Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Popiežius Pranciškus apie jaunųjų misionierių ugdymą

Mindaugas BUIKA

Dvasinio pašaukimo atsakomybė

Pastaruosiuose „XXI amžiaus“ numeriuose pateikiama ataskaita apie popiežiaus Pranciškaus vizitą į Braziliją ir jo vadovavimą ten vykusių Pasaulinių jaunimo dienų renginiams būtų nepilna, jeigu neaptartume Šventojo Tėvo minčių, išsakytų Rio de Žaneiro įvykiuose dalyvavusiems dvasininkijos atstovams iš viso pasaulio. Iš tikrųjų liepos pabaigoje vykusios Pasaulinės jaunimo dienos šimtatūkstantinėms jaunų žmonių, atkeliavusių iš daugiau negu 175 pasaulio šalių, minioms ir juos atlydėjusiems vyskupams bei kunigams buvo didžiausias tarptautinis susibūrimas. Kaip rodo paskelbti statistiniai duomenys, globalinio katalikiškojo jaunimo susitikimo programoje numatytą šv. Mišių aukojimą, katechetinius užsiėmimus 25 kalbomis, išpažinčių klausymą prie daugiau negu 100 klausyklų atliko 28 kardinolai, 644 arkivyskupai ir vyskupai bei 7814 kunigų. Gana svarus buvo ir Lietuvos dvasininkų atstovavimas: palyginus nedidelę septynių dešimčių mūsų šalies jaunųjų piligrimų grupę į Rio de Žaneiro sąskrydį lydėjo dešimt kunigų ir trys vyskupai – Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis ir Kauno arkivyskupilos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas.

Su visais Pasaulinėse jaunimo dienose dalyvavusiais vyskupais ir kunigais bei tuose renginiuose buvusiais vienuoliais, vienuolėmis ir seminaristais popiežius Pranciškus liepos 28 dieną, šeštadienį, įspūdingoje Rio de Žaneiro Šv. Sebastijono katedroje aukojo šv. Mišias. Sakytoje pamaldų homilijoje jis apžvelgė svarbiuosius dvasinio misijų vykdymo pašaukimo ir jaunimo sielovados uždavinių bruožus. Anot Šventojo Tėvo, jų atnaujintas priminimas ir akcentavimas yra reikalingas, kad Bažnyčios ganytojai ir tarnai būtų patikimi Viešpaties įrankiai „skelbiant Evangeliją jauniems žmonėms, kad jie galėtų sutikti Kristų – mūsų kelio Šviesą – ir kurtų broliškesnį pasaulį“. Šią atsakomybę skatina jau pati mistinė dvasinio pašaukimo prigimtis, kurios ištakose yra paties Viešpaties inicijuotas pasirinkimas. Tai aiškindamas popiežius Pranciškus priminė paties Jėzaus žodžius apaštalams – „Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau“ (Jn 15, 16), – kurie galioja visiems pašauktiesiems į dvasininkų luomą ir misijų veiklą.

Pivašiūnų atlaiduose – keli jubiliejai    

Amatų centro atidarymas

Šių metų Žolinės atlaidai Pivašiūnuose buvo išskirtiniai – sutapo su  reikšmingomis datomis. Atidarytas pirmasis Alytaus rajone amatų centras, prieš 25-rius metus per Žolinės atlaidus kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo stebuklingomis galiomis garsėjantį Dievo motinos su Kūdikiu paveikslą, kuriam suteiktas Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, titulas, Palaimintojo Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės Lietuvoje 20-metis. Paveikslo vainikavimas liudija oficialų Bažnyčios pripažinimą gautų malonių užtariant Švč. Mergelei Marijai. Be to, pivašiūniškiai paminėjo bendruomenės įkūrimo penkmetį. Šventė prasidėjo rugpjūčio 14-ąją šv. Mišiomis, kurias Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukojo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, giesmę Marijai giedojo garsi liaudies dainų atlikėja Veronika Pavilionienė.  Vėliau šventinis renginys tęsėsi  Pivašiūnų  amatų centre.  

Gyvenimo prasmė – mokytis teisingai gyventi

Kun. Vytenis Vaškelis

Pažįstame protu tiesą, ir plūsteli į mūsų širdis laisvės džiaugsmo gūsis. Laviname savo mąstymą suvokdami, kad nuo teisingų ar rafinuoto melo minčių įsišaknijimo priklausys mūsų galutinė lemtis. Mokomės iš klaidų, bet daugiausia išminties semiamės gyvojo vandens šulinyje. Mokomės, kad prasmingai gyventume, ir gyvename, kad pažintų tiesų šviesa nuolat mums šviestų kelią į dangų. Klausomės pedagogų, bet dar labiau – Mokytojo Jėzaus...

Šv. Kristoforo skulptūra Rokantiškėse

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 40 metų sukakties paženklinimas

Algimantas Zolubas

Skulptūrą šventina monsinjoras Alfonsas Svarinskas

Kai sovietinis okupantas palaužė Lietuvos partizaninį frontą, liko vienintelė nepasidavusi okupantui institucija – Lietuvos Katalikų Bažnyčia. Ne fizine galia, o dvasine tvirtybe Bažnyčia viešai ir pogrindyje priešinosi okupantui, iš tikrųjų vedė tautą doros keliu į išsilaisvinimą.

Kai kalbama apie Nepriklausomybės atgavimą, dainuojančiąja revoliuciją, visi nuopelnai priskiriami neva staiga gimusiam Lietuvos Sąjūdžiui. Žinotina, kad Tautos Sąjūdis iš nieko negalėjo rastis; jam pagrindą ir ištakas suteikė Vasario 16-osios Lietuva, 1949 metų vasario 16-osios Deklaracija, partizaninio karo aukos ir atraminė uola – Lietuvos Katalikų Bažnyčia, kurios sunaikinti ir jos veiklos užgniaužti okupantas nepajėgė. Nors vyko nuožmi ateistinė propaganda, buvo persekiojami bei žudomi dvasininkai, uždarinėjamos bažnyčios, pakankamai didelė tautos dalis okupantui nepasidavė, viešai ir pogrindyje jam priešinosi. Tos nepalaužiamos ir nesunaikinamos dvasios užteko Sąjūdžiui rastis, per jį Nepriklausomybę atgauti.

Miesto gimtadienis ir Žolinė 

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Šilalės Garbės piliečiai: Jonas Biržiškis, Albinas Kentra ir Pranas Šerpytis

Šilalė, prigludusi prie pušyno ir Lokystos upelio, istoriniuose šaltiniuose minima nuo XVI amžiaus pradžios (nuo 1533 metų). Mat tuomet buvo pastatyta pirmoji Šilalės bažnyčia. Beje, archeologiniai tyrinėjimai rodo, jog Šilalė galėjo pradėti kurtis kur kas anksčiau, netgi XIV amžiuje. Kadaise ji buvo vadinama Šilo Daržu, Gardu, Šilalaukiu, Garduva ir netgi Szylovka. Šiuo metu Šilalėje gyvena apie 6000 tūkst., o visoje savivaldybėje – 30 tūkst. gyventojų. Miesto puošmenos: prieš porą metų šimtmetį atšventusi mūrinė, gotikinio stiliaus, dvibokštė Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, kurios pagrindinio bokšto aukštis – 60 metų; praėjusią vasarą Šilalės miesto tvenkinyje įrengtas fontanas, iš kurio vanduo trykšta į 15 metrų aukštį, o naktį sušvyti visomis vaivorykštės spalvomis.

Naminės duonos kepėjų šventė

Bronius VERTELKA

Skulptorius Eduardas Titas prie savo kūrinio

Priešpaskutinį liepos šeštadienį Radviliškių kaimo ūkininkų, verslininkų Audronės ir Albino Kisielių sodyboje vyko tryliktoji Panevėžio rajono naminės duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“. Čia juos priėmė jau trečią kartą. Gražiai tvarkomos sodybos šeimininkai – žinomi tradicinės naminės duonos kepėjai Lietuvoje.

Šventė, kurios sumanytoja ir puoselėtoja – Nevėžio bendruomenės namų vadovė Stasė Eigirdienė, pateikė smagių akimirkų. Čia buvo galima pasimokyti, kaip kulti spragilais ar malti girnomis, išgirsti pasakojimų apie naminės duonos kepimo papročius, stebėti, kaip duona pašaunama į krosnį. Kam knietėjo pabendrauti su žavia būrėja, prisėdo prie tautiniais rūbais vilkinčios čiauškutės. O jeigu rūpėjo sveikata, suko pas Trakiškio žolininkes. Čia ir receptą, kaip sveikai gyventi, sužinojo, ir naudingų patarimų išgirdo. Kaip gimsta dirbiniai iš medžio, demonstravo 82 metų panevėžietis Alfonsas Charlapavičius ir už jį keliais dešimtmečiais jaunesnis rokiškėnas Vidmantas Zakarka. UAB „Radviliškių duona“ gaminiais prekiavusios moterys irgi nestokojo pirkėjų. Prieš tai siūlė įvertinti skonį  – tam buvo atskiras stalas su kepiniais.

Kaišiadorių vyskupijoje

Elektrėnų dekanate

Naujas altorius – Tikėjimo metų įprasminimas

Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje koncertavo Virgilijus Noreika ir Dainius Puišys

SEMELIŠKĖS. Dabartinė parapijos Šv. Lauryno bažnyčia buvo pastatyta apie 1783 metus ir yra viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Pirmoji medinė bažnyčia Semeliškėse buvo pastatyta atokiau nuo gyvenvietės, Strėvos kairiajame krante. 1655 metais per karą su Rusija bažnyčia sudegė, 1664 metais atstatyta, 1699 metais vėl sudegė ir buvo atstatyta. 1782 metais bažnyčia buvo sunykusi, bet tebestovėjo. Greta senosios 1783 metais (kituose šaltiniuose 1786 metais) pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1772 metų Semeliškėse vyksta Šv. Roko atlaidai, sutraukiantys bene daugiausiai maldininkų.

Parapijos klebonas kun. Gintautas Antanas Jančiauskas pastebėjo, kad šie, Tikėjimo, metai, Semeliškių parapijoje išsiskleidė gražiais jubiliejais. Minima Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios 230 metų sukaktis, parapijos „Caritas“ ir mėnraščio „Strėva“ dešimtmetis (2003 metų rugpjūtį pasirodė pirmas „Strėvos“ numeris). „Naujas bažnyčios altorius – tarsi Tikėjimo metų įprasminimas. Parapijiečiai bažnyčios 230 metų proga padovanojo didelę dovaną – naują altorių ir sakyklą. Nors aukomis šį darbą parėmė tik 131 iš 778 parapijos šeimų, bet ir tiek žmonių gali padaryti didelius darbus, kurių vaisiais naudosis visi, kam reikia“, – sakė Semeliškių klebonas kun. G. A. Jančiauskas, pastebėdamas, kad altorius (jį padarė liaudies meistras Henrikas Ratautas) yra svarbiausia bažnyčios vieta, pagrindinė interjero dalis, labiausiai gerbiama pastato vieta. Altorių puošia žvakės ir gėlės – pagarbos ir iškilmingumo simboliai, šv. Mišių pradžioje ir pabaigoje jis pagerbiamas nusilenkiant ir pabučiuojant; jis smilkomas, turi būti pridengiamas specialia staltiese, ant jo leidžiama dėti tik šv. Mišių reikmenis.

Lietuva paliko Afganistano Goro provinciją

Čagčarane krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Goro provincijos gubernatorius Sayedas Anwaras Rahmati pasirašė oficialų Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės stovyklos perdavimo Afganistano nacionalinei armijai dokumentą Serž. Andriaus Matuzo nuotrauka

Praėjusį sekmadienį Lietuva oficialiai baigė misiją Afganistano Goro provincijoje, kurios saugumu ir atkūrimu rūpinosi aštuonerius metus. Dalyvaujant krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, iškilmingoje ceremonijoje provincijos sostinėje Čagčarane Lietuvos karių įkurta stovykla perduota Afganistano nacionalinei armijai. Visi Lietuvos kariai iš Goro provincijos turi išvykti per šią savaitę. 2005–2013 metais Krašto apsaugos ministerija provincijos atkūrimo grupės karių veiklai skyrė per 300 mln., o Užsienio reikalų ministerija vystomojo bendradarbiavimo projektams – daugiau kaip 17 mln. litų. Daugiausia civilinius projektus Goro provincijoje rėmė Japonija ir Jungtinės Valstijos. Vyriausybės nutarimu, pasitraukdama iš Goro Lietuva Afganistano nacionalinės armijos batalionui paliko 2005 metais lietuvių pastatytą karinę bazę, kurios vertė su paliekama įranga dabar siekia apie 15 mln. litų. Stovykla galės naudoti apie 500 Gore dislokuotų Afganistano nacionalinės armijos karių. Kartu su jais saugumu provincijoje rūpinsis 1300 policijos pareigūnų ir pusantro šimto viešojo saugumo pareigūnų. J. Oleko teigimu, per aštuonerius metus padėtis vienoje iš skurdžiausių Afganistano provincijų pasikeitė į gera, o Lietuvos kariai įgijo naudingos patirties. Lietuva per misiją Goro provincijoje neteko vieno kario – 2008 metais nuo šūvio iš stovyklą apsupusių protestuotojų žuvo seržantas Arūnas Jarmalavičius.

Ilgai negesęs diplomatų „nediplomatinių“ pokalbių skandalas jau užgesintas

Edvardas ŠIUGŽDA

Praėjo beveik mėnuo, kai įsiplieskė negirdėtas neregėtas diplomatų skandalas. Renatas Juška, ambasadoriaus Vengrijoje, ir Artūras Žurauskas, ambasadorius Azerbaidžane, į skandalą pateko, kai liepos 8 dieną svetainėje youtube.com buvo paviešinti trijų pokalbių telefonu įrašai, kuriuose, kaip buvo nurodoma, figūravo ambasadorius Vengrijoje R. Juška, ambasadorius Azerbaidžane A. Žurauskas ir keli kiti asmenys. Tai buvo slapta įrašyti jų pokalbiai telefonu. Diplomatai dalijasi asmeninėmis pažiūromis apie Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą, vidaus situaciją Turkmėnijoje ir laidė replikas apie valstybės vadovus. Viename pateiktų įrašų ambasadorius R. Juška su diplomatu Vilniuje neformaliai aptaria būsimą premjero A. Butkevičiaus vizitą į Rusijos miestą Sankt Peterburgą. „Aš esu dabar tas, priklausau tiems, kurie remia armėnus. Kadangi jie yra krikščionys, jie lygiai taip pat nukentėjo nuo Stalino (...). Ir aš juos remiu. Labai pasyviai, bet...“, – dėsto vyras, kuris, nurodoma, yra R. Juška. Šis vyras (R. Juška) dar juokauja apie A. Butkevičiaus vizitą į Sankt Peterburgą, o kolegos Vilniuje klausė, ar įdėjo į kišenę premjerui „semkių“, „kramtoškės“ arba tabako, kad premjeras būtų „kietas“. Youtube.com paviešinti pokalbiai apie Turkmėnistaną. Vienas pokalbis telefonu, kaip nurodoma, vyko tarp Lietuvos ambasadoriaus Azerbaidžiane A. Žurausko ir Lietuvos URM pareigūno. Diplomatai derina galimą būsimą premjero A. Butkevičiaus vizitą į Turkmėnistaną. Ambasadoriumi įvardijamas asmuo dalijasi diplomatinio darbo Turkmėnistane ypatumais (Lietuvai Turkmėnistane atstovauja tas pats ambasadorius kaip ir Azerbaidžane). „Agremaną kad greičiau (svarstytų)? Eik tu, aš juos žinau... Aš jau juos čia irgi „perkandau“. Čia prašyk neprašęs, žinok, čia yra „čiudikai” absoliutūs. Man lenkas pasakojo, uždarė ambasadą ir jis čia dabar, (...) kaip jis nuvažiavo įteikinėti ten, tai ten buvo tokie cirkai, kad aš kritau, lūžau, kaip jisai įteikinėjo ten. Pasirodo, prezidentas nepriiminėja, ar jie ten užpykę, kad uždarė, priiminėja parlamento pirmininkė tuos, kurie nereziduoja atseit. Ir įteikinėjo taip, kad jis nesuprato, kam įteikinėja. (...) Taigi, tokia šalis, aš suprantu, ten tu prašyk neprašęs...“, – kalba Lietuvos ambasadoriumi pristatomas asmuo. Galima pastebėti, kad pateikdami pokalbių įrašus, skandalo kėlėjai kažko baisaus nesugebėjo rasti, nors turbūt rinkosi pokalbius viešinimui ne vieną. Lengvai pasipūtę (tai yra būdinga dabartiniams Lietuvos URM darbuotojams), bet vartojantys rusišką žargoną, besijaučiantys įtakingi ir viską nulemiantys, nors pamiršta, kad kalbasi nesaugia linija. Toks jau mūsų dabartinis diplomatinis korpusas (Ramūnas Bogdanas. Ilgos ausys ir Lietuvos diplomatai. www.delfi.lt, 2013 m. rugpjūčio 23 d.). Nors šių „nediplomatiškų“ pokalbių garso įrašų autentiškumas oficialiai nebuvo patvirtintas, netrukus A. Žurauskas parašė atsistatydinimo pareiškimą. Tiesą sakant, tas skandalas buvo prasidėjęs jau liepos 8-ąją, kai iš tiesų ir buvo paviešinti tie pokalbiai, tačiau apie juos sužinota tik po dviejų savaičių, liepos pabaigoje. Patys pokalbiai vyko netgi prieš tris mėnesius, balandį. Matyt, slaptosios tarnybos kažkodėl tylėjo, o gal dar nebuvo pribrendęs reikalas duoti komandą pradėti skandalą. Tai įprasta visų šalių slaptųjų tarnybų darbo specifikai.