Vilkaviškio vyskupijoje
Lazdijų dekanate
Šventė prie Dusios
|
Šv. Mišias aukoja kan. Gvidonas
Dovidaitis, vysk. Juozas Žemaitis MIC
ir mons. Gintautas Kuliešius
|
|
Šventės dalyviams groja Krokialaukio
daugiafunkcinio centro liaudiškos
muzikos kapela Mazgucis
|
|
Maldininkai atlaiduose Kryžių koplyčioje
|
|
Senoji koplyčios vieta
su paaukotais žmonių kryžiais
|
KRYŽIAI. Paskutinį birželio sekmadienį prie Dusios ežero stovinčioje šventovėje vykusiuose Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaiduose svečiavosi daug dėl jos atstatymo rūpinęsis ir 2000 metais ją konsekravęs Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC. Kan. Vytautas Prajara, kurio rūpesčiu buvo atstatyta prieš 50 metų sugriauta koplyčia, labai džiaugėsi, kad 2009 m. birželio 26 d. Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos dekretu Kryžių koplyčia paskelbta diecezine šventove.
Birželio 30-osios sekmadienį Rožinio maldą čia vedė Šventosios Šeimos kongregacijos seserys. Kartu su vyskupu šv. Mišių liturgijoje dalyvavo Lazdijų Šv. Onos parapijos altaristas kan. Gvidonas Dovidaitis ir vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius. Išpažinčių klausė Krosnos, Simno ir Seirijų parapijų klebonai. Šv. Mišiose giedojo Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos choras (vadovas Algis Sakavičius). Atlaiduose dalyvavo ir Seimo narė Kristina Miškinienė, Lazdijų rajono meras Artūras Margelis, Seirijų seniūnė Česlava Šmulkštienė.
Homiliją sakęs vyskupas J. Žemaitis MIC priminė apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus apaštalavimo istoriją. Kristus apaštalą Petrą pavadino uola, ant kurios bus pastatyta bažnyčia, ir pragaro vartai jos nenugalės. Vyskupas apžvelgė kraujo antspaudu pažymėtą krikščionybės tvirtumą istorijos vingrybėse. Per pirmus 300 metų po Kristaus ją valdę 32 popiežiai buvo nukankinti. Kristaus apaštalai, jų įpėdiniai, krikščionybės pasekėjai patyrė daug išbandymų, kankinystės, bet Bažnyčios niekas nepajėgė sugriauti. Prasidėję krikščionių persekiojimai Romos imperijoje tęsiasi iki šių dienų. Vyskupas papasakojo apie kažkada Vokietijoje pasirodžiusį plakatą, kuriame pavaizduota, kaip jūroje kyšančią uolą su sunkiais kukiais daužo būrys vyrų. Už jų stovi besijuokiantis velnias ir sakantis, jog jis jau 2000 metų tą uolą griaunantis ir negalįs nieko padaryti. Stalinas irgi savo padėjėjų klausęs, kiek Vatikanas turintis tankų. O jis nieko neturi. Ne tankai ir karinė ginkluotė Kristaus galybė. Vysk. J. Žemaitis MIC priminė, kaip tuo metu, kai jis buvęs gimnazistas, pasaulyje krikščionių buvo apie 300 milijonų, dabar 1 milijardas 240 milijonų. Jis peržvelgė krikščionybės kelią Lietuvoje. Tik prieškarinėje Lietuvoje tikėjimas buvo gyvas, gražiai sugyveno šeimos, nebuvo tokių girtuoklysčių, žmogžudysčių, plėšikavimų, skambėjo liaudies dainos. Žinoma, buvo ir negatyvių dalykų, bet mažiau. Vyskupas klausė: Kodėl taip Lietuva pasikeitė? Tai palygino su liaudies daina Lakštingalėle, linksmas paukšteli. Lakštingalėlė negali čiulbėti, nes jos lizdelis išdraskytas. Taip ir Lietuva buvo okupantų tankų išdraskyta, suniokota. Vietoje liaudies dainų turėjo skambėti dainos apie Staliną, sugriauta daug šventovių, nužudyta ir ištremta vyskupų, kunigų, dorų žmonių į Sibirą. Tačiau Kristaus įkurtos Bažnyčios negali sunaikinti nei velnio galybė, nei žmonių bjaurumas. Šventovės atstatytos, tik daug sunkiau atstatyti žmonių suterštas dvasines šventoves. Niekada Lietuvoje nebuvo tiek skyrybų, žmogžudysčių, vagysčių... Vyskupas ragino melsti Švč. Mergelę Mariją, kad gelbėtų iš religinio abejingumo, padėtų žmonėms pasirinkti tiesos ir meilės kelią.
Po liturginių apeigų kan. V. Prajara labiausiai dėkojo Dievui už suteiktą gerą orą. Šv. Šeimos sesuo dėkojo už aukas, kurias rinko vienuolyno namo atstatymui Marijampolėje, ir kvietė pas jas apsilankyti. Paskui šventė tęsėsi prie Dusios ežero. Nuotaikingas liaudiškas dainas, šokio muziką padovanojo Krokialaukio daugiafunkcinio centro liaudiškos muzikos kapela Mazgucis (vadovas Romas Aleksandravičius). Žiūrovai vaišinosi, klegėjo, dainavo... Vyresnieji žmonės kartu su jaunąja karta po truputį atgaivina tradicijas, bendrystę, artimo meilę ir viltį. Prie stebuklingojo šulinio nusidriekė eilutė. Maldininkai gaivinosi, prausėsi, sėmėsi į indus tyro šalto vandenėlio, vildamiesi, kad kartu su malda ir tikėjimu bus išgydytos ne tik kūno, bet ir dvasios ligos.
Alvyra Grėbliūnienė
Autorės nuotraukos
© 2013 XXI amžius
|