Kurianti
Lietuva

2013 metai

Laikas ir žmonės

Pažinimo ir suvokimo keliu

Benjaminas ŽULYS

Dailininkas Vilius Ksaveras Slavinskas

Neseniai žymus lietuvių dailininkas Vilius Ksaveras Slavinskas šventė savo gyvenimo 70 metų jubiliejų ir 35 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Šios iškilios datos buvo paminėtos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, kurioje buvo eksponuotos kelios dešimtys autoriaus kūrinių. Šią parodą jis pavadino „Paslapties nuojautos“. Menininkas yra Kauno dailininkų klubo „Meno sparnai“ narys, keliolika metų vadovauja Kauno dailininkų klubui „Sfinksas“. Drauge su kolega dailininku A. Lagunavičiumi rengia vieną svarbiausių meno parodų Kaune „Atgimimas“. Jubiliejinėje autorinėje parodoje eksponuojami tapybos kūriniai, atlikti akvarele, aliejiniais, akriliniais dažais, mišria technika. Bibliotekos kultūros renginių ir leidybos grupės kultūrinės veiklos vadybininkė Julija Genienė, menotyrininkė Dovilė Stirbytė, kiti kolegos parodos atidaryme papasakojo apie kūrėjo nueitą ir tebesitęsiantį kūrybinį kelią, priminė kai kuriuos reikšmingesnius, įdomesnius epizodus. Tas dailininko kelias pažymėtas daugiau nei aštuoniomis dešimtimis autorinių parodų Lietuvoje ir įvairiose pasaulio šalyse. Jo darbais grožėjosi Švedijos, Kanados, Norvegijos, JAV, Vokietijos, kitų šalių parodų lankytojai, meno žinovai. Beje, galėtume suskaičiuoti per 70 kartu su kolegomis surengtų parodų. V. K. Slavinsko paroda veikė Kauno „Girstučio“ kultūros ir sporto centre. Mat čia 1978 metais tuometiniuose Kauno dirbtinio pluošto gamyklos kultūros rūmuose buvo surengta pirmoji šio dailininko paroda. Reikia įsivaizduoti, kiek reikėjo ir tebereikia įdėti kūrybinio, organizacinio darbo, įsijausti į aplinką, į žmonių mintis, jausmus, kad būtų sukurta šitiek darbų ir kad jie aplankytų daugybę salių, galerijų.

Tad kas toji Viliaus, kaip jį paprastai vadina kolegos, veiklos paslaptis? Vargu, ar įmanoma vienu atsikvėpimu į tai atsakyti. Kaip teigė viena kolegė menininkė, Vilius nuolat keliauja po paslaptingas būties ir mus supančios aplinkos erdves, kurios tik jam vienam yra suvokiamos ir savaip nusakomos. Būtent kūryba, atspindinti mintis, suvokimą, kylantį iš vidinio pasaulio, menininką lydi kelis dešimtmečius. Tai – ir simbolikos, mistikos, kartais – abstrakčių figūrų kompozicijos, atliktos akrilo ir akvarelės technika, bei koliažai, atlikti mišria technika. Bene didžiausią dėmesį dailininkas skiria spalvai, perteikiančiai jo jausmus kūrybos metu ir kuriančiai kompozicijos nuotaiką. Darbuose galima aptikti ir dramatiškų, ryškių, sodrių spalvų. Dailininko kūriniai, kupini pasaulio paslapties apmąstymų, skatina kiekvieną žvelgiantįjį į kūrinį įsitraukti į tos paslaptingos būties apmąstymus, pajausti autoriaus perteikiamą pasaulį.

Menininkas neabejingas iškilioms Lietuvos valstybinėms šventėms, kasmet su įvairių dailės sričių menininkais rengia parodą „Atgimimas“, skirtą Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai paminėti. Dailininkui itin svarbi kūrybinė laisvė ir nuolatinis siekis gilintis, bandyti suvokti tai, kas paslaptinga, nuolat jaučiamas noras perteikti gilesnį būties, pasaulio grožio suvokimą.

Apie savo gyvenimą, kūrybinę veiklą V. K. Slavinskas pasakojo gana glaustai ir santūriai. „Su molbertu rankose studijavau Kauno senamiesčio romantikos nuotaikas, fiksavau gamtos grožio kaitą“, – sako menininkas. – Žengiant pažinimo keliu, vis labiau ėmė vilioti naujas būties ir aplinkos suvokimas, kuris labiau atsispindi pasąmonėje, o ne konkrečioje realybėje. Kai pasukau keliu, vedančiu į meno pažinimo pasaulį, negalėjau tikėtis, kad pavyks savo kūrybos pastangomis prisiliesti prie visa apimančios meno šventovės. O kai pravėriau dailės Alma Mater (tuomet Lietuvos dailės instituto) duris, vieno egzamino metu pasirinkau laisvą temą „Aš ir meno pasaulis“. Dėkingas esu docentui Zenonui Varnauskui, kuris prasitarė, kad man ją pavyko atskleisti geriausiai. Tada pradėjau tikėti, kad mano pasirinktas gyvenimo kelias į meno pažinimo erdves gali tapti prasmingas. Nuolat tekdavo vadovautis vadinamojo kūrybinio atmetimo principu. Kas tampa pernelyg suvokiama, tas man mažiau patrauklu, ir tai verčia eiti toliau pažinimo bei suvokimo keliu. Todėl visada išlieka kūrybinio suvokimo paslaptis, kuri verčia vėl ir vėl bandyti ją įminti“.

V. K. Slavinsko personalinės parodos vyko įvairiose salėse ir galerijose: Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus parodų salėje, „Country gallery“ Peasley Kanadoje, Kaliks miesto parodų salėje (Švedijoje), Palangos dailės salone „Mostas“, „Ryvarden“ galerijoje (Norvegijoje), Best Fine Art Gallery Nepervilyje (JAV). Dailininko darbų parodos vyko ir kiek neįprastoje aplinkoje: Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, Molėtų bažnyčios parapijos salėje, Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, Kristaus Prisikėlimo bažnyčios parodų salėje (dialogas „Žodis ir spalva“).

Vienas Viliaus kolega jam pasakė: „Tu myli žmones ir gamtą“. Tai ir yra dailininko didžioji paslaptis.

© 2013 „XXI amžius“