Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Paroda apie Žemaičių vyskupijos istoriją

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Telšių vyskupai Jonas Boruta SJ ir Linas Vodopjanovas OFM, Telšių rajono meras Vytautas Kleiva, Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos auklėtiniai su vadovais Lietuvos nacionaliniame muziejuje

Gegužės 24 dienos popietę Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Žemaičių vyskupijos istorija“, skirta Žemaičių krikšto 600 metų sukakčiai paminėti. Joje pristatoma Žemaičių vyskupijos istorija nuo žemaičių krikšto pradžios 1413-aisiais ir vyskupijos įkūrimo 1417-aisiais. Krikščionybė Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje įvesta XIV amžiaus pabaigoje. Žemaičiai tada liko vienintelė Europoje pagoniška sala. Kryžiuočių ordinas, kuriam Žemaitija priklausė, nieko žemaičių krikščionybės labui nenuveikė, todėl pasipiktinę žemaičiai parašė skundą, kurį 60 bajorų delegacija iškilmingai perskaitė 1415 metais Konstancos visuotiniame Bažnyčios susirinkime.

Kronika

Skambėjo gaidos prie Šventosios

Arvydas PĖŠINA

Taujėnai. Taujėnų dvare kunigaikštis Radvila su žmona priiminėjo svečius ir į sceną kvietė įvairius dainingus ir balsingus kolektyvus iš visos Lietuvos. Čia vyko 13-oji Respublikinė kamerinių ir vokalinių ansamblių šventė-konkursas „Šventosios gaida 2013“, subūrusi devyniolika kolektyvų.

Šventės-konkurso dalyvius pasveikino Taujėnų seniūnė Elvyra Tulušienė. Šventės vedėjai – kunigaikščiai Radvilos – klausytojams pasakojo, kad 1999 metais Ukmergės kultūros centre pradėta organizuoti šventė nuo 2009 metų vyksta kas antri metai. Keletą kartų ji turėjo tarptautinio konkurso statusą. Šių metų konkursą stebėjo ir vertino penkių žmonių komisija. Jos pirmininkas – choro dirigentas ir dainininkas, LMTA mišraus choro meno vadovas ir dirigentas, choro dirigavimo katedros vedėjas doc. Dainius Puišys, nariai – VDU kamerinio merginų choro ir KTU mišraus choro „Absolventas“ meno vadovas ir dirigentas, LMTA choro dirigavimo katedros prof. Viktoras Masevičius, Ukmergės meno mokyklos Muzikos skyriaus mokytoja Birutė Baguckienė, Meno mokyklos Muzikos skyriaus mokytojas Valentinas Pliskus, Ukmergės kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė. Kolektyvai turėjo atlikti po tris kūrinius – lietuvių liaudies dainą, originalią lietuvių kompozitoriaus dainą ir užsienio kompozitoriaus dainą. Ansamblius komisija vertino pagal programos savitumą, atlikimo meninį lygį ir sceninę kultūrą. Kolektyvas keitė kolektyvą, o pertraukos  metu žiūrovams ir atlikėjams koncertavo Meno mokyklos Muzikos skyriaus mokiniai – akordeonistai Giedrius Šaduikis ir Domantas Zubrickas (mok. Valentinas Pliskus), saksofonistų kvartetas (mok. Nikolajus Kononovas) ir smuikininkių duetas – Liucija Misevičiūtė ir Urtė Stimburytė (mok. Rita Krištaponienė).

Kronika

Įteiktos Kultūros ir meno premijos

KAUNAS. Per Pasaulinės kultūros dieną Kauno valstybiniame lėlių teatre miesto meras Andrius Kupčinskas įteikė Kultūros ir meno premijas trims garsioms Kauno menininkėms: poetei, prozininkei Dovilei Zelčiūtei-Gimberienei, Lietuvos dailininkų sąjungos narei Jolantai Šmidtienei ir „Auros“ šokių teatro vadovei Birūtai Letukaitei-Komskienei.

Laureatė D. Zelčiūtė-Gimberienė per dvidešimtį metų išleido 13 skirtingų žanrų knygų, žinoma kaip nerimstanti, ieškanti, kintanti ir nesunkiai atpažįstama, savitą braižą turinti autorė. Rašytoja šiuo metu yra išskirtinai kūrybinga, stebėtinai darbšti, Lietuvos rašytojų ir Lietuvos fotomenininkų sąjungų narė.

Kronika

Įvertinti vaikų literatūros kūrėjai

Kaunas. Minint Tarptautinę vaikų knygos dieną nacionaliniame Kauno dramos teatre buvo įteikti apdovanojimai, kuriais pagerbiami 2012 metais daugiausiai nusipelnę vaikų knygų kūrėjai. Žymaus danų pasakininko Hanso Kristiano Anderseno gimimo diena, visame pasaulyje minima ir kaip Tarptautinė vaikų knygos diena. Lietuvoje ji minima nuo 1993-iųjų, o šventės organizatorius – Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus. Svarbiausias šventės akcentas – apdovanojimų teikimas geriausių metų vaikų knygų kūrėjams. Kauno dramos teatre IBBY Lietuvos skyriaus įsteigtos premijos įteiktos dvidešimt pirmą kartą.

Kronika

Kapelų festivalis „Žemėj Lietuvos“

RADVILIŠKIS. Į miesto kultūros centrą liaudiškos muzikos mėgėjus sukvietė penktasis respublikinis liaudiškos muzikos kapelų festivalis „Žemėj Lietuvos“.

Festivalio organizatorė Jūratė Stakvilevičienė džiaugėsi dalyvių gausa ir jų turtinga koncertine programa. Jos vadovaujama Radviliškio miesto kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Radvija“ ketvirtus metus organizuoja šį festivalį. Pirmasis buvo surengtas Kutiškiuose, kaimo bendruomenės klube „Jaukūs namai“, jį suorganizavo Felicija Stasiūnienė.

Kronika

Linksmino „Pilimutės šposai“

MIEŽIŠKIAI. Smagiausi atsitikimai, įdomiausi burtai, keisčiausi tarmiški žodeliai, – linksmų pasakojimų lig soties prisiklausė į tradicinį renginį „Pilimutės šposai“ susirinkę miežiškiečiai. Kaip įprasta, šventėje pokštavo vien moterys, šįsyk – septynios Panevėžio krašto atstovės. Tiesa, Tarmių metams skirtame renginyje skambėjo ne vien šio krašto gyventojų klausai įprasčiausia tarmė: „šposininkės“ kalbėjo ir miežiškietiškai, ir anykštėniškai, net suvalkietiškai.

Atmintis

Vakarai su Barbora Vileišyte

Michele Smaldonė, Gianluka, vysk. Antanas Deksnys ir vienas bavarietis 1990 m rugpjūčio 20 d. gražiame Bavarijos kampelyje

Tęsiame 2010 metų dienoraščio apie viešnagę pas Barborą Vileišytę, gyvenusią Romoje (Italija), Antonello di Mestina gatvėje esančiame name, savo laiku buvusiame savotišku „lietuvių centru“, ištraukas. B. Vileišytė mirė 2012 m. gegužės 8-ąją, eidama 95-uosius.

Edvardas ŠIUGŽDA

(Tęsinys. Pradžia nr. 19, 20, 22, 23)

Pirmadienis, antroji Velykų diena

Šiandien mūsų planai nedideli – nuvažiuosime į kurią nors bažnyčią ir dalyvausime šv. Mišiose. Barbora patarė važiuoti į Šv. Morkaus bažnyčią – ji yra prie Venecijos aikštės, į kairę nuo dviejų bažnyčių, „susijusių su karo pergalėmis“. Ieškodami suspėjome nufotografuoti tas dvi „karines“ bažnyčias – viena jų vadinasi Chiesa S. Madona in Loreto. Šv. Morkaus bažnyčios tuo laiku neradome, bet užtat netikėtai užėjome į lenkų Šv. Stanislavo bažnyčią. Mišios joje ėjo jau į pabaigą. Lenkai nuoširdžiai dalyvavo apeigose ir maldose. Bažnyčios viduje buvo įvairių lenkiškų užrašų. Pasibaigus mišioms, kunigas priėjo prie parapijietės, kažkiek su ja pakalbėjo. Šv. Morkaus bažnyčią (baziliką) netrukus suradome, bet ji jau buvo uždaryta. Apskritai, Romoje bažnyčios greitai „užsidaro“ – Mišios būna tik rytais.

Atmintis

Su „Aušra“ pabudęs literatūriniam darbui

Poeto Ksavero Sakalausko-Vanagėlio gimimo 150-osioms ir mirties 75-osioms metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Poetas Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis

Į lietuvių tautinį sąjūdį XIX amžiaus pabaigoje įsijungė bene visi lietuvių poetai, nes pirmieji jų kūrybiniai žingsniai buvo susiję su „Aušra“. Tarp tokių buvo ir Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, kurį šiandien prisiminti paskatina tai, jog neseniai minėjome šio poeto 150-ąsias gimimo metines, o šių metų birželio 15 dieną minėsime ir 75-ąsias jo mirties metines.

Atmintis

Paminėtas žymus inžinierius ir architektas

Vytautas Landsbergis kalba apie savo tėvą

Kaunas. Gegužės 25 dieną vyko Nepriklausomybės kovų savanorio, Kauno miesto garbės piliečio, inžinieriaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio 120-ųjų gimimo ir mirties 20-ųjų metinių minėjimas. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje, buvo aukojamos šv. Mišios. Po to Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejuje – minėjimas, kurio metu architektė Jolita Kančienė parengė išsamų pranešimą apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį. Ji ne tik kalbėjo apie V. Landsbergio Žemkalnio nuopelnus, bet ir demonstravo skaidres, įrodančias šio žmogaus talentą.

Atmintis

Atversta poeto knyga

Betygala. Per naktį miestelyje aidėję šūviai nutilo ir rytą mokiniai eidami į mokyklą pamatė ant šventoriaus suguldytus išdarkytus žmonių kūnus. Toks vaizdas pasitiko ir iš gimtojo Pakalniškių kaimo į Betygalos mokyklą žengiantį Antaną Cibulskį, septyniolikmetį trapios poetinės sielos jaunuolį. Negalėjo ilgai jis matyti tokių žiaurių vaizdų ir nusprendė ieškoti pagalbos už Atlanto, manydamas, kad Lietuvos brolių pagalbos šauksmas nepasiekia esančių Amerikoje. Išsiruošė su draugu į kelionę įsidėjęs tik keletą knygų – Maironio „Pavasario balsus“, A. Baranausko „Anykščių šilelį“ , V. Mykolaičio-Putino „Sveikinu žemę“ ir rankinį laikrodėlį. Buvo 1950 metai. Gaila, bet istorija susiklostė taip, kad Antanui su draugu pavyko nusigauti tik iki Lenkijos pasienyje, Kaliningrado srityje, esančio miestelio Mamontovo. Ten Betygalos vidurinės mokyklos mokinys buvo sulaikytas ir nuteistas dvidešimt penkeriems metams lagerio su turto konfiskavimu už tėvynės išdavimą. O turtas – tas pats rankinis laikrodėlis.

Atmintis

Pagerbtas iškilus kraštietis

RAUDONDVARIS. Gegužės 11 dieną čia buvo paminėtas ekonomikos profesorius, akademikas, politinis veikėjas Dzidas Budrys. Prie Raudondvario kultūros centro rinkosi renginio svečiai, dalyviai, D. Budrio artimieji paminėti jo gimimo 110 metų sukaktį. Pirmiausia buvo aplankyta profesoriaus sodyba, kurią jis pirko 1935 metais. Čia D. Budrio sūnaus – rašytojo, gamtininko, Rimanto Budrio – pastangomis įkurtas tebežaliuoja dendrologinis parkas, kuriame buvo pasodinta apie 110 retų medžių ir krūmų. Namo sieną puošia memorialinė lenta. Svetingai atvykusius pasitiko dabartiniai savininkai – katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ (vadovė Rūta Šalaševičienė) ir Raudondvario gimnazijos aplinkotyros klubas „Lankos“ (vadovė Ramunė Kijauskienė). Mokiniai įdomiai, retkarčiais pašmaikštaudami, pasakojo apie čia augančius medžius, krūmus.

Etnografija

Gegužinėse giedame Marijai

Giesmės Švč. Mergelei Marijai

Gegužės 18-osios pavakarę klaipėdiečiai ir miesto svečiai rinkosi į Klaipėdos etkultūros centrą. Ketverius metus gyvuojantis renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“ pakvietė į vakarą „Giedame Marijai. Mojavos–gegužinės“.

Man teko kalbėti apie liaudiškąjį pamaldumą, išryškinant Švč. Mergelės Marijos kulto ypatumus. „Popiežius Pranciškus teigia, jog „liaudies pamaldumas yra brangus Bažnyčios turtas. (...) Kai liudijate pamaldumą Mergelei Marijai, jūs skelbiate, kad ji klusnumu Dievo valiai, Žodžio ir Jėzaus darbų meditavimu yra tobuliausias krikščioniško gyvenimo pavyzdys ir tobula Viešpaties tarnaitė. Šį tikėjimą jūs skelbiate išraiškingomis formomis, kuriuose dalyvauja jausmai ir įvairių kultūrų simboliai“.

Išnašos

Dainos šildė ir kėlė

Jonas Staliulionis

Kai tik atsiverčiu „Sušaudytas dainas“, vis prisimenu seniai į Amžinybę išėjusias Rozalijas, Katres, Antoses, mano vaikystėje traukusias šias graudžias dainas. Pačios vyriausios moterys buvo atėjusios iš kito, devynioliktojo, amžiaus ir prisiminė carus, revoliucijas, bolševikus... Mat per Didįjį karą buvo išbėgusios į Rusiją. Ir žiemos vakarais, sėdėdamos prie kuodelio, pasakodavo apie bolševikų perversmą, po to prasidėjusias žudynes, badą, ligas...

Penktadienio pokalbiai

Kada likimo išbandymai negniuždo žmogaus?

Knygos „Likimo išbandymai“ autorė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė su vyru – antrosios knygos laidos sudarytoju – profesoriumi Juozu Mureika

Pakartotinis atsiminimų knygos leidimas – gana išskirtinis atvejis. Tokio sulaukė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvės, buvusios politinės kalinės, Norilsko sukilimo dalyvės, apdovanotos Vyčio Kryžiaus ordinu (2003) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2008), Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės prisiminimų knyga „Likimo išbandymai“ (2011). Pirmajai laidai sulaukus daug šiltų atsiliepimų, teigiamų vertinimų Lietuvoje bei užsienyje, knyga išleista didesniu tiražu ne vien dėl sukrečiančių liudijimų iš rusų sovietinių lagerių pragaro, bet ir dėl puikaus autorės rašymo stiliaus bei sunkiai nusakomo, prof. V. Daujotytės žodžiais tariant, gyvenimo branginimo jausmo ir gilaus, šiandien dažnai pamirštamo Tėvynės pojūčio. Jau sutarta ir dėl knygos vertimo į anglų kalbą.