Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Paryžiuje kūręs lietuvių dailininkas grįžo į tėvynėje įkurtą muziejų

Vytautas Kasiulis prie paveikslo „Gatvelė Monmartre Paryžiuje“

V. Kasiulis. „Dailininkas galvoja“. XX amžiaus 6-7 dešimtmetis

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Džojos Gundos Barysaitės (president.lt) nuotrauka

Vytauto Kasiulio dailės muziejus Vilniuje

Dailininkas Vytautas Kasiulis

Vienas Vytauto Kasiulio darbų

Birželio 28-ąją buvo atidarytas Paryžiuje ilgai gyvenusio ir dirbusio lietuvio dailininko Vytauto Kasiulio dailės muziejus. Atidarymo metu buvo atvykęs dailininko sūnus Vytautas Kasiulis. Jis dailininko keliu nepasuko, tapo inžinieriumi. V. Kasiulis jaunesnysis sako, kad jo motina, dailininko žmona, daug įdėjusi triūso perduodant kūrinius Lietuvai, labai džiaugtųsi pamačiusi atidarytą muziejų, kurio patalpas ji ir parinko iš dviejų siūlytų variantų. Sūnus perduotą tėvo archyvą papildė dar vienu dokumentu: tėvų santuokos liudijimu, tuo dar labiau pradžiugindamas dailininko V. Kasiulio kūrybos tyrinėtoją menotyrininkę Laimą Bialopetravičienę, žadančią parašyti monografiją apie menininką. Pasak muziejaus vedėjos Ilonos Mažeikienės, V. Kasiulis buvo lietuviškos kilmės europinė asmenybė, todėl jo muziejaus atidarymas labai siejasi su dabar prasidedančiu Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai.

Vytauto Kasiulio muziejus – naujas Lietuvos dailės muziejaus padalinys, įsikūręs istorinėje Vilniaus mokslo bičiulių draugijos (1907–1939) buveinėje, XX amžiaus pradžios neoklasicistinio stiliaus rūmuose (A. Goštauto gatvėje Nr.1, šalia Žaliojo tilto žiedo). 2012 metais istorinis Vilniaus pastatas rekonstruotas ir modernizuotas Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo programos, Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, jį pritaikius šiuolaikiniams muziejaus poreikiams. Šiandien pastate veikia nuolatinė dailininko Vytauto Kasiulio kūrybos ekspozicija, įrengtos parodų salės, konferencijų ir renginių centras, vyksta muzikos vakarai. Pagrindinė Vytauto Kasiulio dailės muziejaus misija – saugoti ir eksponuoti dailininko našlės Bronės Kasiulienės 2010 metais Lietuvai dovanotą ir jų sūnaus Vytauto Kasiulio perduotą 950 dailininko kūrinių kolekciją bei asmeninį archyvą. „Menininkas po mirties visada grįžta tėvynėn“, – savo laiške muziejui teigė B. Kasiulienė. Anot jos, kolekcijos ir archyvo dovanojimas Lietuvai – „Vytauto ir mano dovana jums“. Dailininko žmona tada rašė: „V. Kasiulis, nuo jaunystės iki mirties tiek daug dirbęs, tokio muziejaus tikrai nusipelno“. 2010 metų pradžioje, prieš pat mirtį, sūnui pritariant, B. Kasiulienė perdavė Lietuvos ambasadorei Prancūzijoje Jolantai Balčiūnienei dailininko kūrinių kolekciją ir archyvą. Menininko kūrinių kolekciją Lietuvai B. Kasiulienė perdavė su sąlyga, kad Vilniuje bus įkurtas nuolat veikiantis nacionalinio statuso V. Kasiulio dailės muziejus.

Vytautas Kasiulis (1918–1995) meno kritikų pelnytai buvo laikomas vienu įdomiausių XX amžiaus antrosios pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų. Pasaulyje pripažinto lietuvių menininko V. Kasiulio darbai šiandien puošia Paryžiaus ir Niujorko moderniojo meno muziejus, Prancūzijos, JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Argentinos, Australijos ir kitų šalių dailės galerijas. V. Kasiulis meno kritikų pelnytai buvo laikomas vienu įdomiausių XX amžiaus antrosios pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų. Gimęs Simne, dailininko dekoratoriaus Mato Kasiulio šeimoje, nuo vaikystės išsiskyrė meniniais gabumais. 1937–1941 metais mokėsi Kauno meno mokykloje. Iki 1944-ųjų dėstytojavo. Dalyvavo grupinėse parodose, o 1943 metais Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje surengė ryškią personalinę, plataus atgarsio ir palankių recenzijų sulaukusią parodą. 1944 metais į Austriją ir Vokietiją tobulintis išvykęs dailininkas tėvynėn nebegrįžo. Pokariu menininkas kurį laiką gyveno Vokietijoje, ten susitiko su žmona Brone, atvykusia su kitais pabėgėliais iš okupuotos Lietuvos. 1946 metais Freiburge kartu su kitais iš Lietuvos pasitraukusiais dailininkais dėstė Dailės ir amatų mokykloje. Aktyviai kūrė, rengė parodas. Freiburgo laikotarpio kūriniuose išryškėjo radikalūs stilistiniai pokyčiai: šviesesnis ir skaidresnis koloritas, minkštesnė formų modeliuotė, perspektyvos nykimas, vis labiau įsigalintis dekoratyvumas, ornamentiškumas. 1948 metais V. Kasiulis atvyko į Paryžių ir palaipsniui įsitvirtino naujoje meninėje aplinkoje: 1949 metais surengė pirmą personalinę parodą Paryžiuje, o po metų prasidėjo naujas V. Kasiulio kūrybos pripažinimo etapas. Būdamas be galo imlios meninės prigimties jis įsiliejo į Paryžiaus meno bendruomenę kaip lygiavertis savito stiliaus kūrėjas, atsiskleidė kaip įvairiapusis menininkas, pasireiškęs tapybos, grafikos, knygų iliustracijos srityse. Savo drobių, pastelių ir litografijų lakštų kompozicijoms dailininkas rinkosi artimus ir gerai pažįstamus Paryžiaus gatvės motyvus, kasdieniškus personažus, itin mėgo vaizduoti dailininko dirbtuvių ir kavinių scenas. Temperamento jėga, ironiškas ir paradoksalus pasaulio matymas, bet kokio tikrovės objekto pavertimas meno vertybe – visa tai atspindi modernių laikų kūrėjo pasaulėjautą. Liūdesys, džiaugsmas, ironija, groteskas, fantazija bei tikrovė egzistuoja greta ir tampa naujo pasaulio kūrimo instrumentais. Muziejaus ekspozicijoje retrospektyviai aprėpiami ir pristatomi visi menininko kūrybinių ieškojimų laikotarpiai. Muziejuje įrengtas ir dailininko memorialinis kambarys, kuriame stovi jo molbertas, kabo chalatas, kuriuo jis vilkėdavo tapydamas, sudėti dažai, teptukai, knygos, kurie buvo jo studijoje Paryžiuje. Muziejininkams netgi pavyko surasti V. Kasiulio diplominio darbo, kuris vėliau buvo pertapytas, pirmojo varianto nuotrauką. Improvizuotoje dirbtuvėje kabo išdidinta jo faksimilė. Be nuolatinės ekspozicijos, V. Kasiulio dailės muziejuje įrengtas ir keičiamų parodų centras. Šiais metais jame bus pristatyti trys unikalūs menininkai, kurių kolekcijos Lietuvoje rodomos pirmą kartą. Paroda „Vytauto Kasiulio Paryžius“ bus atidaryta naujo muziejaus atidarymo proga ir veiks iki rugsėjo 22 dienos.

Paryžiuje gyvenęs ir kūręs menininkas buvo nepelnytai užmirštas gimtinėje. Norėdama užpildyti šią spragą, birželio 29 dieną Lietuvos televizija parengė premjerą – Editos Mildažytės dokumentinį filmą „Vytautas Kasiulis. Iki Paryžiaus ir atgal“. Filme pasakojama ne tik V. Kasiulio kolekcijos grįžimo į Lietuvą istorija. Unikalius 1988-aisiais dailininko filmuotus kadrus paskolino Henrikas Gulbinas, tuo metu gyvenęs Paryžiuje. Pavyko rasti 1943-iaisiais Kaune vokiečių filmuotą V. Kasiulio autorinės parodos atidarymo medžiagą. Apie bičiulystę su Vytautu Kasiuliu filme pasakoja ir JAV gyvenantis dr. Juozas Kazickas. Beje, vienas artimiausių dailininko draugų buvo Paryžiuje dar ir dabar gyvenantis kitas dailininkas emigrantas, Paryžiaus intelektualas Žibuntas Mikšys.

XXI

© 2013 „XXI amžius“