Kurianti
Lietuva

2013 metai

Atmintis

Atversta poeto knyga

Betygala. Per naktį miestelyje aidėję šūviai nutilo ir rytą mokiniai eidami į mokyklą pamatė ant šventoriaus suguldytus išdarkytus žmonių kūnus. Toks vaizdas pasitiko ir iš gimtojo Pakalniškių kaimo į Betygalos mokyklą žengiantį Antaną Cibulskį, septyniolikmetį trapios poetinės sielos jaunuolį. Negalėjo ilgai jis matyti tokių žiaurių vaizdų ir nusprendė ieškoti pagalbos už Atlanto, manydamas, kad Lietuvos brolių pagalbos šauksmas nepasiekia esančių Amerikoje. Išsiruošė su draugu į kelionę įsidėjęs tik keletą knygų – Maironio „Pavasario balsus“, A. Baranausko „Anykščių šilelį“ , V. Mykolaičio-Putino „Sveikinu žemę“ ir rankinį laikrodėlį. Buvo 1950 metai. Gaila, bet istorija susiklostė taip, kad Antanui su draugu pavyko nusigauti tik iki Lenkijos pasienyje, Kaliningrado srityje, esančio miestelio Mamontovo. Ten Betygalos vidurinės mokyklos mokinys buvo sulaikytas ir nuteistas dvidešimt penkeriems metams lagerio su turto konfiskavimu už tėvynės išdavimą. O turtas – tas pats rankinis laikrodėlis.

Kalintas įvairiuose Sibiro ir Šiaurės lageriuose. Po Stalino mirties peržiūrėjus bylą ir pritaikius įsaką bausmė buvo sumažinta, iš lagerio paleistas 1956 m. balandžio 2 d. Nelengvas buvo A. Cibulskio gyvenimas grįžus. Jautėsi čia svetimas ir vien tik slapta rašomi eilėraščiai galėjo jį paguosti. 1986 metų vasarą netikėtai nutrūko jo gyvybė. Neaiškiomis aplinkybėmis Antanas nuskendo Baltijos jūroje. Poetui buvo tik penkiasdešimt treji. Jis buvo palaidotas Ugionių kapinėse. Ant kapo – knygos pavidalo antkapis. Šitaip norėjo poeto mama.

Balandžio 14-ąją A. Cibulskis būtų šventęs savo aštuoniasdešimtmetį. Galbūt Lietuvos ir užsienio skaitytojams būtų pristatęs ne vieną savo poezijos knygą. Deja, per žiaurus jam tekęs likimas įvykius sudėliojo taip, kad po Antano žūties buvo išleista vienintelė jo knygelė „Išeisiu nebaigęs dainos“. Kaip sako išmanantys poeziją, jei ne tokie laikai, A. Cibulskio poeziją skaitytume greta P. Širvio.

Balandžio 25 dieną į Betygalos Maironio vidurinės mokyklos aktų salę susirinko poezijos mylėtojai ir tie, kam svarbi amžina draugystė, mokykla, kas nori po lašą surinkti prisiminimus apie A. Cibulskį, surasti kelius į buvusio mokyklos mokinio, poeto asmenybę ir kūrybą. A. Cibulskio 80-metis sukvietė į mokyklą buvusius mokinius, poeto bendraklasius. Atvyko mokytoja Halina Varpučinskaitė-Mičienė, poetas Juozas Nekrošius, teisininkas Mykolas Ignotas. Negalėjęs į renginį atvykti poetas Jonas Mačiukevičius atsiuntė laišką, kuriame pasidalino prisiminimais apie A. Cibulskį. Valandėlę poezijai ir bendravimui rado miestelio bendruomenės „Betygala“ pirmininkė Gema Račienė ir bendruomenės nariai, Raseinių r. kultūros centro Betygalos filialo direktorė Janina Baltkojienė, Raseinių r. savivaldybės viešosios bibliotekos Betygalos filialo bibliotekininkė Regina Musteikienė, esantys ir buvę mokyklos mokytojai, mokiniai. Visus vienijo ypatinga renginio atmosfera – jauki, šiek tiek graudi, bet džiuginanti... Ir kaip nesidžiaugsi! Salėje tiek jaunimo, kuriam poezija, muzika – prioritetas!

Nuskambėjusi Egidijaus Arnašiaus daina A. Cibulskio žodžiais „Nemunais į laisvę“ pakvietė renginio dalyvius pasinerti į sraunią prisiminimų apie poetą upę, kurioje nuvilnijo smuiko, fleitos, akordeono, pianino garsai ir, žinoma, širdį virpinančios eilės.

Mokyklos direktorė Danutė Enčerienė pasveikino dalyvius, pristatė svečius, kurie mielai pasidalino prisiminimais apie A. Cibulskį. Ypač įstrigo poeto J. Nekrošiaus skaitytos eilės: „Čia gimsta poetas, / Čia gimsta artojas. / Ši žemė laiminga – / Stebuklai kartojas“. Betygalos žemės stebuklas – jaunieji mokyklos muzikantai, skaitovai, šokėjai, poetai – karta, kuri vėl ir vėl perskaitys jau skaitytas, bet nepelnytai pamirštas knygas, kaip kad atvertė poeto A. Cibulskio poezijos tomelį.

Betygaloje vykusioje prisiminimų apie A. Cibulskį popietėje dalyvavo Lietuvos žurnalistas, redaktorius, poetas, satyrikas, vertėjas Aleksas Dabulskis. Jis ne tik artimai bendravo su A. Cibulskiu, bet sudarė ir redagavo jo poezijos knygelę. Į popietę A. Dabulskis atvyko su žmona Irena, kuri labai šiltai pasakojo apie A. Cibulskį vadindama jį Antoniu, prisimindama jo apsilankymus jų šeimoje ir malonų bendravimą. A. Cibulskis, jos teigimu, buvo žavus tiek vidumi, tiek išore. Popietėje A. Cibulskio eiles skaitė aktorė Olita Dautartaitė, dainingiems eilėraščiams muziką pritaikė bardų klubo prezidentas Kastytis Pertyla.

Prisiminimų popietė baigėsi prie A. Cibulskio kapo Ugionių kapinėse. Ir amžinoji šviesa Jam tegul šviečia...

Birutė Barodicienė,
Janina Baltkojienė

Raseinių rajonas

© 2013 „XXI amžius“