Kronika
Emigracija gyventojų praradimas
Bronius VERTELKA
|
Gilvydžių šeimos (JAV) dovana
|
|
Pasakoja dr. Linas Saldukas
Autoriaus nuotraukos
|
|
Elžbietos Kuodienės atsiminimų
knygos Kai vėluoja laimė
ištrauką skaitė Emilija Juškienė
|
Panevėžio Kraštotyros muziejuje vyko konferencija Iš Panevėžio praeities: emigracijos patirtys XIXXX amžiais.
Konferenciją atidarė muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. Muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Jūratė Gaidelienė pastebėjo, kad dabartinė, ketvirtoji emigracijos iš Lietuvos banga didžiausias mūsų tautos žmonių praradimas. Juk nuo 1880 metų iki Pirmojo pasaulinio karo į Ameriką užsidirbti išvyko maždaug 300600 tūkstančių tautiečių, taigi mažiau nei dabar.
Kadangi pranešimo Emigracija XX amžiaus pradžios laiškuose: vienos pasvališkių šeimos kalbiniai portretai autorė dr. Aurelija Tamošiūnaitė (Ilinojaus universitetas, Čikaga) dalyvauti negalėjo, jį perskaitė panevėžietė muziejininkė Emilija Juškienė. Ji skaitė Elžbietos Kuodienės atsiminimų knygos Kai vėluoja laimė ištrauką, pasakojančią apie nelengvą emigrantų kelią. Dr. Vitalija Kasperavičiūtė iš Vytauto Didžiojo universiteto palietė temą Emigracija iš Lietuvos 19201940 m. Tendencijos. Kryptys. Mastai. Tos pačios aukštosios mokyklos darbuotojas dr. Linas Saldukas savo pranešime nurodė Panevėžio krašto išeivių pėdsakus JAV po Antrojo pasaulinio karo.
Po kavos pertraukos panevėžietė muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė gvildeno temą Išeivijoje sukauptas Petro Būtėno archyvas (konferencijoje buvo P. Būtėno sūnus Donatas Būtėnas). Darius Juodis (Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras) kalbėjo apie tai, kaip sovietinis saugumas pasireiškė prieš lietuvių išeiviją 19451991 metais, pateikė pavyzdžių iš Panevėžio istorijos, o dr. Bronė Stundžienė iš Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto pasisakė apie emigracijos atspindžius tautosakoje.
Konferencijos metu veikė Gilvydžių šeimos iš JAV dovanotų knygų ir žurnalų paroda.
Panevėžys
© 2013 XXI amžius
|