|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Prisimename S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį
Sukako 80 metų, kai 1933 m. liepos 15 d. legendiniai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas iš Beneto oro uosto Niujorke per Atlanto vandenyną išskrido į Lietuvą. Pakilimas buvo sudėtingas, nes specialiai skrydžiui perdirbtas lėktuvas buvo perkrautas degalų. Lakūnai su lėktuvu Lituanica nenusileidę ore išbuvo 37 valandas 11 minučių. Po pusantros dienos pasiekusi tuometinės Vokietijos teritoriją, Soldino apylinkėse Lituanica sudužo, o abu lakūnai žuvo. Iki katastrofos vietos lakūnai nuskrido 6411 kilometrų. Iki tikslo lakūnams buvo likę viso labo apie 800 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Lakūnai turėjo nusileisti Kaune, dabartiniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, kur jų laukė tūkstančiai kauniečių. Tikslios katastrofos aplinkybės iki šiol nėra žinomos. Prieškario Lietuvos specialistai nustatė, kad Lituanica nukrito dėl blogo oro ir variklio defekto. Spėjama, kad Soldino miško viršūnės lakūnams galėjo atrodyti kaip nusileidimui tinkama pieva. Nepaisant ekspertų išvadų, sovietmečiu buvo populiari versija, kad Lituanicą sušaudė naciai. Sudėtingas skrydis per Atlantą sulaukė prieškario žiniasklaidos reakcijos, o S. Darius ir S. Girėnas tapo Lietuvos didvyriais, kurių kūnai buvo balzamuoti ir iki karo laikyti specialiai jiems įrengtame mauzoliejuje. Taigi versijos dėl nelaimės priežasčių nuolat kito, tačiau dabar specialistai teigia, kad lėktuvas nukrito dėl variklio defekto, blogų oro sąlygų ir netinkamai pasirinktos nusileidimo vietos. Minint legendinių lakūnų skrydžio per Atlantą 80-ąsias metines, įvairiose vietose vyko ir tebevyks renginiai. Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuviai, ypač Čikagoje, šį įvykį mini nuo metų pradžios. Skrydžio per Atlantą sukaktis paminėta ir Lenkijoje, Myslibuže bei Pščelnike, kur žuvo lietuvių lakūnai. Džiugu, jog kaimyninė valstybė rūpinasi mūsų lakūnų atminimo vieta. Liepos 14-ąją, sekmadienį, ten dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė Lietuvos lakūnų žuvimo vietoje padėjo gėlių vainiką. Prezidentės teigimu, vieni pirmųjų perskridę Atlanto vandenyną ir taip nutiesę tiltą iš Europos į Ameriką, mūsų lakūnai kartu sujungė ir viso pasaulio lietuvius. S. Darius ir S. Girėnas visam pasauliui pranešė apie Lietuvą. Prezidentės teigimu, šis skrydis buvo drąsos, atsidavimo ir meilės Tėvynei išraiška. Valstybės vadovė išlydėjo tradicinio bėgimo SoldinasKaunas dalyvius. Bėgikai įveikė 800 kilometrų atstumą, kurio pritrūko S. Dariui ir S. Girėnui iki tikslo. Lietuvos vadovė dalyvavo šv. Mišiose Šv. Jokūbo katedroje Ščecine (šv. Mišias aukojo ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius bei Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas). Prezidentė padėjo gėlių vainiką ant čia esančios S. Dariaus ir S. Girėno atminimo lentos. Ji įteikė Padėkos raštus dvylikai Lenkijos piliečių, kurie populiarina S. Dariaus ir S. Girėno vardą ir puoselėja lakūnų atminimą. Kaune, Aukštųjų Šančių kapinėse, prie lakūnų kapo, šiomis dienomis nevysta gėlės. Malonu, kad 80-ąsias šio skrydžio metines mūsų didvyriams skirtas prieš du dešimtmečius pastatytas paminklas Kaune, Ąžuolyno prieigose, pasitiko sutvarkytas. Kadangi lakūnai yra ne tik Kauno, bet visos lietuvių tautos didvyriai, Kauno miesto savivaldybė ne kartą oficialiais raštais kreipėsi į Vyriausybę prašydama skirti lėšų paminklo sutvarkymui, tačiau atsakymai buvo neigiami. Monumento sutvarkymui lėšų ieškota daugelį metų, deja, niekas nenorėjo prisidėti, todėl visi paminklo bei jo prieigų tvarkymo darbai finansuoti iš Kauno miesto biudžeto. Paminklo tvarkymo darbus atlikti patikėta bendrovėms Autokausta, Kauno gatvių apšvietimas ir Kauno švara. Iki oficialių renginių nuvalytas paminklas ir užrašai, atnaujintas ir sutvarkytas grindinys, apšvietimas, aplink paminklą išlieta betoninė danga, nugenėti medžiai, po žeme nutiesti elektros kabeliai, pastatyti devyni prožektoriai, kurie apšvies paminklą. Šalia paminklo ir Ąžuolyno prieigose pastatyta 15 naujų suoliukų. Iš bronzos nuliedintas S Dariaus ir S. Girėno paminklas buvo sumontuotas 1993 metais (skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Algimantas Nasvytis). Paminklo atidengimo iškilmės įvyko tų pačių metų liepos 17 dieną, paminklą pašventino vyskupas Sigitas Tamkevičius. Pirmąjį paminklo projektą dar 1937 metais sukūrė skulptorius Bronius Pundzius. Skulptoriaus J. Šlivinsko sukurtas paminklo projektas laimėjo pirmą vietą konkurse, surengtame Atlanto nugalėtojų 60-mečiui paminėti. Skrydžio per Atlantą 80-mečiui sukurtą projektą Perkūno sakmių žygis per Lietuvą kauniečiai galės išvysti jau liepos 20 dieną, šeštadienį, vyksiančios Aviacijos šventės metu. Iškilmingas šventės atidarymas bus pažymėtas istorinio lėktuvo Lituanica pasirodymu, kuriuo galės grožėtis į šventę susirinkę svečiai. Vėliau lėktuvas skris į Vytogalą, S. Dariaus tėviškę. Atidarymo metu vyks memorialinio akmens atidengimas. Aleksote esančiame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome programą vainikuos reaktyvinių lėktuvų grupės Baltic bees pasirodymas, masinis, maždaug 40 parašiutininkų šuolis. Koncerte vienu metu ant scenos dainuos ir gros įspūdingas atlikėjų skaičius. Pasak projektą iniciavusios patriotinio roko grupės Thundertale narių, šio projekto idėja grupei kilo siekiant paminėti tautos didvyrių atminimą. Koncerto metu kartu su grupe Thundertale pasirodys Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, vaikų ir jaunuolių choras Varpelis, ansamblio Ainiai kanklininkės, Povilas Meškėla, Jeronimas Milius, Egidijus Sipavičius, Vladas Kovaliovas, Rafailas Karpis, Igoris Kofas bei Rebelheart vokalistas Darius Mickus. Šio projekto idėja žygis kartu su tauta siekiant pagerbti S. Dariaus ir S. Girėno atminimą, todėl koncertinė programa keliaus per visą Lietuvą. Kitas koncertas liepos 21 dieną, sekmadienį, vyks prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo Kaune, o paskui iškeliaus už Kauno ribų.
XXI
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |