|
Lietuvos žemės gynėjų suvažiavimas
Rugpjūčio 24 dieną, šeštadienį, Kauno sporto halėje įvyko visuotinis Lietuvos Žemės gynėjų suvažiavimas, telkiantis visų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių jėgas visuotiniam referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams surengti. Susirinko apie 800 visuomenininkų. Sporto halės scena buvo papuošta plakatais, raginančiais saugoti Lietuvos žemę, neparduoti jos atėjūnams. Pakylos viduryje plakate išrašytais Bernardo Brazdžionio žodžiais Šaukiu aš tautą žemės pėdoj gyvą suvažiavimo rengėjai priminė kiekvienam lietuviui jo šventą pareigą vienytis, kai kyla grėsmė švenčiausiam Tautos turtui Lietuvos Žemei. Vienas iš Sporto halėje iškabintų paveikslų bylojo: Žemė meškerė, euras žuvis. Ar ne kvailys parduotų meškerę. Jei parduosi, su kuo žvejosi?
Suvažiavimą sveikino referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Pranciškas Alfredas Šliužas. Suvažiavimo dalyviai visi kartu sugiedojo Lietuva brangi. P. A. Šliužas pristatė sambūrio Tautos valia referendumui surengti simbolį gėlės žiedą, sudarytą iš žiedlapių: Žemė, Šeima, Tauta, Valstybė, Ūkis, Kultūra
Po to jis perskaitė VRK nutarimą įregistruoti iniciatyvinę grupę ir pranešė, kad iki lapkričio 29 d. iniciatyvinei grupei leista rinkti referendumui surengti reikiamus parašus.
Po to kalbėjo inžinierius-geologas, Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys iš Klaipėdos. Jis pasisakė apie pavojus, kylančius leidžiant užsienio bendrovėms beatodairiškai eksploatuoti Lietuvos žemės gelmes. Pasak jo, lietuviui žemė nėra prekė, nėra tik paprasta teritorija. Lietuviui žemė yra Žemė Motina. V. Švanys kvietė stabdyti šventos Tėvynės žemės išpardavimą.
Lietuvių tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka kalbėjo apie tautiškumą ir tautą, kaip vientisą organizmą: tauta neatsiejama nuo žemės, mes privalome tai įrodyti ir kovoti už savo žemę. Jis priminė pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos žodžius Tauta yra praeitis, dabartis ir ateitis. Ji gyvena ne šimtą, o tūkstantį metų. Priminęs lietuvių pasiaukojančią kovą už savo gimtinę, už savo žemę nuo seniausių laikų iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkovojimo 1990-aisiais, savo kalbą jis baigė ugningais žodžiais: Mes nenugalimi. Mes nugalėtojų tauta!
Rimantas Kumpis iš Visagino apžvelgė Lietuvos ūkio būklę, išreiškė viltį, kad mes, lietuviai, neparduosime žemės nei rytams nei vakarams, o paliksime Lietuvos vaikams.
Apie Lietuvos kultūros ištakas ir galias, glūdinčias didingoje baltų genčių istorijoje, kalbėjo Liuda Petkevičiūtė. Ji priminė, kad Lietuvos vardas kilęs iš žodžio lieta, bendriausia prasme reiškiančio susitelkimą, susivienijimą ir kvietė vėl burtis į lietą kovai už Lietuvos Žemės ateitį ir kiekvienam surinkti 1000 parašų.
Suvažiavime kalbėjo Eglė Mirončikienė, Rita Jusienė, Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas.
Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Vitalijus Balkus perskaitė LVŽS pareiškimą, liudijantį, kad LVŽS pritaria referendumo dėl Žemės nepardavimo surengimui ir yra pasiruošusi aktyviai įsijungti į parašų rinkimo vajų.
Po suvažiavimo buvo surengta eisena nuo Sporto halės iki Vienybės aikštės, kurioje, prie Karo muziejaus įvyko mitingas. Jo metu kalbėjo referendumo Tautos valia kordinatorius P. A. Šliužas, Nepriklausomybės Akto signatarai Algirdas Endriukaitis ir Leonas Milčius, Tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka, Vilnijos draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Garšva, tautininkai Donatas Golubevas ir Algirdas Pilkauskas, Tautos vienybės sąjungos pirmininkas Algimantas Matulevičius, referendumo iniciatyvinės grupės nariai Romas Kaulinis, Antanas Andziulis, Elona Stankūnaitė, Arūnas Grumadas, Vytautas Šustauskas, Mindaugas Gervaldas (Murza) ir kiti.
Parduoti žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo stojimo į ES sutartimi, tačiau buvo sutarta dėl pereinamojo laikotarpio, kuris pratęstas jau du kartus. Jei šio referendumo surengti nepavyks, tai nuo 2014 m. gegužės 1 d. Lietuvoje žemę galės įsigyti bet kurios Europos Sąjungos valstybės piliečiai.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo piliečių iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui dėl kai kurių Konstitucijos straipsnių pakeitimo paskelbti. Referendumo iniciatoriai siūlo pakeisti Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnius. Jie siūlo įteisinti, kad referendumas galėtų būti skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių.
Šiuo metu egzistuojantis reikalavimas surinkti 300 tūkstančių piliečių parašų yra neįveikiama riba jau daugelį metų, sakė referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Pranciškus Alfredas Šliužas. Konstitucijoje taip pat siūloma įteisinti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Mes norime grąžinti Konstitucijos 47 straipsnį į pirminę būklę, kokia buvo 1992 metais priimtoje Konstitucijoje. Šis straipsnis užtikrino Lietuvos piliečių teisę į žemę, miškus ir vandenis Tuo tarpu 2003 metais ši teisė buvo panaikinta, žurnalistams aiškino P. A. Šliužas. Referendumo iniciatoriai Konstitucijoje taip pat siūlo įteisinti, kad valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu.
© 2013 XXI amžius
|