Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Nepriklausomoje Lietuvoje toliau saugomi sovietinės okupacijos ideologijos atributai

Rugpjūčio 21 dieną Seime įvyko Seimo nario Ryto Kupčinsko spaudos konferencija dėl sovietinės okupacijos ideologijos atributų nepriklausomoje Lietuvoje. Dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovai Kasparas Genzbigelis ir Antanas Kliunka, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) pirmininkas Jonas Burokas.

Seimo narys R. Kupčinskas pabrėžė, kad Žaliojo tilto sovietinių laikų skulptūros yra skaudi tema, kurią nuolat kelia Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, LLKS nariai ir kitos patriotinės organizacijos. Apmaudu, kad Vilniaus mieste, kaip Lietuvos sostinėje, per menkai rūpinamasi tautiniais, istoriniais simboliais: nėra paminklo kunigaikščiui Vytautui Didžiajam, pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, Lietuvos kariuomenės generolui Povilui Plechavičiui, 1941 metų birželio ginkluoto sukilimo prieš sovietus Lietuvoje vienam iš organizatorių ir vadovų, generalinio štabo majorui Vytautui Bulvičiui ir kitiems iškiliems kovotojams už Lietuvos laisvę. R. Kupčinskas išsakė nuomonę, kad sovietiniai ideologiniai simboliai turi būti išbraukti iš Kultūros paveldo registro ir nuimti nuo Žaliojo tilto.

Lietuvos žemės gynėjų suvažiavimas

Rugpjūčio 24 dieną, šeštadienį, Kauno sporto halėje įvyko visuotinis Lietuvos Žemės gynėjų suvažiavimas, telkiantis visų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių jėgas visuotiniam referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams surengti. Susirinko apie 800 visuomenininkų. Sporto halės scena buvo papuošta plakatais, raginančiais saugoti Lietuvos žemę, neparduoti jos atėjūnams. Pakylos viduryje plakate išrašytais Bernardo Brazdžionio žodžiais „Šaukiu aš tautą – žemės pėdoj gyvą“  suvažiavimo rengėjai priminė kiekvienam lietuviui jo šventą pareigą vienytis, kai kyla grėsmė švenčiausiam Tautos turtui – Lietuvos Žemei. Vienas iš Sporto halėje iškabintų paveikslų bylojo: „Žemė – meškerė, euras – žuvis. Ar ne kvailys parduotų meškerę. Jei parduosi, su kuo žvejosi?“

Paminėta nepamirštama data

Grupė šilališkių Atminimo aikštėje prie paminklo

Prisimindami pasirašytas Molotovo–Ribentropo pakto, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasidalijimo metines, rugpjūčio 23-osios vakarą Šilalės žmonės rinkosi į Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią dalyvauti šiai datai skirtose vakaro šv. Mišiose. Gražiai ir darniai į bažnyčią su savo vėliavomis įžygiavo Lietuvos politinių kalinių bei tremtinių sąjungos Šilalės skyriaus atstovai, lydimi Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos skautų (vadovė – mokytoja Elvyra Gedeikienė), kurie nustebino savo apranga, drausme bei darnia eisena. Šv. Mišias aukojo visi parapijos kunigai: klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis, vikarai Mindaugas Alekna ir Justinas Palubinskas. Su minima data susijusius įvykius savo homilijoje apžvelgė dekanas kan. A. Genutis ir kvietė visus nuoširdžiai pasimelsti, kad po dabar saugia Nepriklausomos Lietuvos padange jokios okupacijos daugiau nebepasikartotų.

Malda, giesme ir spektakliu prisiminė Laisvės kelią

Rugpjūčio 23-iąją Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje surengtas minėjimas, skirtas Europos dienai, stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei 24-osioms Baltijos kelio metinėms. Renginio metu prisimintas 1939-aisiais pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, reiškęs mūsų valstybei 50 metų trukusią okupaciją bei ilgus priespaudos metus. Daug dėmesio skirta ir 1989 m. rugpjūčio 23 d. akcijai, kuomet, minint šių kraupių įvykių 50-metį, Baltijos kelyje nuo Vilniaus iki Talino rankomis susikibę lietuviai, latviai bei estai išreiškė laisvės siekimą. Radviliškio dekanas ir klebonas mons. Gintas Sakavičius aukojo šv. Mišias žuvusiesiems už Lietuvos Laisvę atminti ir kvietė prisiminti tą bendrystės jausmą, kuris Baltijos šalių tautas vienijo prieš 24 metus.

Lietuva paliko Afganistano Goro provinciją

Čagčarane krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Goro provincijos gubernatorius Sayedas Anwaras Rahmati pasirašė oficialų Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės stovyklos perdavimo Afganistano nacionalinei armijai dokumentą Serž. Andriaus Matuzo nuotrauka

Praėjusį sekmadienį Lietuva oficialiai baigė misiją Afganistano Goro provincijoje, kurios saugumu ir atkūrimu rūpinosi aštuonerius metus. Dalyvaujant krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, iškilmingoje ceremonijoje provincijos sostinėje Čagčarane Lietuvos karių įkurta stovykla perduota Afganistano nacionalinei armijai. Visi Lietuvos kariai iš Goro provincijos turi išvykti per šią savaitę. 2005–2013 metais Krašto apsaugos ministerija provincijos atkūrimo grupės karių veiklai skyrė per 300 mln., o Užsienio reikalų ministerija vystomojo bendradarbiavimo projektams – daugiau kaip 17 mln. litų. Daugiausia civilinius projektus Goro provincijoje rėmė Japonija ir Jungtinės Valstijos. Vyriausybės nutarimu, pasitraukdama iš Goro Lietuva Afganistano nacionalinės armijos batalionui paliko 2005 metais lietuvių pastatytą karinę bazę, kurios vertė su paliekama įranga dabar siekia apie 15 mln. litų. Stovykla galės naudoti apie 500 Gore dislokuotų Afganistano nacionalinės armijos karių. Kartu su jais saugumu provincijoje rūpinsis 1300 policijos pareigūnų ir pusantro šimto viešojo saugumo pareigūnų. J. Oleko teigimu, per aštuonerius metus padėtis vienoje iš skurdžiausių Afganistano provincijų pasikeitė į gera, o Lietuvos kariai įgijo naudingos patirties. Lietuva per misiją Goro provincijoje neteko vieno kario – 2008 metais nuo šūvio iš stovyklą apsupusių protestuotojų žuvo seržantas Arūnas Jarmalavičius.

Po gaisro Balbieriškyje – naujos bažnyčios statybos planai

Iš senosios Balbieriškio bažnyčios po gaisro praktiškai neliko nieko

Po to, kai rugpjūčio 8 dieną Balbieriškyje ugnis sunaikino senąjį medinį Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios pastatą, atmosfera labai slogi, žmonės, kalbėdami apie tai, vis dar verkia. Vis dėlto Balbieriškio parapijos tikintieji planuoja statyti naują bažnyčią. „Parapijos vardu nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie parems bažnyčios atstatymą“, – sakė Balbieriškio parapijos klebonas kun. Remigijus Veprauskas. Pirmosios aukos sąskaitą papildė iš Vilkaviškio vyskupijos parapijų, kurių klebonai surengė tikslines rinkliavas. Dalį lėšų žadėjo parūpinti ir Prienų rajono savivaldybė. „Nors kiekvieno indėlis nėra labai didelis, tačiau viliuosi, kad grūdas prie grūdo ir susidės reikiama suma. Atsižvelgdami į surinktas lėšas, vėliau spręsime, kokį projektą galėsime įgyvendinti“, – teigė klebonas. Jeigu savivaldybės bei parapijų pastangas parems ir kiti aukotojai, verslas ar įmonės, pasak kun. R. Veprausko, per žiemą gal pavyktų parengti naujos bažnyčios projektą, o pavasarį pradėti darbus. „Nesurinkus reikiamos pradinės sumos, darbus pradėti netikslinga. Iš senosios Balbieriškio bažnyčios po gaisro praktiškai neliko nieko, – sako klebonas. – Tad naujoji bažnyčia bus pradedama nuo nulio“.