2013 m. birželio 7 d.    
Nr. 23
(2047)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Kauno arkivyskupijoje

Ukmergės dekanate

Šventė bajorų maršalkos statytoje bažnyčioje

Kauno arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius teikia Sutvirtinimo
sakramentą. Kairėje –
mons. Adolfas Grušas

Klebonas kun. Darius Auglys
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Vidiškių choristai

Bažnyčios sienas puošia dideli
paveikslai, kuriuose pavaizduoti
apaštalai ir šventieji. Apačioje –
bajorą A. Koską įamžinanti lenta

Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia

Grojo Vidiškių kaimo kapela

VIDIŠKIAI. Gegužės 26-ąją, sekmadienį, Švč. Trejybės bažnyčioje buvo didelė šventė, nes apsilankė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Per Švč. Trejybės šventę jis vadovavo šv. Mišių koncelebracijai, kurioje dalyvavo Ukmergės dekanas kun. Gintautas Kabašinskas ir kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas. Klebonas kun. Darius Auglys pradžioje pateikė arkivyskupui ataskaitą apie parapiją.

Per penkerius metus, kai jis čia klebonauja, pakrikštijo 179 vaikus, sutuokė 60 jaunavedžių, palaidojo 163 parapijiečius, aplankė 320 ligonių. Parapijoje gyvena apie 1400 žmonių, sekmadieniais šv. Mišiose būna apie 100. Šįkart susirinko pilna bažnyčia. Tikriausiai todėl, kad 64 vaikinai ir merginos gavo arkivyskupo suteikiamą Sutvirtinimo sakramentą. Klebonas papasakojo ir apie materialius darbus, nuveiktus bažnyčioje ir parapijoje, ir numatomus atlikti. Arkiv. Sigitas Tamkevičius linkėjo, kad Sutvirtinimo sakramentas teiktų visiems džiaugsmą ir dvasinę ramybę. Kvietė būti tikrais krikščionimis kasdienybėje: moksle, darbe, gyvenime. „Nebūtina to rodyti žodžiais, bet elgesys tegul liudija, kad esate Dievą tikintys žmonės“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius ir linkėjo, kad išsipildytų kiekvieno svajonės tapti tuo, kuo siekia būti, sukurti tvirtas katalikiškas šeimas, užauginti gerus vaikus.Ganytojas kreipėsi į sutvirtintųjų tėvus, prašydamas neužgesinti savo vaikų tikėjimo, kai jiems nerodomas pavyzdys ir sekmadieniais kartu su jais neinama į bažnyčią. Kai tėvai nenoro pavyzdžio, tai ir vaikai praranda norą eiti į bažnyčią, jų tikėjimas blėsta. Arkiv. S. Tamkevičius sakė, kad galbūt kuris nors vaikinas bus Dievo pašauktas į kunigystę. Pasak jo, kunigų labai trūksta ir jei jų klebono kunigo Dariaus Dievas nebūtų pašaukęs, tai ir jų parapija dabar neturėtų čia gyvenančio kunigo, o tektų ją aptarnauti iš kitur atvykstančiam.

Šv. Mišiose giedojo jungtinis Vidiškių ir Žemaitkiemio bažnyčių vaikų choras (vadovė Daiva Šermukšnienė), vargonavo Jūratė Rugienienė, triūbą pūtė Alfredas Vaitkūnas. Pasibaigus iškilmėms bažnyčioje, šventoriuje grojo Vidiškių kaimo kapela (vadovė Stasė Navickienė).

Beje, šiemet sukanka 160 metų, kai stovi dabartinė Vidiškių bažnyčia. Kaip priminė klebonas, dar vyskupas Motiejus Valančius, 1851 metais apsilankęs Vidiškiuose, buvo pasitiktas apskrities dvarininkų ir gausaus žmonių būrio. Tik pradėtoji statyti mūrinė bažnyčia tada atrodė kaip tamsus rūsys ar trobesys be grindų, o įėję į jo vidų per dulkes vienas kito nematė. Vysk. M. Valančius tada į dvarininkus kreipėsi maždaug taip: „Ponai, patys gyvendami rūmuose, Dievą, mūsų Jėzų Kristų, į kalėjimą uždarėte. Kuo Jis nusikalto? Tikiuosi, kad jūs po mano apsilankymo nuversit šitą daržinę ir pastatysit Dievo namus, vertus to vardo. Menkas tas klebonas, kuriuo namai arba klebonija puikesni už parapijos bažnyčią“. Kai vyskupas išėjo iš šios pastogės, Ukmergės apskrities bajorų maršalka Anupras Koska jam taręs: „Pabarei mus, dvasiškas ganytojau, tai tiesa, bet, kaip Dievą myliu, teisingai; duodu jums garbės žodį, kad bažnyčią išmūrysiu“. Vyskupui išvykus maršalka tuoj pastatė pastolius aplink bažnyčią ir darbas prasidėjo. Maršalka A. Koska ne tik pastatė bažnyčią, bet ir įtaisė varpus su vargonais, bažnyčioje pakabino brangius stiklinius žirandelius (šviestuvus), parsisiųsdino iš Varšuvos tacas ir turibulių iš naujojo sidabro. Šventoriuje maršalka aptvėrė kapus ir išmūrijo katakombas, kad turtingieji, ten laidodamiesi, padaugintų pelno klebonui. Taip filijinė Vidiškių bažnyčia tapo gražesnė už aplinkines parapines. Nuo tada įsteigta parapija, o vysk. M. Valančius ją pašventino 1856 m. birželio 9 d. Maršalka A. Koska garantavo bažnyčiai tam tikrą kapitalą Šventupio dvaro žeme, atidavė klebonui trobesius, apsiėmė pristatyti jam kasmet po 10 sieksnių malkų kurui, perleido jam du valakus žemės, šešis margus miško. Tada miestelyje gyveno 233 gyventojai.

Iš tiesų Vidiškių bažnyčia iki šiol yra graži, turi graikų šventyklos išvaizdą, panašumų į Vilniaus Arkikatedrą. Ji – be bokšto, bet viduje sienos papuoštos gausybe didelių paveikslų, kuriuose pavaizduoti visi apaštalai  ir keli šventieji. Tai – Lietuvos architektūros paminklas, kuris čia atsirado doro ir tikinčio bajorų maršalkos A. Koskos dėka. Jis galėtų būti pavyzdys mūsų laikų turtuoliams.

Romas BACEVIČIUS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija