2013 m. rugpjūčio 30 d.    
Nr. 32
(2056)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Pivašiūnų atlaiduose – keli jubiliejai    

Amatų centro atidarymas

Kaišiadorių vyskupo generalvikaras
mons. dr. Algirdas Jurevičius
po iškilmingų Žolinės atlaidų
šv. Mišių bažnyčioje skaito Popiežiaus
Jono Pauliaus II apaštališkąjį laišką
dėl Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos,
Nuliūdusiųjų Paguodos, paveikslo
karūnavimo. Pirmoje eilėje –
iškilmėje dalyvavę vyskupai

Jaunimas Žolinės atlaidų
atidarymo šv. Mišiose

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Šių metų Žolinės atlaidai Pivašiūnuose buvo išskirtiniai – sutapo su  reikšmingomis datomis. Atidarytas pirmasis Alytaus rajone amatų centras, prieš 25-rius metus per Žolinės atlaidus kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo stebuklingomis galiomis garsėjantį Dievo motinos su Kūdikiu paveikslą, kuriam suteiktas Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, titulas, Palaimintojo Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės Lietuvoje 20-metis. Paveikslo vainikavimas liudija oficialų Bažnyčios pripažinimą gautų malonių užtariant Švč. Mergelei Marijai. Be to, pivašiūniškiai paminėjo bendruomenės įkūrimo penkmetį. Šventė prasidėjo rugpjūčio 14-ąją šv. Mišiomis, kurias Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukojo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, giesmę Marijai giedojo garsi liaudies dainų atlikėja Veronika Pavilionienė.  Vėliau šventinis renginys tęsėsi  Pivašiūnų  amatų centre.  

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, džiaugdamasis projekto „Pivašiūnų amatų centro steigimas bei pritaikymas bendruomenės poreikiams“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Tradicinių amatų kūrimas ir plėtra“ įgyvendinimu, pirmiausia padėkojo Seimo nariui, buvusiam Žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui, daug prisidėjusiam, kad projektui būtų skirtas finansavimas ir Kaišiadorių vyskupui J. Ivanauskui, palaikančiam mero Pivašiūnų piligrimystės idėją. Tikimasi, kad amatų centras kartu su Pivašiūnų šventove taps piligrimystės centru ir čia sukurti darbai papuoš šventovę, o Amatų centro rūmas tarnaus žmonėms, gėriui, kad geriau pažintume  savo praeitį, drąsiai pasitiktume ateitį, taptume atviresni, nuoširdesni ir geresni.

Vyskupo J. Ivanausko nuomone, daugelis žmonių, atvykusių į Pivašiūnų Žolinės atlaidus ir ne tik, tikrai užsuks į Amatų centrą, kur galės nusipirkti ir namo parsivežti amatininkų dirbinių, kurių negalės įsigyti niekur kitur. „Tikiu, kad nuostabusis Dievo Motinos paveikslas su Kūdikiu talentingų žmonių dėka įgaus skirtingas išraiškos formas, nes amatai žmonijos kultūroje yra pati šviesiausia ir šventa kūrybos išraiška“, – sakė vyskupas. Jis palinkėjo, kad Amatų centras būtų gyvas, kad žmonės įdėtų daug širdies ir dvasios į kiekvieną darbą, o svečiai įsigydami juos atrastų mūsų kultūrą. „Tegul Dievas padeda per šį Amatų centrą pasiekti didelę ir gerą žmogaus širdį“, – palaimindamas Pivašiūnų amatų centrą sakė vyskupas J. Ivanauskas.

Seimo narys K. Starkevičius neabejojo, jog Pivašiūnų amatų centre sukurti darbai, kurių vertės šiandien mes galbūt nesugebėsime įvertinti, ateityje taps neįkainojamais meno kūriniais. Seimo narys Raimundas Markauskas padovanojo moterų išaustą drobulę su Parlamento rūmų atvaizdu ir palinkėjo, kad šiame amatų centre sukurti kūriniai ateityje puoštų Lietuvos Parlamentą. „Kuo mes labiau puoselėjame savo kultūrą, amatus, tuo žinomesni tampame pasaulyje“, – teigė Seimo narys R.Markauskas.

Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas pašmaikštavo, jog miestas tik kalbėjo apie tokio centro steigimą, o rajonas ėmė ir įkūrė.

Vienu iš svarbiausių amatų centro atidarymo momentų tapo unikalaus fotoalbumo „Pivašiūnai. Gyvenvietė. Bažnyčia Dievo Motinos paveikslas“ pristatymas. Jo sudarytojas ir leidėjas žinomas fotografas, VšĮ „Tautos paveldo tyrimai“ direktorius Klaudijus Driskius keletą metų su vienuolika padėjėjų triūsė kaupdami ir sistemindami informaciją apie Pivašiūnus ir jų šventovę – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią, kurioje yra stebuklingomis galiomis garsėjantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Knygoje išspausdintas popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis laiškas. Pratarmę parašė vyskupas J. Ivanauskas. Gausiai fotografijomis iliustruotame leidinyje apžvelgta Pivašiūnų gyvenvietės istorija nuo atsiradimo istoriniuose šaltiniuose iki šių dienų. Daug vietos skirta Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslui.

„Knyga-albumas išleistas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų paramos programos pagal Alytaus rajono savivaldybės Vietos veiklos grupės strategiją“, – teigė Pivašiūnų bendruomenės pirmininkas Albinas Čelkonas. Už 55 tūkst. litų išleista 500 knygos egzempliorių ir 100 kompaktinių plokštelių. Elektroninė knygos versija bus pateikta ir internetinėje erdvėje. Visos knygos bus neatlygintinai perduotos Alytaus rajono įstaigoms ir organizacijoms, kurios savo nuožiūra paskleis krašto žmonėms.

Nuskambėjus V.Pavilionienės liaudiškoms dainoms, kurias ji dainavo su Pivašiūnų moterų etnografiniu ansambliu, svečiai sugužėjo į Amatų centro vidų. Pirmojo aukšto fojė užrašai ant rodyklių – „Konferencijų salė“, „Tekstilės dirbtuvėlės“, „Dirbtuvėlės“, „Virtuvėlė“, „Krautuvėlė“ – informavo, kas šiame pastate vyksta.

Lankytojai gėrėjosi Danutės Gražulytės-Senūtienės iš akmenų sukurtais paveikslais, stebėjo kaip gimsta grafikų-keramikų Inos ir Mindaugo iš Lačionių  kaimo sukurti grafikos darbai, akį traukė Algirdo Judicko drožiniai. Keramikės Marija Sabulienė ir Ramutė Mickūnienė iš Kančėnų kaimo čia pat lipdė molinius suvenyrus. Antrame aukšte veikė spalvinga dzūkių rankdarbių paroda ir Kaišiadorių arkivyskupui Teofiliui Matulioniui atminti skirta ekspozicija. Pasigrožėjus amatininkų sukurtais darbais, buvo galima paskanauti ir dzūkiško kulinarinio paveldo – bandų su darytiniu, duonos ir pyragų, keptų kaimiškoje krosnyje, atsigerti gaivių kmynų ir mėtų gėrimų.

Pivašiūnų amatų centras išskirtinis tuo, kad jame susibūrę skirtingų sričių amatininkai galės ne tik kurti, demonstruoti  ir parduoti savo darbus, – kiekvienas čia apsilankęs svečias galės iš patyrusių  pasimokyti vieno ar kito senojo amato.

Kitą dieną, rugpjūčio 15-ąją, jubiliejiniai Žolinės  atlaidai vidurdienį į Pivašiūnus sutraukė minias tikinčiųjų. Kai kurie net pavėlavo į iškilmingų šv. Mišių pradžią, nes automobilius teko palikti net už poros kilometrų nuo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Pilnutėlėje  bažnyčioje ir šventoriuje visiems vietos neužteko, todėl daug maldininkų įsitaisė ir greta esančiose kapinėse. Pro debesis dažnai pasirodžiusi saulė kėlė troškulį, kurį padėjo malšinti paslaugus Kaišiadorių vyskupijos jaunimas, greitai pailsėjęs po tris dienas trukusios piligriminės kelionės į šią šventovę.

Pagrindinei Eucharistijos liturgijai vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo gausus būrys  vyskupų ir kunigų. Homiliją pasakė Vilniaus arkivyskupas (ją spausdiname atskirai).

Tikintieji vėl išgirdo palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinį laišką, kurį jis atsiuntė prieš 25 metus, suteikdamas stebuklingomis galiomis garsėjančiam Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslui Nuliūdusiųjų Paguodos titulą, ir  dovanodamas jam aukso karūnas. Paminėtas ir popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į Lietuvą dvidešimtmetis. Jonas Paulius II į susirinkusiuosius švelniai globėjiškai žvelgė iš didžiulės nuotraukos, pakabintos šventoriuje įrengtame altoriuje.

Atvykusiems į Žolinės – Švč. Mergelės Ėmimo į dangų – atlaidus sveikinimo laišką atsiuntė Šventojo sosto atstovas Lietuvoje apaštalinis nuncijus Luigi Bonazzi, apgailestaudamas, kad pats negali dalyvauti iškilmingose Mišiose. Apaštalinis nuncijus priminė,  jog Švč. Mergelė Marija pirmoji atvėrė vartus į tikėjimą, ir paragino maldose prašyti pagalbos sustiprinti jį.  Šv. Mišių metu buvo šventinamos Žolinės puokštės, duona, vaisiai, daržovės – naujas derlius, kurį žmonėms užauginti padėjo Dievo palaima.

Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas su žmona Vida bažnyčiai padovanojo savo šeimos dovaną – arnotą. „Džiaugiuosi, kad  ši bažnyčia ir Dievo Motinos su  Kūdikiu paveikslo teikiama palaima žmonėms juos čia traukia nuoširdžiai maldai ir susitikimui su artimaisiais. Pivašiūniškiai,  sulaukę naujo amatų centro, tikriausiai ims labiau patys savimi pasitikėti ir autentiškais dzūkiškais patiekalais, dirbiniais džiugins ir iš įvairių vietų atvykusius į Žolinės atlaidus“, – kalbėjo meras.

Kaišiadorių vyskupo generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius po iškilmingų Žolinės atlaidų šv. Mišių bažnyčioje skaitė Popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkąjį laišką dėl Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos paveikslo karūnavimo.

Kartu su tikinčiaisiais šv. Mišiose dalyvavo europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, Seimo narys K. Starkevičius, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Širvintų rajono savivaldybės meras Vincas Jasiukevičius ir Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Romualdas Urmilevičius.

Žolinės atlaidų aštuondienio  metu buvo meldžiamasi įvairiomis intencijomis: už jaunimą, katechetus, mokytojus, šeimas, ligonius ir medikus, kunigus, žemdirbius. Jie baigėsi rugpjūčio 22-ąją Švč. Mergelės Marijos Karalienės minėjimu – Gyvojo Rožinio ir maldos grupių diena.   Rugpjūčio 20-ąją, antradienį, melstasi už kunigus, vienuolius bei vienuoles. Ši diena Kaišiadorių vyskupijai yra atmintina, nes 1962 m. rugpjūčio 20 d. pas Viešpatį iškeliavo vienas iškiliausių vyskupijos ganytojų Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis. Piligrimai prašė, kad Dievo tarnas Teofilius greičiau būtų paskelbtas palaimintuoju. Arkivyskupas T. Matulionis mirė Šeduvoje, palaidotas Kaišiadorių Katedros kriptoje. 2008 m. užbaigta jo kanonizacijos byla vyskupijoje ir perduota į Romą – Šventųjų skelbimo kongregaciją.

Pagal Alytaus rajono savivaldybės informaciją
Alytaus rajonas
Klaudijaus Driskiaus nuotraukos


Esame kviečiami į gyvą tikėjimo santykį su Dievu

Pamokslas Pivašiūnų Žolinės atlaiduose rugpjūčio 15-ąją

Brangūs broliai vyskupai, ekscelencijos, brangūs kunigai, pašvęstojo gyvenimo atstovai, brangūs broliai ir sesės Kristuje, mūsų gyvenimas pilnas įvairiausių rūpesčių, kurie skverbiasi į visas mūsų mintis, veržiasi atimti mums Dievo suteiktą ramybę ir gyvenimo džiaugsmą. Jie pasirodo įvairiausiomis formomis – kaip finansiniai rūpesčiai, sveikatos sutrikimai, nerimas dėl ateities, bejėgiškumas artimiausioje aplinkoje ir pasaulinių įvykių akivaizdoje.

Rūpesčiams didėjant, daug kas ieško pagalbos ir paguodos iliuzinėje užuovėjoje – siekiame bent trumpam pamiršti tai, kas mus kamuoja, griebiamės įvairiausių pramogų. Tačiau nei iliuzijos, nei pramogos neišsklaido gilaus nerimo. Greičiau priešingai – dažnai stumteli žmogų link įvairių priklausomybių. Taip užuot nusiraminę, pajuntame dar didesnį nusivylimą. Turime liūdną patirtį – daugybė tautiečių, neradę vilties šaltinio, pakelia ranką prieš save.

Turime pripažinti – per daug tikimės, kad kiti išspręs mūsų problemas ir padarys tai žemiškomis priemonėmis. Be abejo, mūsų lūkesčiai teisėti – norime, kad visuomenėje vyrautų teisingumas, santarvė, tvarka. To trokšdami labai dažnai lengvabūdiškai ieškome politinių mesijų, kurie savo pažadais žada išgelbėti mus nuo dabartinių ir ateities krizių. Tačiau sugyvenimas, tikroji bendrystė visuomenėje atsiras tik tada, kai turėsime ramybę pirmiausia savo širdyse.

Šie metai paskelbti Tikėjimo metais. Taip dar kartą mums norima priminti, kad vienintelis mūsų Išgelbėtojas yra Jėzus Kristus. Kalbėdami tikėjimo išpažinimą, išpažįstame Vieną Dievą trijuose asmenyse ir įsikūnijusį Dievo Sūnų Jėzų Kristų, kuris savo prisikėlimu užtikrina mums tikrąjį vilties šaltinį – amžinąjį gyvenimą. Marijos Dangun Ėmimo šventėje mes džiaugiamės, kad Ji, pati pirma įtikėjusi ir atsiliepdama, visą savo gyvenimą patikėjusi Dievui, nurodo, kas laukia ir mūsų einant šiuo keliu. Palaimintasis popiežius Jonas Paulius II, kuris prieš 20 metų lankėsi Lietuvoje, pakartotinai ragino mus atverti savo širdis Kristui – įsileisti jį ir leisti jam vadovauti kiekvieną gyvenimo akimirką – kai džiaugiamės ar verkiame, kai esame sveiki ar kai užklumpa negalia.

Šiandien susirinkę čia, Pivašiūnuose, prie stebuklingojo Švč. Mergelės Marijos paveikslo, kuris prieš 25 metus buvo vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis, atnešame jai, mūsų Motinai, savo rūpesčius, savo nerimą, savo sukauptą liūdesį. Nuliūdusiųjų Paguoda, jau ne vienam atsiliepusi stebuklais, kviečia mus sekti jos pavyzdžiu – įtikėjus pavesti Viešpačiui visus savo rūpesčius. Šie stebuklai paliudija Marijos užtarimo galią ir rūpinimąsi viltį praradusiais vaikais.

Kaip girdėjome šios dienos Evangelijoje, jau nuo pat savo misijos pradžios, kuomet Viešpaties angelas apreiškė Marijai žinią, kad ji pagimdys pasauliui Išganytoją, Ji, pati pagauta nuostabos ir džiaugsmo, nepasilieka šio džiaugsmo sau, bet skubėdama dalijasi juo su kitais. Marijos atvykimas į Zacharijo namus atneša palaimą jos giminaitei Elzbietai, kurią Dievas jau buvo apdovanojęs sūnumi senatvėje.

Elzbietos džiaugsmo ištara baigiama žodžiais, išaukštinančiais Mariją: Laiminga (gal geriau versti „palaiminta“) įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“ (Lk 1, 45). Marija yra Dievo Motina ne tik dėl to, kad nešiojo savo įsčiose Jėzų, bet ir todėl, kad tikėjimu priėmė jį į savo širdį. Marijos atsakas Viešpaties angelui: „Štai aš, Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Mes esame kviečiami ta pačia malda atsakyti Viešpačiui kiekvieną dieną, kai meldžiamės „Tėve Mūsų“ malda ir tariame žodžius „Teesie Tavo valia“. Atiduokime į Viešpaties rankas savo gyvenimą. Marijos gyvenimas buvo nuolatinė tikėjimo piligrimystė, ir į šią kelionę mes visi esame pakviesti.

Esame pakrikštyti, bet to neužtenka. Mes kviečiami į gyvą tikėjimo santykį su Dievu, kuris reiškiasi ne tik švenčių proga, bet kasdien, kreipiantis į Viešpatį su pasitikėjimu ir jam pavedant visus savo gyvenimo rūpesčius. Turime klausyti Jo balso ir, kaip Marija mokė, daryti tai, ką Jis mums lieps. Tai – vienintelis kelias, leidžiantis susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą, patirti tikrąją paguodą liūdint ir viltį bei ramybę šio gyvenimo sūkuriuose. Tie, kurie pažįstame šią viltį, Marijos Sūnų, privalome padėti kitiems. Marija savo šlovinimo giesmėje liudija tuos didžius dalykus, kuriuos Viešpats padarė. Tad ir mes negalime tylėti, bet turime šia viltimi dalytis tiek savo artimoje aplinkoje, tiek visuomenėje. Turime pasakoti, ką Viešpats yra padaręs mūsų gyvenime, kiek Jis mus yra palietęs, pamilęs ir globoja. Kaip Marija, atpažinusi Dievo veikimą, Dievo stebuklą, nuskuba pas savo giminaitę Elžbietą padėti jai, taip ir mes, patyrę Viešpaties suteiktą viltį, esame pašaukti pasidalyti ja su kitais. Krikščionys privalo dalytis tikėjimo vaisiais. Bažnyčia artimo meilės darbais siekia ne tik suteikti stokojantiems maisto, drabužį ir pastogę, bet visų pirma pasidalyti Dievo suteikta viltimi. Tai – ne vien „Caritas“ organizacijos veikla, bet ir kiekvieno krikščionio pareiga, kurią siekiame atlikti darbu ir malda, veikdami kartu savo parapijų bendruomenėse.

Maldoje į Mariją kreipiamės šv. Bernardo maldos žodžiais: Atsimink, maloningoji Mergele Marija, jog amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas bėga prie Tavęs, šaukiasi Tavo pagalbos ir prašosi užtariamas.

Tardami šiuos žodžius iš tikrųjų nesiekiame Marijai priminti jos didžių darbų ir užtarimo. Taip meldžiamės, kad patys nepamirštume, kokių didžių dalykų Viešpats yra padaręs mūsų gyvenime. Juk taip dažnai nepastebime didelių ir mažų stebuklų, kuriais Viešpats ženklina mūsų gyvenimą, ir už juos nepadėkojame. Pasitikėjimo kupini skubame prie Mergelės Marijos, mūsų Motinos. Būdami nusidėjėliai drįstame eiti prie jos ir prašyti. Tačiau juk todėl, kad esame nusidėjėliai, Viešpats mus kviečia prie savęs, kad galėtų prisiliesti ir išgydyti mūsų širdis, vėl suteikti to džiaugsmo ir ramybės, kurios trokšta mūsų širdys. Kreipkime savo maldas ir prašymus į ją, su pasitikėjimu semkimės iš šio paguodos šaltinio. Bet atsigėrę gyvojo vandens, Marijos pavyzdžiu, pasidalykime su kitais.

Nuliūdusiųjų Paguoda, Tavęs nuolatos šaukiasi vargų prispaustieji ir baimės apimtieji. Tavyje paguodą ir paramą suranda visi, kurie ieško Tavo pagalbos, kai šeimas ir kraštą ištinka nelaimės. Bažnyčios Motina, apsaugok mus nuo pavojų, suteik tikėjimo dovaną, gelbėk nuo dvasinės mirties, pagydyk abejingas širdis, duok malonių mūsų sielai ir kūnui. Mes trokštame būti Tavo Sūnaus Prisikėlimo dalininkai.

Gintaras GRUŠAS,
Vilniaus arkivyskupas metropolitas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija