Lietuva paliko Afganistano Goro provinciją
|
Čagčarane krašto apsaugos ministras
Juozas Olekas ir Goro provincijos
gubernatorius Sayedas Anwaras Rahmati
pasirašė oficialų Lietuvos vadovaujamos
Goro provincijos atkūrimo grupės
stovyklos perdavimo Afganistano
nacionalinei armijai dokumentą
Serž. Andriaus Matuzo nuotrauka
|
|
Afganistane tarnaujantys Lietuvos
kariai moko, pataria ir kitomis
priemonėmis prisideda prie Afganistano
nacionalinių saugumo pajėgų
pasirengimo savarankiškai užtikrinti
saugumą Goro provincijose
Kpt. Roberto Šiušos nuotrauka
|
Praėjusį sekmadienį Lietuva oficialiai baigė misiją Afganistano Goro provincijoje, kurios saugumu ir atkūrimu rūpinosi aštuonerius metus. Dalyvaujant krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, iškilmingoje ceremonijoje provincijos sostinėje Čagčarane Lietuvos karių įkurta stovykla perduota Afganistano nacionalinei armijai. Visi Lietuvos kariai iš Goro provincijos turi išvykti per šią savaitę. 20052013 metais Krašto apsaugos ministerija provincijos atkūrimo grupės karių veiklai skyrė per 300 mln., o Užsienio reikalų ministerija vystomojo bendradarbiavimo projektams daugiau kaip 17 mln. litų. Daugiausia civilinius projektus Goro provincijoje rėmė Japonija ir Jungtinės Valstijos. Vyriausybės nutarimu, pasitraukdama iš Goro Lietuva Afganistano nacionalinės armijos batalionui paliko 2005 metais lietuvių pastatytą karinę bazę, kurios vertė su paliekama įranga dabar siekia apie 15 mln. litų. Stovykla galės naudoti apie 500 Gore dislokuotų Afganistano nacionalinės armijos karių. Kartu su jais saugumu provincijoje rūpinsis 1300 policijos pareigūnų ir pusantro šimto viešojo saugumo pareigūnų. J. Oleko teigimu, per aštuonerius metus padėtis vienoje iš skurdžiausių Afganistano provincijų pasikeitė į gera, o Lietuvos kariai įgijo naudingos patirties. Lietuva per misiją Goro provincijoje neteko vieno kario 2008 metais nuo šūvio iš stovyklą apsupusių protestuotojų žuvo seržantas Arūnas Jarmalavičius.
Afganistano kariuomenei dabar tenka atsakomybė saugoti ir šio neramaus krašto vieną didžiausių provincijų. Didžiausia grėsmė saugumui Gore bus Talibano kovotojai ir nelegalios ginkluotos grupuotės. Problemų yra, bet bendradarbiaudami su centrine Afganistano valdžia tikimės jas išspręsti, - sako Goro civilinė valdžia. Tačiau provincijos pietuose pastebimi Talibano maištininkai gali mėginti sustiprinti savo pozicijas. Afganistano nacionalinio saugumo pajėgoms Gore gali tekti malšinti nusikalstamų struktūrų keliamą smurtą ir tarpgentinius konfliktus. Palyginus su praėjusiais metais, aišku, kad sukilėlių pajėgos yra labai suaktyvėjusios, jaučia, kad išėjus ISAF (Tarptautinės saugumo paramos) pajėgoms sukilėliai bandys gauti kuo daugiau įtakos.
Šiuo metu Afganistane tarnauja apie 87 tūkst. tarptautinės koalicijos karių, bet jų skaičius kas mėnesį mažėja. NATO kovinę misiją žada baigti iki kitų metų pabaigos. Nelikus JAV ir jų sąjungininkų karių, Talibanas gali sugebėti užimti dalį teritorijos ir sukurti prielaidas pilietiniam karui. Suprasdama, kad Afganistano kariuomenei dar reikalinga parama iš oro, pagalba logistikoje ir žvalgyboje, NATO taip žada visiškai nepasitraukti iš Afganistano svarstoma, kad naujoje mokymo misijoje po 2014 metų šalyje galėtų likti nuo 8 iki 15 tūkst. NATO karių. Prie naujos mokymo misijos ketina prisidėti ir Lietuva. Šiuo metu svarstoma, kad Lietuvos kariai galėtų būti dislokuoti šiauriniame Mazari Šarifo mieste arba Afganistano pietuose. Net ir pasitraukus iš Goro provincijos, Afganistano pietuose lieka tarnauti Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų eskadronas, kuriame yra iki šimto karių. Afganistane lieka Afganistano pilotus rengianti Lietuvos vadovaujama Oro pajėgų mokymo grupė, bus išlaikytas Nacionalinės paramos elementas, sumažintas karininkų skaičius NATO operacijos štabuose, liks Specialiosios misijos vadovo apsaugos grupė.Tarptautinė operacija Afganistane prasidėjo po to, kai į šalį įsiveržusios Jungtinės Valstijos nuvertė Talibano režimą dėl ryšių su teroristais, kurie įvykdė Rugsėjo 11-osios išpuolius.
© 2013 XXI amžius
|