|
Pasaulio lietuvių suvažiavimas Kaune
Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto salėje, pirmadienį ir antradienį vyko kasmetinis Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimas. Jis Kaune buvo surengtas pirmą kartą PLB valdyba tokį sprendimą priėmė lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečio proga.
PLB pirmininkė Danguolė Navickienė pirmojoje suvažiavimo dalyje aptarė svarbiausius XIV valdybos prioritetus, akcentavo vertybes, kurias perdavė dar prieš 64 metus sukurta Lietuvių chartija. Kaip pagrindinį kadencijos klausimą ji įvardijo pilietybės problemą. Susirinkusiems šalių atstovams PLB vadovė pateikė trumpą santrauką apie tai, kas dėjosi Lietuvoje per pastaruosius metus kovojant dėl dvigubos pilietybės. Pirmininkė pasisakė, jog sieks kovoti už teisę pateikti savo formuluotę referendume. PLB vadovės nuomone, rengiant referendumą, jis nelaimėtinas dėl pernelyg sudėtingų galimybių. Į referendumą turi ateiti daugiau nei pusė registruotų Lietuvos balsuotojų, o už dvigubos pilietybės įteisinimą turi pasisakyti 50 procentų visų balsuotojų (o ne balsuojančiųjų). Taigi, kiekvienas žmogus turi pritarti ir tai neįvyks, net nepasirodys tiek balsuotojų. D. Navickienė teigė, kad referendumas turbūt netgi neįvyktų, nes neateitų pakankamai balsavimo teisę turinčių žmonių. PLB vadovė mano, kad dvigubą pilietybę galima paprasčiau bandyti įteisinti įstatymais. Šiemet Konstitucinis teismas paskelbė, kad nepakeitus Konstitucijos, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima įstatymu išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę. Toks išaiškinimas reiškia, kad naujosios kartos emigrantai dvigubą pilietybę galėtų turėti, tik jei referendumu būtų pakeista Konstitucija.
Rytų ir Rusijos kraštų pirmininkas Gintautas Želvys apžvelgė problemas Rytuose. Pagrindinės bėdos bendruomenių bendradarbiavimo stoka ir išnykimas. Rusijoje šiuo metu yra dvylika bendruomenių, nors per pastaruosius metus nustojo egzistuoti dar 10. Maskvoje yra trys lietuvių bendruomenės, tačiau jos tarpusavyje negali susitarti, o be organizacinio centro dirbti neįmanoma. G. Želvys sakė: Kol nebus pastovaus vieneto Seime, kuris užsiimtų išeivijos reikalais, tol geriau nebus. Reikia realios įstatymų galios, nes šiuo metu niekas beveik milijonui išeivių neatstovauja Seime. Lietuva yra vienintelė valdžia, nes vyksta santykių aiškinimasis, bendruomenės silpsta. Užsiimame bendruomenių saugojimu, o ne vystymu.
Pasaulio Lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kęstas Pikūnas pasakojo apie planus užtikrinti jau pradėtų darbų tęstinumą. Per dvi suvažiavimo dienas iš viso pasaulio atvykę lietuviai aptarė savo veiklos prioritetus, švietimo, kultūrinės veiklos, informacijos sklaidos klausimus, buvo pristatytas Pasaulio lietuvių universiteto projektas. Buvo perskaityti ir kiti pranešimai.
PLB sudaro kraštų lietuvių bendruomenės, registruotos daugiau nei 40 pasaulio šalių. Valdybos posėdyje dalyvavo delegacijų atstovai iš Airijos, Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Belgijos, Estijos, Gruzijos, Islandijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Urugvajaus ir Vokietijos.
Trečiadienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre vyko koncertas-minėjimas, skirtas Pasaulio lietuvių vienybės dienai bei transatlantinio skrydžio metinėms. Šventinėje programoje beveik šimto išeivijos lietuvių profesionalų bei saviveiklininkų, kolektyvų ir pavienių muzikų, šokėjų, dainininkų bei skaitovų iš Airijos, Australijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos bei Vokietijos pasirodymai.
© 2013 XXI amžius
|