2013 m. birželio 7 d.    
Nr. 23
(2047)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva

 

Šiame numeryje:

Teismas paliko
E. Kusaitę laisvėje

Vilties blyksnis
teisingumo link

Teisiami
„patvoriniai“

Vakarai
su Barbora Vileišyte

Sekminės ir partizanų
pagerbimas

Bažnyčioje – Marijos
legiono šventė

Bažnyčioje
ir muziejuje paminėjo
žymiausią kraštietį

Dievo Gailestingumo
koplyčios penkmetis

Pašventino altorių,
pagerbė kleboną

Prisiminė
parapijos kūrėjus

Devintinės Kaune

Eucharistinis
kongresas
Tauragės dekanate

Suremontuota
Kvetkų bažnyčia

Šventasis Tėvas vadovavo Švenčiausiojo Sakramento adoracijai

Sekmadienio, birželio 2-osios pavakarę, nuo 17 iki 18 valandos Romos laiku, vyko didžioji pasaulinė Tikėjimo metų eucharistinė adoracija, tuo pačiu metu vienai valandai į vieną šlovinimo ir dėkojimo maldą subūrusi visą katalikų pasaulį. Romoje, šv. Petro bazilikoje, adoracijai vadovavo popiežius Pranciškus. Vietinėse Bažnyčiose tą pačią valandą vykusioms adoracijoms vadovavo jų ganytojai.


Pirmasis popiežiaus Pranciškaus vizitas į Romos parapiją

Mindaugas BUIKA

Šv. Elžbietos ir Zacharijausjaunieji
katalikai vaišino Popiežių savo gaminiais

Vikariato sielovadinė misija

Pagaliau ir Romos parapijų bendruomenė sulaukė savo naujojo vyskupo vizito. Popiežius Pranciškus, kuris ganytojiškai vadovauja Visuotinės Bažnyčios pagrindinei Romos vyskupijai, yra šios diecezijos ordinaras, gegužės 26 dieną Švenčiausios Trejybės liturginėje šventėje aplankė Italijos sostinės pakraštyje (už devynių kilometrų į šiaurę nuo Vatikano) esančią šv. Jono Krikštytojo tėvams – šventiesiems Elžbietai ir Zacharijui – dedikuotą parapiją. Tą sekmadienį sraigtasparniu atskridusį Šventąjį Tėvą kartu su tūkstančiais džiugiai nusiteikusių parapijiečių pasitiko neseniai vėl pareigose patvirtintas Romos generalinis vikaras 73 metų kardinolas Agostinas Valinis (Agostino Vallini), diecezijos šiaurinio sektoriaus augziliaras vyskupas Gerinas Di Tora (Guerino Di Tora), parapijos klebonas, rumunų kilmės kunigas Benonis Ambarusas (Benoni Ambarus) ir jo vikaras kunigas Džovanis Frankas (Giovanni Franco), kurie kartu aukojo šv. Mišias.


Sąžinės balsas

Kun. Vytenis Vaškelis

Žmogaus dvasinį turtingumą ir skurdumą apibūdina jo sąžinės lygmuo. Ne veltui sakoma: „Sąžiningas žmogus ir asmuo – be sąžinės“. Tiesa, nereikia suprasti, kad jei individas elgiasi nesąžiningai, tai tarsi jam Kūrėjas būtų pašykštėjęs tos intuityvios prigimtinės duotybės, kurios veikiamas gali daryti konkrečius moralinius sprendimus. Nors kiekvienas žmogus apdovanotas sąžinės vidiniu balsu, kuris visada jį skatina priimti protingą sprendimą ir vengti bloga, darant gera, bet jis dėl įvairių motyvų bei vidinių sužeidimų gali piktnaudžiauti savo laisve ir rinktis blogio kelią, kuris sąžinės balsą uždusina bei numarina. „Jie (pagonys) įrodo, kad Įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą“ (Rom 2, 15), – byloja apaštalas Paulius aiškiai liudydamas, kad žmogaus viduje yra įrašytas vidinis teisingumo principas, ir jam negalima uždegti raudonos šviesos.


Vilkaviškio vyskupijoje

Aleksoto dekanate

Per Devintines – klebono kunigystės jubiliejus

Prie altoriaus (iš kairės): kan. Vytautas
Vaičiūnas, diak. Deividas Baumila,
vyskupas Rimantas Norvila, mons. Alfonsas
Svarinskas ir mons. Gintautas Kuliešius

ŠLIENAVA. Birželio 2-ąją, per Devintines, čia lankėsi Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Jis atvyko švęsti ne tik Devintinių, bet ir paminėti šešiolika metų čia klebonaujančio kanauninko Vytauto Vaičiūno kunigystės 25-mečio. Iškilmės prasidėjo Devintinių procesija aplink Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, kurioje Šventojo Rašto ištraukas skaitė mons. Alfonsas Svarinskas, vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius ir diak. Deividas Baumila. Paskui prasidėjo šv. Mišios, jų koncelebracijai vadovavo vysk. R. Norvila, dalyvavo monsinjorai G. Kuliešius ir A. Svarinskas ir kan. V. Vaičiūnas. Įžangoje vyskupas džiaugėsi, kokia brangi Bažnyčiai Viešpaties dovanota Eucharistija, kurioje Jėzus dovanoja save visiems mums, kad galėtume kaip vynmedžio šakelės, priaugusios prie kamieno, duoti gerus vaisius, kad mūsų gyvenimas būtų prasmingas ir besistiprindami Eucharistijos duona galėtume siekti amžinojo gyvenimo.


Vilkaviškio vyskupijoje

Aleksoto dekanate

Bažnyčioje skambėjo giesmės

Šventės dalyvius apdovanoja
Alšėnų kultūros centro direktorė
Marija Ąžuolaitienė ir Alšėnų
seniūnas Arūnas Stašaitis

PAŽĖRAI. Pasidalinti širdies šiluma ir pasidžiaugti vienas kito balsais į sakralinės muzikos festivalį „Įžiebkim kibirkštį vilties“ Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje skubėjo meno mėgėjų kolektyvai iš Kauno, Kėdainių, Prienų, Marijampolės rajonų. Jau daug metų į šią šventovę, Alšėnų kultūros centro darbuotojų sukviesti atlikėjai, ilgam laikui pripildo jos skliautus sakralinės muzikos. Malonu, kad į kvietimą teigiamai atsiliepė Kėdainių tradicinio giedojimo studija „O siela, nemari...“ (vad. Kęstutis Volkus), Ąžuolų Būdos bažnyčios choras (vad. Virginija Naudžiūtė), Veiverių moterų ansamblis „Radasta“ kartu su Aleksoto  moterų grupe „Versmė“ (vad. Aurelija Bereišienė) ir kasmet dalyvaujantis Ilgakiemio kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Jiesia“ (vad. Jūratė Balsienė), Babtų kultūros centro vokalinis ansamblis „Vejuona“ (vad. Danguolė Mikelskienė), Ežerėlio kultūros centro du kolektyvai – moterų ansamblis (vad. Rūta Mažeikienė) ir jaunimo, kurį šventės dalyviai pavadino angeliukais (vad. Rasa Jankeliūnienė). Svečiams savo gausumu ir programos atlikimo kokybe nenusileido vietiniai kolektyvai: Alšėnų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis (vad. Loreta Vaičienė) ir Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios choras (vad. Loreta Vaičienė).


Kauno arkivyskupijoje

Ukmergės dekanate

Sekminėms – dovanos tikintiesiems

Visas koplytėles pašventino Kauno
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Romo Petro Šaulio ir Reginos
Mackelienės nuotraukos

VEPRIAI. Sekminės čia nuolat pritraukia minias maldininkų, todėl tradiciškai prieš šią šventę tvarkomos ir gražinamos apylinkės. Neįkainojamomis dovanomis savo kraštą papuošia visuomeninės organizacijos (VO) „SOS Vepriuose“ vadovas Romas Petras Šaulys. Jo sumanymų dėka tikinčiuosius į bažnyčią kviečia naujų varpų skambesys, „išdygsta“ nauji koplytstulpiai, bareljefai, atliekami kiti, įsimintini darbai. Šiemet per Sekmines į Veprius atvyko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas, Ukmergės dekanas kun. Gintautas Kabašinskas. Garbingus svečius su duona ir gėlėmis pasitiko Veprių seniūnė Dalė Urbonienė. Ji padėkojo Jo ekscelencijai už apsilankymą ir palinkėjo sveikatos, Dievo palaimos, pasidžiaugė nuveiktais darbais. Šv. Mišias aukojęs arkivyskupas S. Tamkevičius sakydamas pamokslą ypatingą dėmesį skyrė šeimai, kuri yra Bažnyčios ir Valstybės pamatas. Ganytojas pastebėjo, kad kiekvienais metais tikinčiųjų gretos retėja, tačiau išlieka ištikimiausi ir pareigingiausi. Arkivyskupas ragino šeimas stiprinti tikėjimą ir jį perduoti savo atžaloms, paskui pašventino naujus paveikslus, kurie papuošė koplytėles. „Šiais metais buvo įvykdytas projektas, kurio dėka koplytėlės pasipuošė bareljefiniais šventais paveikslai. Iki šių Sekminių koplytėlės buvo tik plytų statinys. Šventi paveikslai jose būdavo pakabinami tik prieš šventes, o po švenčių ir vėl nuimami. Norėjosi tuos statinius sutvarkyti, kad tikintieji galėtų paveikslais džiaugtis nuolat“, – apie įvykdytą projektą pasakojo VO „SOS Vepriuose“ vadovas R. P. Šaulys. Iš gipso ir betono bareljefus koplytėlėms padarė Veprių skulptorius Viktoras Žentelis. Pirmąją koplytėlę puošia bareljefas „Atsisveikinimas su apaštalais“ (fundatorius Ramūnas Garbaravičius). Antrąjį bareljefą – „Alyvų darželyje“ – tikintiesiems padovanojo pats arkivyskupas S. Tamkevičius. Trečiąjį bareljefą – „Kristaus suėmimas“ – finansavo vietos ūkininkas Vytautas Pakėnas. Po šv. Mišių arkivyskupas S. Tamkevičius, mons. A. Grušas kartu su parapijiečiais ėjo Kristaus kančios kelius.


Kauno arkivyskupijoje

Ukmergės dekanate

Šventė bajorų maršalkos statytoje bažnyčioje

Kauno arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius teikia Sutvirtinimo
sakramentą. Kairėje –
mons. Adolfas Grušas

VIDIŠKIAI. Gegužės 26-ąją, sekmadienį, Švč. Trejybės bažnyčioje buvo didelė šventė, nes apsilankė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Per Švč. Trejybės šventę jis vadovavo šv. Mišių koncelebracijai, kurioje dalyvavo Ukmergės dekanas kun. Gintautas Kabašinskas ir kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas. Klebonas kun. Darius Auglys pradžioje pateikė arkivyskupui ataskaitą apie parapiją.


Šiaulių vyskupijoje

Kelmės dekanate

Džiaugsmingas dvidešimtmetis

Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio
draugijos vadovė Nijolė Gylienė
skaito „Visuotinę maldą“. Prie
altoriaus (iš kairės): kun. Evaldas
Alūza, vysk. Eugenijus Bartulis,
kun. Rimvydas Adomavičius
ir kun. Ramūnas Norkus

Tytuvėnai. Prieš pusmetį Gyvojo Rožinio draugija šventė oficialios veiklos penkmetį. Jau tada draugijos siela Teresė Barkauskienė džiaugėsi, kad pavasarį, kai žemę gausiai papuoš žiedai, draugija minės tikrąjį jubiliejų – dvidešimt metų nuo pirmųjų neformalių tikinčiųjų susitikimų.

Visą labai greitai prabėgusį laiką pagrindinis į Gyvojo Rožinio draugiją susibūrusių tytuvėniškių tikslas – malda. Sekmadieniais po Votyvos šv. Mišių ir kiekvieną vakarą prieš šventas Mišias adoruodami išstatytą Švč. Sakramentą išsakytomis intencijomis draugijos nariai meldžiasi Rožinio malda. Jie dėkoja Švč. Mergelei Marijai už patirtas malones, maldauja neapleisti ne tik jų, bet ir tų, kurie dar nepažįsta Dievo. Be to, draugijos atstovai užsiima labdara, padeda silpniesiems ir užjaučia ligonius, atstumtuosius ar netekusius artimųjų, tvarko bažnyčią bei šventorių, atlieka daug kitų gerų darbų.


Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Kiekvieną širdį palietusi šventė

Dusetų klebonas kan. Stanislovas
Krumpliauskas ir Pirmąją
Komuniją priėmę vaikai

DUSETOS. Gegužės 19-ąją visas krikščioniškas pasaulis šventė Sekmines – Šventosios Dvasios nužengimo į žemę dieną. Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje šią dieną vyko ne tik Sekminių apeigos – parapijos vaikučiai priėmė Pirmąją Komuniją. Bažnyčia tradiciškai buvo papuošta berželiais. Atėjusių pasimelsti žvilgsnius patraukė šventiškai papuošti, baltais kaspinais dekoruoti klauptai, paskirti vaikučių, priimančių Pirmąją Komuniją tėveliams, seneliams, broliukams ir sesutėms, kad jie iš arčiau galėtų stebėti pirmuosius svarbiausius tų vaikučių žingsnius į gyvąjį tikėjimą.


Kaišiadorių vyskupijoje

Alytaus dekanate

Vieno kurso kunigai dėkojo už tarnystės dovaną

1988–1993 metais studijavusieji
Kauno kunigų seminarijoje
prie Pivašiūnų bažnyčios altoriaus

PIVAŠIŪNAI. Gegužės 30 dieną, ketvirtadienį, dar prieš vidurdienį iš Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios per garsiakalbius sklido psalmės, kurią giedojo jaunoji pivašiūnietė Aušra Leškevičiūtė, garsai. O netrukus, 12 valandą, prieš altorių išsirikiavo net 19 kunigų. Tai įvairių Lietuvos vietų klebonai monsinjorai Vincas Baublys (Pivašiūnai), Augustinas Paulauskas (Raudondvaris), Gintas Sakavičius (Radviliškis), kunigai: Sigitas Bitkauskas (Griškabūdis), Virginijus Česnulevičius (Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapija), Vygintas Čiurinskas (Rimšė), Alvydas Dvareckas (Bartninkai), Gintautas Jančiauskas (Semeliškės), Saulius Kalvaitis (Daugailiai), Algirdas Petras Kanapka (Skardupiai), Jurgis Kazlauskas (Saldutiškis), Šarūnas Leskauskas (Veliuona), Vidas Bernardas Sajeta (Paparčiai), Vytautas Sakavičius (Ilguva), Vidmantas Striokas (Višakio Rūda), Aurymas Tarasevičius (Užuguostis), Algirdas Žukauskas (Pilviškiai), Eugenijus Styra ir Rimantas Kaunietis (abu iš Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios). Didžioji dalis jų tą dieną šventė kunigystės 20-metį. Keliems kunigystės 20-metis buvo penktadienį ar kitą dieną, bet visi šie kunigai 1988–1993 metais kartu studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Dar keli kunigai iš šio kurso dėl įvairių priežasčių negalėjo atvykti. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavęs Pilviškių klebonas kun. A. Žukauskas gausiai atėjusiems žmonėms sakė, kad kunigai susirinko kartu švęsti Tikėjimo metų, kurie kviečia iš naujo peržiūrėti tikėjimo pagrindus, Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų paguodos, paveikslo vainikavimo palaimintojo popiežiaus Jono pauliaus II palaimintomis karūnomis 25 metų jubiliejaus ir padėkoti už tai, kad Viešpats juos pašaukė į kunigystę. Kiekvienas kunigas džiaugiasi gauta Dievo dovana – galimybe aukoti šv. Mišias, – todėl šįkart vieną kursą baigusieji meldėsi kiekvienas už save ir vieni už kitus, kad Viešpats stiprintų jų kunigystę, padėtų būti uoliems, auginti tvirtą tikėjimą ne tik savo parapijiečiams, bet ir visiems sutiktiems žmonėms bei prašyti Švč. Mergelės Marijos globos. Taip pat melstasi už jau amžinybėn iškeliavusį bendrakursį kun. Joną Depšį (1966 03 22–2001 11 30).


Kaišiadorių vyskupijoje

Elektrėnų dekanate

Turiningas sekmadienis prie Navo ir Verknės

Aukštadvario klebonas
mons. Vytautas Kazys Sudavičius

AUKŠTADVARIS. Gegužės 12-ąją, per Šeštines ir Šv. Stanislovo atlaidus, čia paminėtas Kristaus Atsimainymo bažnyčios 100 metų jubiliejus. Į ją atvyko Aukštadvario ir Bijūnų bendruomenių žmonės, kraštiečiai, svečiai. Iškilmių pradžioje buvo pagerbti Aukštadvario šventoriuje palaidoti kunigai: Justinas Aukštuolis (1881–1917), Feliksas Paškonis (1870–1936), Kazimieras Čibas (1871–1952), Juozas Voveris (1912–1994), Albinas Šilkinis (1922–2006) ir senosiose kapinėse palaidotas Vincas Andrulevičius (1912–1970). Tautiniais rūbais apsirengusios merginos nunešė gėlių ant jų kapų.


Kaišiadorių vyskupijoje

Merkinės dekanate

Sekminių šventėje lankėsi vyskupas

Kalba Kaišiadorių vyskupas
emeritas Juozas Matulaitis
(centre), kairėje – Babriškių
klebonas Pranciškus Čivilis,
dešinėjė – Merkinės dekanas
kun. dr. Robertas Rumšas

BABRIŠKĖS. Gražiai, puoselėjant senovės dzūkų tradicijas, švenčiamos Sekminės Babriškėse. Šiemetinė Sekminių šventė čia, kaip ir kasmet, sukvietė ne tik parapijiečius, buvusius babriškiečius, bet ir daug tikinčiųjų iš kitur. Šiemet Babriškių tikintieji sulaukė garbaus svečio – vyskupo emerito Juozo Matulaičio. Savo dalyvavimu Babriškes pagerbė maestro Virgilijus Noreika su žmona Loreta, rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, kiti garbūs svečiai.


Gegužės maldos ir sukaktys

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Klebonas dekanas kan. dr. Algis
Genutis su tikinčiaisiais prie Šilų
koplyčios po gegužinių pamaldų

Nuo seno katalikiškame pasaulyje gegužė skirta Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos garbinimui. Pirmąjį šio mėnesio sekmadienį švenčiame Motinos dieną, pagerbiame ne tik Dieviškąją Motiną, bet ir visas motinas, kurios per kančią, bet su meile širdyje padovanoja pasauliui vis naujas ir naujas žmonių kartas. Beje, vyresnio amžiaus žmonės gegužę dar vadina „mojavos“ mėnesiu. Nors šis žodis yra svetimybė, tačiau daugelyje Lietuvos vietų taip stipriai prigijo, kad gegužė – Švč. Mergelės Marijos garbinimo mėnuo – vadinamas „mojava“, o giedamos giesmės – „mojavos“ giesmėmis.


Lietuvos Sąjūdis minėjo 25-ąsias įkūrimo metines

Šeštadienį, birželio 1-ąją, Vilniuje, istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje, Lietuvos Sąjūdis surengė suvažiavimą, kuriame paminėjo 25-ąsias įkūrimo metines ir rinko naują vadovybę. Lietuvos Sąjūdžio 25-metis pirmadienį, birželio 3-iąją, buvo paminėtas ir Seimo iškilmingame posėdyje. Suvažiavime Sąjūdį sveikino Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, arkivyskupas Gintaras Grušas, signatarai Algirdas Patackas, Kazimieras Motieka, istorikas Antanas Tyla ir kt. Vyko ir audringos diskusijos. Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas ir Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius pateikė savo ataskaitas. Vėliau vyko vadovybės rinkimai: V. Žilius tapo Lietuvos Sąjūdžio pirmininku, o Andrius Tučkus – tarybos pirmininku. Suvažiavimas priėmė rezoliucijas dėl Lietuvos laisvės kovotojų socialinių garantijų, kapinių priežiūros, Konstitucijos, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo ir teritorijos vientisumo laikymosi, dėl Vakarų civilizacijos perspektyvų, Lukiškių aikštės sutvarkymo konkurso ydingumo, dėl Žemės fondo valdymo bei teisėsaugos pertvarkos.


Nejaugi Vilnius yra Maskvos  pakraštys, kur pilna rusų šnipų?

Gintaras Visockas

Šiandien puiki proga prisiminti maždaug 20 metų senumo istoriją, kurios liudininku tapau, dirbdamas žurnalistu tuometinėje generolo Džoharo Dudajevo valdomoje Čečėnijoje. Taigi 1994-ųjų vasaros pabaigoje beveik nebeliko vilčių, jog Kremlius su nepriklausomybę paskelbusiu Groznu tęs derybas naudodamas išskirtinai taikias priemones, tačiau ilgėliau pagyvenus nepriklausomybės idėjomis susižavėjusioje Čečėnijos sostinėje buvo akivaizdu, jog Rusijos ultimatumų čečėnai neišsigąs, ir jeigu nebus kitos išeities, tikrai ginsis atkakliai ir narsiai. Tuomet Grozne tvyrojusios nuotaikos buvo ypatingos: visi suprato, jog karas – neišvengiamas, bet jo niekas nebijojo. Atrodė, kad čečėnus labiausiai kamavo tik neapibrėžtumas: karas ar taika? Jie lyg ir nebijojo paties blogiausio varianto. Juos labiausiai vargino tebesitęsianti nežinomybė, kaip pakryps tai nutrūkstančios, tai vėl atnaujinamos Kremliaus ir Grozno derybos. Beje, sulig kiekvieną dieną augančia įtampa į Grozną plūdo vis daugiau žurnalistų, ypač iš Maskvos. Jei 1994-ųjų vasarą „Čečenpres“ kambariai, kur visuomet galėdavome sužinoti oficialiąją valdžios poziciją, būdavo apytuščiai, tai tų pačių metų rudenį ten jau susirinkdavo dešimtys žurnalistų, daugiausiai iš Maskvos. Apie galimybę patogiai įsitaisyti prie rašomojo stalo niekas net nesvajojo. Ir štai vieną rytą į „Čečenpres“ būstinę atėję šios institucijos vadovai pareiškė daugiau nebeteiksią jokios informacijos. Kodėl nutarta taip drastiškai pasielgti? Paaiškinimas buvo mažumėlę netikėtas: Čečėnijos vadovybei nusibodo vadinamieji „katės ir pelės žaidimai“. Ji linkusi daiktus vadinti tikraisiais vardais. Taigi, oficialusis Groznas puikiai supranta: daugelis atvykusių žurnalistų sukauptas žinias teikia ne redakcijoms, o Rusijos slaptosioms tarnyboms.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija