir Lenkijos santykius, kuriems knygoje irgi skirti keli straipsniai. Apmaudu, kad Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus traktuoja kaip teisėtus, o priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką, kad ji galbūt pati kalta. Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie politikai stengiasi užkrėsti ir visuomenę, teisindami nuolaidų Lenkijai būtinybę ar mainydami jas, pasak Vinco Kudirkos, „į trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą“. Iš visų kaimynių tik Latvija draugystei su Lietuva nekelia jokių išankstinių sąlygų, reikalavimų ar ultimatumų. Be to, Latvijos santykiai su Lenkija irgi yra orūs, dalykiški, galima sakyti, pavyzdiniai. Tai rodo, kad Lenkija su mažomis kaimynėmis moka elgtis ir mandagiai, kad Lenkijos ir Lietuvos asimetrija tikrai nėra pretekstas vienos diktatui ir kitos beatodairiškam nuolankumui. Lenkijos ir Latvijos santykių pavyzdys būtų paskata Lietuvai „perkrauti“ santykius su Lenkija valstybinio orumo pagrindu, pelnint partnerio pagarbą ne nuolaidomis, o atviru savo nacionalinių interesų deklaravimu šalies viduje ir jų gynimu. Tačiau dabartinės nuolaidos Lietuvos lenkams, darančios įtaką ir Lenkijos politikai Lietuvos atžvilgiu, jaudina ir Latvijos piliečius, tarsi skatina Latviją daryti nuolaidas Latvijos rusams, turintiems dar didesnę įtaką valstybei. Matyt, negalima nuolaidomis kai kurioms tautinėms bendruomenėms grįsti vidaus politiką, nes tai gali sukelti dar sunkesnių pasekmių mūsų kaimynams, šiuo atveju, broliams latviams.

Prof. A. Butkus įdomiai atskleidė lietuvių ir latvių tarpusavio santykius tiek įvairiais istoriniais momentais, tiek dabar. Pavyzdžiui, tai, kas Lietuvai atrodė natūralu ir neginčytina, Latvijai yra nesuprantama ir diskutuotina. Būtingės terminalo statymas mums buvo natūralus, tačiau latviams sukėlė didelę priešpriešą, nes galėjo sudaryti ekologinę grėsmę Latvijos gamtai ir teritoriniams vandenims, todėl, kai Lietuva tyliai statė Būtingės terminalą, Latvijoje vyko didžiausios diskusijos ir netgi protestai iki kraštutinių formų (pavyzdžiui, buvo prisirišama grandinėmis prie Lietuvos ambasados Latvijoje). Kitas Lietuvai svarbus jau istorinis momentas, bet visiškai nediskutuotinas, yra Palangos ir Šventosios priklausymo Lietuvai klausimas. Tuo metu Latvijoje iki dabar keliamas „teisėto“ perdavimo 1921 metais Lietuvai klausimas, nes šis svarbus mums pajūrio ruožas Lietuvai esą nepriklausė. Prof. A. Butkus įrodė, kad iš tikrųjų tai yra istorinės Lietuvos žemės, tik Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos Palanga ir Šventoji buvo priskirtos Kuršo gubernijai, kuriai priklausė ir Latvijos teritorija. Šiose pajūrio vietovėse nuo seno gyveno žemaičių gentims priklausantys vietos gyventojai. Profesorius papasakojo ir apie Latvijos vidinius sunkumus, kai didelė ten iš sovietinės okupacijos laikų gyventojų dalis reikalauja antrąja valstybine kalba įtvirtinti rusų kalbą. Tik ryžtingų Latvijos politikų, prezidento Andrio Bėrzinio bei kai kurių rusų gyventojų dėka nepavyksta referendumo keliu prastumti šio latviams grėsmingo įstatymo. Latvijai yra svarbus ginčas su Rusija dėl Abrenės (dab. Pitalovo) miestelio prie Latvijos–Rusijos sienos. Šis miestelis vos išvijus vokiečius 1944 metų rugpjūtį buvo priskirtas Rusijai. Dėl šio tarpusavio ginčo Latvija ilgai nepasirašė sienų nustatymo su Rusija sutarties.

Knygoje publikuojami rinktiniai autoriaus straipsniai, skelbti 1996–2011 metais Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos žiniasklaidoje (spaudoje bei internete). Be lietuvių kalba publikuojamų straipsnių, yra ir latvių bei rusų kalbomis. Straipsniuose nagrinėjami Lietuvos ir Latvijos ryšiai, kalbų ir tautinių mažumų politika abiejose šalyse, Rusijos ir Lenkijos politika Baltijos šalių atžvilgiu, Lietuvos ir Latvijos bendros informacinės erdvės problema, Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei kiti klausimai. Greta daugelio straipsnių publikuojami ir interneto skaitytojų komentarų būdingesni pavyzdžiai.

Knygos autorius A. Butkus (g. 1950 m. Kaune) yra aktyvus mokslininkas ir visuomenės veikėjas. Šis kalbininkas, baltistas yra VDU Letonikos centro vadovas, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas, Tautininkų sąjungos narys, yra paskelbęs per 120 straipsnių onomastikos, kalbos kultūros, kalbos politikos, tautinių mažumų politikos, tarpvalstybinių santykių klausimais, apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), Latvijos Trijų Žvaigždžių ordino Karininko kryžiumi (2000), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2003), Baltijos Asamblėjos medaliu (2011).

E. Š.

© 2013 „XXI amžius“