Vilkaviškio vyskupijoje
Marijampolės dekanate
Dievo Gailestingumo koplyčios penkmetis
|
Jūrės Dievo Gailestingumo
koplyčioje prieš šv. Mišias
|
|
Šv. Mišias Jūrės Dievo
Gailestingumo koplyčioje aukoja
kunigai (iš kairės): Kazlų Rūdos
Švč. Jėzaus Širdies parapijos
klebonas teol. lic. Renatas
Janušauskas ir altaristas Ignas
Plioraitis, Vilkaviškio vyskupo
generalvikaras mons. teol.
lic. Gintautas Kuliešius,
Bagotosios Šv. Antano Paduviečio
parapijos klebonas kun. Juozas
Fakėjevas ir kun. Kęstutis Vosylius
|
JŪRĖ. Gegužės 31-ąją, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo dieną, Jūrės tikintieji šventė gražią mažą sukaktį prieš penkerius metus buvo pašventinta Dievo Gailestingumo koplyčia nedidelė, jauki, medinė bažnytėlė Jūrėje. Penktasis gimtadienis paminėtas šv. Mišių auka, kuriai vadovavo Vilkaviškio vyskupo generalvikaras mons. teol. lic. Gintautas Kuliešius. Kartu meldėsi Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas kun. teol. lic. Renatas Janušauskas ir šios parapijos altaristas kun. Ignas Plioraitis, Bagotosios Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Juozas Fakėjevas ir kun. Kęstutis Vosylius. Prie altoriaus meldėsi ir Kauno kunigų seminarijos V kurso klierikas Linas Baniulaitis.
Kun. I. Plioraitis pamokslo metu pasidžiaugė gražia švente Jūrės miestelio tikintiesiems ir svečiams, kalbėjo, kad greitas šventovės pastatymas liudija visos bendruomenės pasiaukojimą ir meilę Dievui. Statyba prasidėjo nuo ir dabar šventorių puošiančio kryžiaus, kuris kvietė šventovės statybai. Šiandien Marijos apsilankymo šventę pirmieji pradėjo švęsti pranciškonai: vyresnysis Bonaventūra jau 1263 metais įsakė ją švęsti visuose vienuolynuose, o po šimtmečio popiežius Urbonas IV šią šventę paskelbė visiems, kalbėjo pamokslininkas. Kun. I. Plioraitis paminėjo, kad apie Marijos Apsilankymo šventę reikėtų pradėti kalbėti nuo arkangelo Gabrieliaus apsilankymo. Ano meto garbingi žydai laukė mesijo gelbėtojo, kuris ateis per nekaltą mergelę. Nors Marija tai ir žinojo, tačiau arkangelo žodžiai ją stulbino, o jai ištarus taip, siela tapo kupina Dievo malonės, todėl Marija veržėsi šia malone pasidalinti su giminaite Elžbieta. Kelias buvo ilgas ir sunkus: nuo Jeruzalės iki Zacharijo namų apie 150 kilometrų. Elžbieta garbino atėjusią Mariją ir vadino ją Palaimintąja, o Marija užgiedojo Dievo šlovinimą Magnificat. Ir šiandien mes, Marijos vaikai, šventu jos pavyzdžiu kalbame Magnificat. Tai vienintelis kūrinys, kurį sukūrė Marija. Tikriau jį sukūrė Jėzus, kalbėdamas Marijos lūpomis. Tai aukščiausia garbinimo auka, nuolankiausias ir pilnas dėkingumo himnas... Apsilankymas, kaip kalbėjo pamokslininkas, simbolizuoja monstranciją su Švč. Sakramentu, kad ir mes visada spinduliuotume Dievo ir Marijos meile. Paskatinti Švč. Mergelės Marijos, Šventosios Dvasios įkvėpti geros valios Jūrės tikintieji pastatė šią šventovę, kad Dievas laimintų jų gyvenimą. Kun. I. Plioraitis ragino nebūti apsileidusiems, tarnauti Viešpačiui, būti kantriems, ištikimiems maldoje, klusniems šventajai Dvasiai ir kartu su Švč. Mergele Marija per amžių amžius šlovinti Dievą.
Po šv. Mišių renginio organizatorė Žaneta Štreinikytė-Mockeliūnienė visos bendruomenės vardu pasveikino kunigus. Ypač padėkojo kunigams I. Plioraičiui ir K. Vosyliui, pabrėždama, kad kun. Kęstutis gebėjo suburti bendruomenę.
Kazlų Rūdos vicemerė Ramutė Vinikienė sveikino visus susirinkusius į šventovę pagarbinti Švč. Mergelę Mariją, perduodama nuoširdžius rajono mero, savivaldybės tarybos narių ir administracijos sveikinimus, parapijiečiams įteikdama knygą Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios, pakvietė jose apsilankyti.
Ž. Mockeliūnienė dėkojo bažnyčios statybos iniciatyvinei grupei, nes kiekvienas jos narys dirbo negailėdamas laiko, jėgų bei finansų. Gėles bendruomenės vardu įteikė mokytojai Onai Stankevičienei atkakliausiai, atsakingiausiai, turinčiai šiltą širdį šios grupės narei.
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) istorikas jūrietis doc. dr. Juozas Banionis, radęs archyvuose tuometinio Kazlų Rūdos valsčiaus 1937 metų nutarimą išskirti Jūrėje buvusios turgavietės vietoje sklypą bažnyčios statybai bei tęsiant šio sumanymo įgyvendinimą rūpintis tolimesniais statybos reikalais, pasitaręs su mokytoja Ona Stankevičiene, įkūrė iniciatyvinę grupę. Mokslininkas kalbėjo apie nepaprastą dieną prieš penkerius metus, kada išsipildė Jūrės tikinčiųjų svajonė turėti savo šventovę, kuri ir iškilo kadaise buvusioje turgavietėje.
Istorikas priminė vyskupo Rimanto Norvilos žodžius, kad Kazlų Rūda kaip motininė bažnyčia, o Jūrė jos dukterinė bažnyčia. Jis sakė, kad po dvejų metų Jūrė minės 100 metų jubiliejų nuo miestelio kūrimosi pradžios, kad šventoriuje yra akmuo, žymintis 1937 metus, kada buvo paskirtas sklypas bažnyčiai, tad bažnyčios istorija skaičiuoja jau 75 sudėtingus ir skausmingus metus ir galima teigti, ilgą jos statybos laiką... Doc. dr. J. Banionis priminė, kad vienuolikos asmenų iniciatyvinė grupė stengėsi ne sau, o būsimoms kartoms tai liudija ir ši penkerių metų sukaktis. Šv. Mišių metu gražiai giedojo jaunimo chorelis, vadovaujamas Mildos Ulevičiūtės, tad bus švenčiamas ne vienas jubiliejus... Mokslininkas kalbėjo, kad mokytoja Ona Stankevičienė viena aktyviausių iniciatyvinės grupės narių, o jos namai buvo tapę tikru šios grupės štabu, tad iniciatyvinės grupės vardu mokytojai įteikė Švč. Mergelės Marijos paveikslą.
Šių eilučių autorė istorikė dr. A. Vasiliauskienė, nemaža rašiusi spaudoje apie šventovės Jūrėje statybą, dalyvavusi ne viename čia vykusiame renginyje, priminė šių Tikėjimo metų jubiliejus, kalbėjo ir apie Vilkaviškio vyskupą koadjutorių Mečislovą Reinį, kuris, jeigu prieškaryje būtų pastatyta bažnyčia Jūrėje, galėjo ją ir pašventinti. 1940 metais pakeltas arkivyskupu ir iškeltas į Vilnių, pokaryje sovietų buvo suimtas. Dievo tarnas arkivyskupas M. Reinys prieš 60 metų mirė Vladimiro centrale. Kalbėta apie jo vardo įamžinimą Vladimire, apie pirmąją piligrimystę M. Reinio keliais, kurią atliko Vladimiro Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, katalikų parapijos tikintieji su kunigu Sergiejumi Zujevu. Kunigams įteikė lankstinukus, skirtus Dievo tarnui M. Reiniui ir Dievo tarnaitei Barborai Žagarietei, o kun. I. Plioraičiui perdavė ir kun. dr. Kazimiero Ambraso SJ knygų. Buvo paminėtos ir kitos sukaktys, į kurias labai gražiai ir prasmingai įsilieja garbių žmonių jūriečių iniciatyva statytos bažnytėlės jubiliejus.
Šventę pakylėjo Kazlų Rūdos pučiamųjų orkestro sakralinės muzikos grupės, vadovaujamos Rimo Gelgotos, atliekamos giesmės.
Po šv. Mišių Jūrės bendruomenės pirmininkės Birutės Stanaitienės raginami parapijiečiai ir svečiai Kultūros namų salėje bendravo prie suneštinių vaišių stalo.
Dr. Aldona Vasiliauskienė
© 2013 XXI amžius
|