Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmė  ganytojų bendrystės kontekste

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus sveikina palijų priėmusį savo įpėdinį Argentinoje naująjį Buenos Airių arkivyskupą Marijų Aurelijų Polį

Įteikti palijai naujiems arkivyskupams

Kasmet šventosios kankinės Agnietės liturginio minėjimo dieną Popiežius palaimina (praėjusią sausio 21-ąją tai padarė dar popiežius Benediktas XVI) jam Laterano Šv. Jono katedros kanauninkų atgabentus du ėriukus, iš kurių vilnos vėliau audžiami arkivyskupų metropolitų vienybę su Šventuoju Tėvu simbolizuojantys palijai. Tai – ant liturginių rūbų uždedamos baltos vilnos juostos su išsiuvinėtais šešiais juodais šilkiniais kryželiais, simbolizuojančiais Jėzaus žaizdas (Popiežius turi per tarnystės inauguraciją ant pečių uždedamą palijų, tik jo kryželiai yra raudonos spalvos). Palaimintų ėriukų auginimas pagal kelių šimtmečių tradiciją yra patikimas Romos Šv. Cecilijos vienuolyno seserims, kurios iš nukirptos vilnos audžia palijus. Sudėti į specialią urną jie saugomi prie apaštalo šv. Petro kapo ir birželio 29 dieną, šventųjų Petro ir Pauliaus iškilmės metu Popiežius juos kiekvienam asmeniškai uždeda per pastaruosius vienerius metus paskirtiems arkivyskupams – vietinių bažnytinių provincijų ganytojams.

Keliauju kaip džiugus piligrimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Žmonių pašaukimo žemėje misija tęsiama, nes jų pradėti darbai reikalauja tęsinio ir pabaigos, idant galutinai paaiškėtų, koks buvo jų tikrasis santykis su Dievu, artimu bei savimi. Būsime teisiami ar amžinai palaiminti neatsižvelgiant į įvairių svajonių „kolekcionavimo“ skaičių. Viską lems mūsų pastangos, kurios kilnias, subrandintas mintis (kartais ir spontaniškai kilusias) įkūnija kasdienybėje, panašiai kaip menininkas, tapydamas portretą, sumanymo idėją išreiškia teptuku ir guašo dažais.

Jaunimas griovė mitus

Birutė Taraskevičiūtė

Lietuvos jaunimo dienų atidarymo ceremonija Santakoje Mindaugo Vaičiulio nuotraukos

Savaitgalį Kaune vykusios šeštosios Lietuvos jaunimo dienos (LJD) jaunimą kvietė su šūkiu „Jus aš draugais vadinu“. Jos skirtos draugystei ir vienų kitiems meilės džiaugsmui atrasti. Jaunimas rinkosi remdamasis Jėzaus ištartais žodžiais savo mokiniams paskutinės vakarienės metu. LJD dalyviai klausė ir diskutavo, kas iš tiesų yra draugystė, ką reiškia būti Jėzaus draugu. Kartu jie griovė visuomenėje paplitusius mitus – parodė jauną ir džiugią Bažnyčią. Šių dienų tema – draugystė – yra atspindima ir ženklu, kuriame pavaizduoti du asmenys. Vienas iš jų yra Jėzus, apkabinęs šalia esantį per pečius.

Kunigai Lietuvos jaunimo dienoms padėjo ruoštis kavinėse

Vysk. Kęstutis Kėvalas katechezę vedė „Sadutės“ karuselėje Ričardo Šaknio nuotrauka

Kaune, prieš prasidedant didžiausiai jaunimo šventei – Lietuvos jaunimo dienoms, kurių metu susitiko krikščioniškas, tikintis ir ieškantis jaunimas, – visą savaitę aktyviai ruoštasi šiam įvykiui – vyko įvairūs renginiai: koncertai, spektakliai, šokiai, filmai, parodos, konferencijos, katechezės, liudijimai ir kiti susitikimai, kviečiantys žmones švęsti gyvenimą, dalintis savo patirtimi, jog būti Jėzaus draugu yra gera. Vieni populiariausių ir didžiausio susidomėjimo sulaukę susitikimai neįprastose vietose – Senamiesčio kavinėse, amfiteatruose, aikštėse, parkuose, viešbučių vestibiuliuose, teatruose kelias dienas organizuotos diskusijos su kunigais. Taip miesto gyventojai ir svečiai galėjo kalbėti jiems rūpimais klausimais neformalioje erdvėje.

Užsienio šalių ambasadoriai lankėsi Molėtų krašte

Violeta Žalalienė

Grupė Lietuvoje reziduojančių bei akredituotų užsienio šalių ambasadorių Molėtuose. Dešinėje – apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi

Birželio 7 dieną, penktadienį, Molėtų krašte lankėsi Lietuvoje reziduojantys bei akredituoti užsienio šalių ambasadoriai – apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Airijos, Baltarusijos Respublikos, Japonijos, Švedijos Karalystės, Namibijos Respublikos, Tadžikistano Respublikos, Indonezijos Respublikos, Benino Respublikos, Estijos bei kitų diplomatinių atstovybių vadovai ir jų sutuoktiniai.

Prezidentė Strasbūre oficialiai pradėjo pirmininkavimą ES Tarybai

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Strasbūre pristato šalies pirmininkavimą Džojos Gundos BARYSAITĖS (president.lt) nuotrauka

Šią savaitę, liepos 1-4 dienomis, Strasbūre vykusioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje buvo gausu aktualių temų. Mūsų valstybei svarbiausias klausimas buvo trečiadienį vykęs Lietuvos pirmininkavimo pristatymas. EP sesijoje 10 val. ryto Lietuvos laiku kalbėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė reikšmingiausius prioritetus Lietuvai ir Europos Sąjungai. Prezidentė pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus bei svarbiausius darbus. Tai oficiali dalykinė šešis mėnesius truksiančio Lietuvos pirmininkavimo ES pradžia. Pasak Prezidentės, Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkė – ambicinga ir labai svarbi visos Europos žmonėms. „Lietuvai per pusmetį teks derinti daugiau nei 300 ES teisės aktų, kurie būtini ilgalaikiam ES ekonomikos augimui, jaunimo nedarbo ir energetinių kainų mažinimui, saugesnės kaimynystės užtikrinimui. Pasak Prezidentės, Lietuva pasirengusi sutelkti visas Europos jėgas siekdama susitarti dėl geresnės, stipresnės ir vieningesnės bendros visų mūsų ateities“, – sakė Prezidentė.

Paminėtos pasieniečio žūties metinės

Rūta Averkienė

Renginio dalyviai prie paminklinio ženklo pasieniečio Aleksandro Barausko žūties vietoje Ūtos kaime. Pirmoje eilėje trečia iš kairės – A. Barausko dukra Ona Brasiūnienė

Varėnos rajone pagerbta pirmoji Lietuvos okupacijos auka – prieš 73 metus birželio 15-osios naktį žuvęs Lietuvos kariuomenės atsargos viršila, Šaulių sąjungos narys, Alytaus apskrities pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2-osios Ūtos sargybos viršininkas, vyr. policininkas Aleksandras Barauskas.

Dubičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje už žuvusį pasienietį šv. Mišias aukojo kun. Almantas Kibirkštis.

Sukilėlių žygdarbio metinės

Irena Tumavičiūtė

Į Vilniaus įgulos karininkų ramovę susirinkusieji paminėti 1941 metų Birželio sukilimo metines

Tebūnie jums lengva gimta žemelė,
Tebūnie amžių miegas jums saldus –
Į ateitį nutiesusieji kelią,
Išrašiusieji amžinus vardus...

Šiuos Jono Aisčio žodžius prisimename kasmet, pagerbdami 1941 metų Birželio sukilimo aukas. Su šiais žodžiais širdyse birželio 25 dieną į Vilniaus įgulos karininkų ramovę paminėti 72-ąsias sukilimo metines atvyko patriotinių visuomeninių organizacijų atstovai, sukilimo dalyviai, tautinės atminties puoselėtojai. Renginį vedė dailininkas, kariuomenės kūrėjas savanoris, žinomas patriotinių renginių organizatorius Gediminas Ruzgys.

Eucharistinis kongresas Šilalės dekanate

Pranciškus Žukauskas

Kaltinėnuose šventinamas paminklas nužudytiems partizanams atminti

Birželio 16–23 dienomis IV Telšių vyskupijos jubiliejinis Eucharistinis kongresas vyko Šilalės dekanate. Šio dekanato parapijų bažnyčiose vyko nenutrūkstančioji Švč. Sakramento adoracija, keliavo nešiojamasis altorėlis su Dievo Motinos atvaizdais. Kongresas prasidėjo Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, iš čia altorėlis keliavo į Upynos Švč. M. Marijos Vardo, Girdiškės Švč. M. Marijos Snieginės ir Varsėdžių Šv. Roko bažnyčias. Nenutrūkstančioji Švč. Sakramento adoracija ir altorėlio sutikimas vyko ir Pajūrio Švč. Trejybės bei Tenenių Šv. Barboros bažnyčiose. Maldai, Švč. Sakramento adoracijai tikintieji rinkosi į Kvėdarnos Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Pajūralio Šv. Joakimo bažnyčias. Birželio 21-osios vakarą į Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią vakaro šv. Mišioms ir naktinei Švč. Sakramento adoracijai gausiai rinkosi Šilalės tikintieji. Pirmiausia buvo garbingai sutiktas altorėlis su Trakų Dievo Motinos paveikslu, atkeliavęs iš Kvėdarnos (klebonas kun. Juozas Rudys). Prie paveikslo buvo padėta gėlių, uždegtos žvakės, pasimelsta. Po to vyko vakaro šv. Mišios, kurias aukojo penki kunigai: klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis, vikarai Mindaugas Alekna ir Justinas Palubinskas, Pajūralio klebonas Kazys Žąsytis ir Alvydas Vaitkevičius iš Kaltinėnų. Po vakaro šv. Mišių prasidėjo naktinė Švč. Sakramento adoracija. Jos metu atitinkamus skaitinius skaitė ir komentavo klebonas dekanas kan. A. Genutis, vikarai J. Palubinskas ir M. Alekna. Kadangi buvo adoruojama pagal iš anksto sudarytą adoravimo grafiką, adoruojančių buvo visą naktį.

Mintys iš Gelgaudiškio

Kun. Alfredas Nėnius (centre) su tėvais rezurekcionistais (CR), susirinkusiais į Gelgaudiškį po vieną atstovą iš įvairių pasaulio šalių. Jų įkūrėjas kun. Jeronimas Kaisievičius (1812–1842–1873) kažkada buvo pakrikštytas Gelgaudiškyje. O 2012 metais nuo to buvo praėję 200 metų. Ta proga jie atvyko į Gelgaudiškį pasimelsti Jeronimo Kaisievičiaus gimtinėje ir liepos 9 dieną aukojo šv. Mišias. Paminėjimą organizavo jų vyresnysis Lenkijoje t. Wieslaw Spiewak CR Edgaro Pilypaičio nuotrauka

Gelgaudiškio parapija neseniai minėjo Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios pastatymo 145 metų sukaktį ir kun. Alfredo Nėniaus klebonavimo dešimtmetį. Kitas sekmadienis kunigui bus paskutinis Gelgaudiškyje, nes jis iškeliamas kitur. Vis dėlto norisi papasakoti apie šį parapijiečių pamiltą kunigą ir bažnyčią, kurioje jis dirbo.

Pradžia siekia XVI amžių

Istoriniai šaltiniai šykšti dokumentinės medžiagos apie Gelgaudiškio parapijos įkūrimą, tačiau žinoma, kad 1578 metais Gelgaudiškyje pirmąją medinę bažnyčią pastatė Povilas Sapiega. Ši data į istorinius šaltinius pateko dėl donacijos bažnyčiai, kurią ir padarė pats P. Sapiega, nors iš 1703 metų vizitacijos akto galima spręsti, kad bažnyčia pastatyta anksčiau. Ji buvo Zapyškio parapijos filija, pagal to meto suskirstymą ji turėjo priklausyti Žemaičių (arba Varnių) vyskupijai, Veliuonos dekanatui.