2013 m. liepos 5 d.    
Nr. 27
(2051)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Europietiški pavojai

Gintaras Visockas

Lietuva pradeda pirmininkauti Europos Sąjungai. Pusę metų būsime tarsi svarbiausi visoje ES erdvėje. Negalutiniais duomenimis, į Vilnių atvyko arba per tą pusmetį dar atvyks per 30 tūkst. svarbių svečių iš įvairiausių pasaulio šalių, be to, esame numatę surengti per du šimtus svarbių balsavimų, diskusijų, svarstymų, ginčų. Bet ar tikrai antrąjį 2013-ųjų pusmetį Vilniuje bus kalbama apie tai, kas svarbiausia ir aktualiausia? Puikiai prisimenu akimirkas, kai buvome iškilmingai priimti į Europos Sąjungą. Tomis išties istorinėmis dienomis teko vienam savaitraščiui rašyti išsamų reportažą, kaip Lietuvai šauniai sekasi, – ji jau priimta į ES šeimą. Puikiai prisimenu anuomet vyravusias džiugias, pakilias nuotaikas. Tik pamanyk, esame saugūs ir karine, ir ekonomine prasme! Ko daugiau begalima norėti? Euroskeptikų perspėjimai apie tykančius europietiškus pavojus atrodė neverti rimtos analizės. Be kita ko, Lietuva negalėjo nestoti į ES, nes neturėjo kito pasirinkimo. Mūsų sprendimas rinktis būtent europietiškos integracijos kelią buvo ne tik teisingas, bet ir protingas, įžvalgus, nes europietiškos bendrijos, į kurią įkėlėme koją, negalima lyginti su Sovietų Sąjungos imperija. Tai – nepalyginami dalykai, nes ES – žymiai padoresnė, pažangesnė, tvarkingesnė. Nestodami į šią bendriją būtume praradę žymiai daugiau. Reikia konkrečių pavyzdžių? Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas visai neseniai tvirtino rimtai susirūpinęs, jog Kremlius neabejotinai pasiekė savo tikslą – dalį Latvijos gyventojų padarė lojalesniais Rusijai. Ministro nuomone, lojalumo sąvoka turėtų būti labai paprasta: jeigu esi Latvijos pilietis, tai automatiškai turėtum būti ir Latvijos patriotas. Tačiau taip ne visada esama Latvijoje. „Išnarplioti šią dilemą yra tik vienas kelias – itin svarbu ir reikalinga Latvijoje sukurti stiprias visuomenines informavimo priemones, kurios būtų rimtos konkurentės informacijai iš užsienio, ypač iš Rytų“, – tokia buvo Latvijos gynybos ministro pozicija. O dabar susimąstykime, kaip šiandien latviai gyventų, jei Latvija nepriklausytų ES šeimai? Greičiausiai vienintelis teisingas atsakymas šis: Latvijos gyventojai būtų tapę dar lojalesni rusiškoms įtakoms. Eursoskeptikai šios versijos neturėtų atmesti kaip nepagrįstos. Tačiau euroskeptikai teisūs, kai pastebi, jog lietuviškumas, latviškumas, estiškumas silpsta ir ES viduje. Štai mano sovietiniame pase dar buvo įrašyta, jog esu lietuvis. Mano tautybė buvo įrašyta ne tik lietuvių, bet ir rusų kalbomis, o mano europietiškame pase, su kuriuo galiu keliauti po visą pasaulį, žodžio „lietuvis“ nerasite nei pirmajame, nei paskutiniajame puslapiuose. Be to, nuoroda į mano tautybę kažkodėl pradingo be mano sutikimo. Manęs niekas nepaklausė, ar sutinku.


Toliau teisiami pasipriešinusieji prievartai

Kauno apylinkės teisme, Administracinių bylų skyriuje (Kęstučio g. 29), toliau nagrinėjamos asmenų, suimtų 2012 m. gegužės 17 d. Garliavos įvykiuose, administracinės bylos. Liepos 1 d. buvo nagrinėjamos Evelinos Paltanavičiūtės-Matijošaitienės, Juozo Vaišnoro, Violetos Milevičienės, Gracijaus Lapinsko, Dainiaus Stonio bylos. Visiems jiems surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį „už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą“. Už tuos „nusikaltimus“, už teisiamųjų mušimą, dujų ar elektrošoko panaudojimą prieš juos gresia 300–500 litų bauda.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija