Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Pirmasis popiežiaus Pranciškaus vizitas į Romos parapiją

Mindaugas BUIKA

Šv. Elžbietos ir Zacharijausjaunieji katalikai vaišino Popiežių savo gaminiais

Šventąjį Tėvą džiugiai sutiko Romos parapijos tikintieji

Popiežius ypatingą dėmesį rodė mažiesiems katalikams

Romos vyskupas ir jo vikaras kardinolas Agostinas Valinis prie aplankytos parapijos bažnyčios sveikina gausią maldininkų minią

Popiežius Pranciškus draugiškai bendravo su Pirmąją Komuniją priėmusiais vaikais ir tikrino jų katechetines žinias

Dėl maldininkų gausos pamaldos vyko aikštėje prie neseniai pastatytos Šv. Elžbietos ir Zacharijaus bažnyčios

Vikariato sielovadinė misija

Pagaliau ir Romos parapijų bendruomenė sulaukė savo naujojo vyskupo vizito. Popiežius Pranciškus, kuris ganytojiškai vadovauja Visuotinės Bažnyčios pagrindinei Romos vyskupijai, yra šios diecezijos ordinaras, gegužės 26 dieną Švenčiausios Trejybės liturginėje šventėje aplankė Italijos sostinės pakraštyje (už devynių kilometrų į šiaurę nuo Vatikano) esančią šv. Jono Krikštytojo tėvams – šventiesiems Elžbietai ir Zacharijui – dedikuotą parapiją. Tą sekmadienį sraigtasparniu atskridusį Šventąjį Tėvą kartu su tūkstančiais džiugiai nusiteikusių parapijiečių pasitiko neseniai vėl pareigose patvirtintas Romos generalinis vikaras 73 metų kardinolas Agostinas Valinis (Agostino Vallini), diecezijos šiaurinio sektoriaus augziliaras vyskupas Gerinas Di Tora (Guerino Di Tora), parapijos klebonas, rumunų kilmės kunigas Benonis Ambarusas (Benoni Ambarus) ir jo vikaras kunigas Džovanis Frankas (Giovanni Franco), kurie kartu aukojo šv. Mišias.

Šiuo metu Romos vyskupija, turinti tris milijonus katalikų, yra suskirstyta į 336 parapijas, kuriose darbuojasi 1228 kunigai, ne vien tik italai, bet ir kitų tautų atstovai, baigę vietines seminarijas. Nors, kaip minėta, Romos vyskupija yra svarbiausia Katalikų Bažnyčioje, bet tikinčiųjų skaičiumi nėra pati didžiausia. Net ir Italijoje už ją yra gausesnė Milano arkivyskupija, turinti penkis milijonus katalikų, ir yra didžiausia visoje Europoje. Romos vyskupijos kurija paprastai tapatinama su Vatikanu, o sielovadinę misiją pačioje diecezijoje atlieka Romos vyskupijos vikariatas. Popiežiaus paskirtajam generaliniam vikarui, turinčiam kardinolo titulą, talkina šeši vyskupai augziliarai, atsakingi už atskirus geografinius vyskupijos sektorius. Dabartinis Romos generalinis vikaras kardinolas A. Valinis šią tarnystę eina beveik penkerius metus, nuo 2008-ųjų birželio 27 dienos. Netoli Romos gimęs, tačiau vaikystėje su šeima į Neapolį persikėlęs A. Valinis, baigė šio miesto kunigų seminariją, šventimus gavo 1964 metais. Buvo Neapolio seminarijos rektoriumi, 1989 metais paskirtas Neapolio vyskupu augziliaru, po dešimties metų paskirtas Romos priemiestinės Albano vyskupijos ganytoju. Nuo 2004 iki 2008 metų buvo Katalikų Bažnyčios aukščiausio tribunolo Apaštališkosios Signatūros prefektas.

Bendruomenės jaunatviškumas ir gyvastingumas

Popiežiui Pranciškui atvykus į šventųjų Elžbietos ir Zacharijo parapiją, šventinį entuziazmą dar labiau padidino tai, kad Šventasis Tėvas suteikė Pirmąją Komuniją 16 baltais rūbais pasipuošusių parapijiečių vaikų. Kartu su jais šį sakramentą priėmė ir 28 kiti vaikai, kurie prie Pirmosios Komunijos jau buvo prilėję praėjusiais metais, ir ši Popiežiaus bendrystė su mažaisiais katalikais buvo ypač šilta bei artima. Daug vargingų imigrantų turinti priemiestiniame Prima Porta kvartale įsikūrusi Šventųjų Elžbietos ir Zacharijo parapija yra palyginus jauna, įsteigta tik prieš 25 metus. Pirmą kartą 1988 metais joje lankantis popiežiui Jonui Pauliui II (tas Šventasis Tėvas per beveik 27 metus trukusį pontifikatą pabuvojo daugumoje Romos vyskupijos parapijų), bažnyčia dar nebuvo pastatyta, ir tikintieji meldėsi laikinose, iš apleisto didelio garažo pertvarkytoje patalpoje. Šventovės mūrinis pastatas su 30 metrų aukščio varpine buvo pardėtas statyti 2007-aisiais ir po trejų metų iškilmingai konsekruotas.

Atvykusį popiežių Pranciškų aikštėje prie šios bažnyčios pasitikęs klebonas B. Ambarusas pakraštinę parapiją įvardijo kaip „Romos miesto vartų sargybą“, todėl kreipdamasis į parapijiečius, kaip į „sargybinius“, Šventasis Tėvas pastebėjo, kad į periferiją negalima žvelgti iš menkinančių pozicijų, kadangi „realybė dažnai yra geriau suprantama ne centre, bet pakraščiuose“. Popiežius Pranciškus pasidžiaugė aplankytos parapijos bendruomenės jaunatviškumu ir gyvastingumu, drąsino parapijiečių veiklą ir iniciatyvas ypač dėl rūpinimosi vargingaisiais, kvietė glaudžiai bendradarbiauti su čia tarnystę einančiais kunigais, niekada neužmiršti maldos už Romos vyskupą. Šventasis Tėvas su jam būdingu betarpiškumu noriai sveikinosi ir asmeniškai bendravo su visais šventovę ir aikštę prie jos užpildžiusiais piligrimais (net ir pačios pamaldos dėl žmonių gausos vyko šventoriuje), ypatingą dėmesį paskirdamas bendruomenės aktyvui, organizacijų nariams, šeimoms su mažamečiais vaikais bei neįgaliesiems ir seneliams, atvykusiems su globėjų ir slaugytojų palyda. Jis simboliškai egzaminavo vaikus, priėmusius Pirmąją Komuniją, bandydamas išsiaiškinti, kaip jie supranta „vieno Dievo trijuose asmenyse“ slėpinį, Švč. Sakramentą, kaip Jėzaus kūną duonos pavidale, prašė jaunųjų katalikų, kad jie Popiežių palaimintų.

Šventojo Tėvo sakyta šv. Mišių homilija buvo pritaikyta Dievo Motinos pagarbinimui skirtam gegužės mėnesiui, aktualizuojant Evangelijos pasakojimą apie tai, kad gavusi žinią dėl Jėzaus pradėjimo savo įsčiose Marija aplankė irgi nėščią savo giminaitę Elžbietą ir jai pagelbėjo. Popiežius Pranciškus akcentavo tą Evangelijos faktą, kad Marija šiai kelionei skubiai susiruošė, norėdama aplankyti pagalbos reikalingą jau pagyvenusio amžiaus Elžbietą, nors pati buvo panašioje situacijoje. Atvykusi pas giminaitę ji nesididžiuoja tapusi būsimąja Dievo mama. Tai labiau įvertina pamaldumo kupina Elžbieta, kuri priima paramą. Anot Šventojo Tėvo, iš to galima spręsti, kad Marija, kuri yra visų mūsų dvasinė Motina, „visada skubiai ateina, kai mums reikalinga pagalba“, nepriklausomai nuo esamos padėties, padėdama suprasti paties Dievo neatidėliotiną veikimą. Jis netgi iškėlė siūlymą, kad į Marijos litaniją būtų įtrauktas kreipinys „Motina, kuri visuomet skubiai susiruoši, melski už mus“, kadangi toks maldingas pagalbos prašymas būtų labai prasmingas. Juk koks nuostabus saugumo ir paguodos pojūtis, žinant, kad mūsų gyvenimo kelionėje Dievo Motina visada yra šalia ir visuomet skuba padėti savo malonėmis bei užtarimu.

Šv. Dvasia – konkretaus Dievo veidas

Po apsilankymo Šventųjų Elžbietos ir Zacharijo parapijoje vėl sraigtasparniu sugrįžęs į Vatikaną, popiežius Pranciškus, susitikęs su šimtatūkstantine tikinčiųjų minia Šv. Petro aikštėje „Viešpaties Angelas“ maldai, dėkojo Dievui, kad galėjo atlikti pirmąjį pastoracinį vizitą į Romos parapiją, nepaisant didelio užimtumo Visuotinės Bažnyčios ganytojo tarnystėje. Dabartinis Šventasis Tėvas, kuris visada ir ypatingai pabrėžia savo, kaip Romos vyskupo, pareigas, prašė visų susirinkusiųjų melstis už šią jo tarnystę Romos Bažnyčiai, „kuri turi svarbią vadovavimo misiją visai krikščionybei ir tai atlieka visuotinėje meilėje“. Liturginės šventės proga trumpame katechetiniame pokalbyje aiškindamas Švč. Trejybės sampratą Velykų ir Sekminių šviesoje, popiežius Pranciškus sakė, kad ji „įgalina suvokti, kad Dievas nėra kažkas neapibrėžta, kad mūsų Dievas nėra kažkas abstraktu ir miglota, bet konkretu ir turi vardą: „Dievas yra meilė“. Ir tai nėra sentimentali ar emocinė meilė, bet meilė dangiškojo Tėvo, kuris yra kiekvienos gyvybės pradmuo“. Tai yra meilė Sūnaus, kuris dėl mūsų išgelbėjimo mirė ant kryžiaus ir prisikėlė, bei meilė atsiųstos Šventosios Dvasios, kuri nuolat atnaujina žmogų ir pasaulį.

Ir toks Dievo, kaip meilės, supratimas duoda daug gero, nes moko mus mylėti ir atiduoti save kitiems, kaip Jėzus pats save atidavė ir aukojosi žengdamas mūsų gyvenimo keliu. Taigi, Švenčiausioji Trejybė nėra žmogiškųjų svarstymų produktas, bet atvaizdas, kuriuo pats Dievas apreiškė save, ir ne iš sosto aukštybių, bet būdamas tarp mūsų, žmonių, pirmiausia atsiskleisdamas Izraelio tautos istorijoje, teigė popiežius Pranciškus. Pasak jo, Jėzus, kaip Dievo Sūnus, žemiškajame gyvenime mus įgalino pažinti gailestingąjį Dievą ir, kaip buvo žadėjęs, atsiuntė Šventąją Dvasią, kuri išmoko dar nežinomų dalykų ir kuri sielai vadovauja iš jos vidaus, suteikdama gerų idėjų ir įkvėpimą. „Šiandien mes šloviname Dievą ne dėl ypatingo (Švč. Trejybės) slėpinio, dėl Jo paties, „gėrimės Jo didžia garbe“, kaip sako liturginis himnas, – aiškino Šventasis Tėvas. – Šloviname Dievą ir jam dėkojame, nes jis yra Meilė ir kviečia mus į savo bendrystės glėbį, kuris yra amžinasis gyvenimas“. Šį šlovinimą Popiežius kvietė sudėti į rankas Švč. Mergelės Marijos, nuolankiausio Dievo kūrinio, kuris per Jėzų jau pasiekė žemiškosios piligrimystės tikslą, būdamas Švč. Trejybės garbėje. Ji tapo „garantuotos vilties ženklu, tikrąja vilties Motina visai žmonijai“.

Negalime tapti mafijos vergais

Sukalbėjęs šventadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldą, popiežius Pranciškus priminė, kad gegužės 26-ąją Italijos pietinio Sicilijos regiono administraciniame centre Palermo mieste palaimintuoju buvo paskelbtas prieš 20 metų mafijos nužudytas 56 metų kunigas Džuzepė „Pinas“ Puljizis (Giuseppe „Pino“ Puglisi). Apie jo gyvenimą, tarnystę ir gyvybės auką dar bus rašoma „XXI amžiuje“. Dabar tik norisi perduoti ta proga išsakytas Šventojo Tėvo mintis dėl bekompromisinės kovos su organizuotu nusikalstamumu reikšmės, kartu su ryžtingu paraginimu nusikaltėliams atsiversti bei nutraukti blogus darbus, kurie prilygintini žmogaus eksploatacijai ir vergystei. Popiežius Pranciškus patvirtino, jog kaip kankinys dėl tikėjimo beatifikuotas Dž. Puljizis buvo pavyzdingas kunigas, kuris savo pastoracijoje ir socialinėje veikloje siekė ypač jaunus žmones ištraukti iš organizuoto nusikalstamumo gniaužtų. Kaip tik tokia evangelinė tarnystė ir mokymas labiausiai ir pykdė jaunimą rekrutuojančių mafijinių struktūrų bosus, kurie surengė žiaurų susidorojimą su drąsiu dvasininku jo gimtadienio išvakarėse, 1993 metų spalį.

Būtent palaimintasis kunigas Dž. Puljizis, stojęs į nelygią kovą su nusikaltėliais, savąja auka laimėjo kartu su prisikėlusiu Kristumi, pabrėžė Šventasis Tėvas, nurodydamas, kad organizuotas nusikalstamumas net XXI amžiuje lieka viena skaudžiausių socialinių problemų. Nors mafijos narių įvykdytų žmogžudysčių ir kitokio fizinio smurto atvejų kiek sumažėjo, tačiau išvystyta prostitucijos, kontrabandos, prekybos narkotikais, duoklės reketavimo sistema išliko, toliau darydama stiprų neigiamą poveikį Italijos ekonomikai ir visuomeniniam gyvenimui, infiltruodamasi į visas jo struktūras. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, pagrindinių itališkosios mafijos grupių – Sicilijos „Cosa Nostra“, Kalabrijos „Ndrangheta“ ir Neapolio „Camorra“ – bendra metinė „apyvarta“ siekia apie 120 milijardų eurų, ir kaip ir visame pasaulyje yra vienas pelningiausių „verslų“. Kviesdamas melstis, kad Viešpats atverstų mafijozų širdis, popiežius Pranciškus ryžtingai kalbėjo: „Jie šito negali daryti. Jie negali mus, savo brolius, paversti vergais!“ Šie žodžiai priminė 1993 metų gegužę Sicilijoje apsilankiusio palaimintojo Jono Pauliaus II griežtą perspėjimą organizuoto nusikalstamumo veikėjams ir bendrininkams, kad jie „atgailautų, nes vieną dieną jų laukia Dievo teismas“. Labai svarbu nutraukti Bažnyčios bet kokį bendradarbiavimą su mafija, kuri Sicilijoje ir kitur neretai veidmainišku būdu siūlo savo „paslaugas“ ir kruvinų pinigų „investicijas“ bažnytinių pastatų remontui ir kitoms parapijų reikmėms, nusikaltimų pateisinimui.

© 2013 „XXI amžius“