2013 m. liepos 19 d.    
Nr. 29
(2053)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Prie Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos

Alytaus dekanas ir Pivašiūnų
parapijos klebonas
mons. Vincas Baublys
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Artėja atlaidai Pivašiūnuose. Šie metai labai svarbūs Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai, nes prieš 25 metus, 1988 m. rugpjūčio 14 d., tuometinis Kaišiadorių vyskupas kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslą popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Nuo to laiko kiekvieno mėnesio 15-ąją dieną maldininkai susirenka pagarbinti Pivašiūnų Švč. Mergelę Mariją, Nuliūdusiųjų Paguodą, paprašyti dangiškos globos ir užtarimo. Didieji Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidai šioje svarbiausioje Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vietoje kasmet švenčiami nuo rugpjūčio 15 dienos – Žolinės – iki rugpjūčio 22-osios – Švč. Mergelės Marijos Karalienės šventės. Po paveikslo vainikavimo įsigalėjo kai kurios naujos pamaldumo tradicijos. Jau 19 metų čia klebonauja tas pats kunigas, todėl šįkart ruošiantis atlaidams „XXI amžius“ nusprendė jį pakalbinti. Mūsų pašnekovas – Alytaus dekanas ir Pivašiūnų parapijos klebonas mons. Vincas Baublys.


Prasidėję iššūkiu jaunimui

Jaunimo procesija į palaimintojo
arkivysk. Jurgio Matulaičio tėviškę

Katalikiško gyvenimo Lietuvoje tradicija jau tapo Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidai Marijampolėje, kurie šiais, Tikėjimo, metais, buvo 26-ieji. Iškilmių išvakarėse, liepos 6-osios šeštadienį, tikintis jaunimas nuo Bazilikos išėjo pėsčiomis į Lūginę, tėvo Jurgio tėviškę. Jaunuoliai tai pavadino savaitgalio iššūkiu, nes apie 80 žmonių išėjo ne šiaip sau žygin, bet į procesiją paskui kryžių, su giesmėmis ir maldomis, kuri nusidriekė miesto gatvėmis ir galėjo sutikti pašaipų žvilgsnį ar repliką. Tai ir buvo iššūkis jaunam žmogui, nes teko atvirai demonstruoti (gerąja šio žodžio prasme) savo tikėjimą, savo sekimą Kristumi; tokią eiseną jau gali pavadinti gyvenimo simboliu, o ėjimas paskui kryžių kartu su bendruomene, kurią jungia malda, jau yra ypatingas savo reikšme, savo jėga. Pasiekę Lūginę jaunuoliai įsikūrė nakčiai ir pasirengė vakarinei programai, veiklai. Po šv. Mišių ir vakarienės, kun. Arūno Simonavičiaus katechezės, pasiskirstę grupelėmis, aptarinėjo dienos įspūdžius bei lūkesčius. Vakaronė, šokant lietuvių liaudies šokius, tarsi liudijo, kad tikėjimas netrukdo žmogui linksmintis, priešingai – tikėjimas veda į nesibaigiantį džiaugsmą... Po vakaro maldos vyko adoracija. O išaušus sekmadienio rytmečiui, pėsčiomis sugrįžę į Baziliką jaunuoliai priėmė Jo (Viešpaties) malonę – pirmąją atlaidų šventės dieną. Pirmasis atlaidų sekmadienis ir buvo skirtas jaunimui, melstasi už parapijų jaunimo grupes, chorų narius ir visus jaunus žmones, o šios dienos intencija kreipėsi ir prašė: Palaimintasis Jurgi, jaunimo mokytojau ir kelrodi, mokyk mus gyvo tikėjimo. Šv. Mišias aukojo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, homiliją sakė Bazilikos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC. Liepos 8-ąją, pirmadienį, melstasi už katalikiškų judėjimų, maldos grupių ir bendruomenių narius (pagrindines šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, homiliją sakė kun. Tomas Miliauskas MIC), liepos 9-ąją, antradienį, – už „Caritas“, Maltos ordino, Kolpingo draugijos narius, socialinius darbuotojus ir savanorius (pagrindines šv. Mišias aukojo vysk. J. Žemaitis MIC, homiliją sakė kun. Virginijus Gražulevičius).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija