|
1863 metų sukilimo metai
Airijos lietuviai įamžino 1863 metų sukilėlų atminimą
|
Pasaulio lietuvių vienybės diena
Airijoje, Lietuvos atstovybėje Dubline.
Centre kun. Egidijus Arnašius,
jo dešinėje Lietuvos ambasadorius
Airijoje Vidmantas Purlys, ambasadoriaus
dešinėje Lietuvos atstovybės patarėja
Audronė Markevičienė. Toliau Dublino
lietuvių bažnytinis giedorių pulkelis.
Priekyje skulptoriaus Dariaus
Miliausko stilizuotas 1863 metų
sukilimo herbas
Tado Kubiliaus nuotrauka
|
Liepos 17-ąją minima Pasaulio lietuvių vienybės diena. Airijos sostinėje Dubline, Lietuvos atstovybėje, lietuviai rinkosi paminėti šią dieną kartu su viso pasaulio lietuviais, kuriems žodis Lietuva yra sielos atgaiva margame pasaulio žemėlapyje. Kadangi šiemet Lietuva mini 150-ąsias 1863 metų sukilimo metines, Airijos lietuviai neliko nuošaly nuo tėvynei svarbių istorinių datų. Lietuvos atstovybėje Dubline buvo pristatytas skulptoriaus Dariaus Miliausko, gyvenančio Airijos viduryje, Portlaoise mieste, stilizuotas 1863 metų sukilimo herbas. Jis, sukurtas kun. Egidijaus Arnašiaus rūpesčiu ir įkvėpimu, vėliau keliaus į Lietuvą, pakeliui aplankydamas ir Baltarusijos lietuvius, kaip dovana Kelmės rajono Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejui nuo Airijos lietuvių sielovados.
|
|
1863 metų sukilimo metai
Sukilėlių takais
Biržų krašte buvo paminėti 1863 metų sukilimo įvykiai ir pagerbti žuvusieji sukilimo dalyviai. Šiame krašte vyko sukilimo mūšiai prie Medeikių, Gudiškio, Šniurkiškių. Čia buvo sužeistas ir Skrebiškio dvare suimtas vienas iš sukilimo vadovų Zigmantas Sierakauskas. Rajono savivaldybė, Biržų krašto muziejus Sėla, Papilio seniūnija bei bendruomenė norėjo paminėti šią dieną ir pakvietė Biržų krašto žmones į žygį, atkartojantį 1863 metų sukilėlių kelią: iš Papilio į Kraštų ir Skrebiškio dvarus, Mantvydiškį, Anglių kalną, kur palaidoti mūšiuose žuvę sukilėliai.
|
|
1863 metų sukilimo metai
Paminklas prie sukilėlio
kapo
Mamavio kaimo (Paluknio seniūnija, Trakų r.) pievoje, šalia 1863 metų sukilimo dalyvio kapo, vyko iškilmingas sukilimo 150-ųjų metinių minėjimas. Buvo atidengtas paminklinis akmuo, kuriame įamžinta atmintis apie sukilimo didvyrius. Lėšas paminklui pagaminti aukojo Paluknio ir Mamavio gyventojai. Rūdiškių ir Paluknio parapijų klebonas kun. Tadas Švedavičius aukojo šv. Mišias už žuvusius sukilėlius bei vietos gyventojus, kurie rizikuodami savo gyvybe visokeriopai rėmė drąsuolius, stojusius į nelygią kovą su caro armija. 1863 m. birželio 2 d. Mamavio kaimo pakraštyje buvo palaidotas jaunas sukilėlis Jan Jablonski. Jis buvo sunkiai sužeistas mūšyje su carinės Rusijos kariuomene ir, nepaisant Mamavio gyventojų priežiūros, mirė ir buvo palaidotas pievoje. Dar viena (masinė), sukilėlių kapavietė yra kaimo pakraštyje, prie miško. Įvairių šaltinių duomenimis, joje palaidota 15 arba 40 sukilėlių.
|
|
Kronika
Emigracija gyventojų praradimas
Bronius VERTELKA
|
Gilvydžių šeimos (JAV) dovana
|
Panevėžio Kraštotyros muziejuje vyko konferencija Iš Panevėžio praeities: emigracijos patirtys XIXXX amžiais. Konferenciją atidarė muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. Muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Jūratė Gaidelienė pastebėjo, kad dabartinė, ketvirtoji emigracijos iš Lietuvos banga didžiausias mūsų tautos žmonių praradimas. Juk nuo 1880 metų iki Pirmojo pasaulinio karo į Ameriką užsidirbti išvyko maždaug 300600 tūkstančių tautiečių, taigi mažiau nei dabar.
|
|
|