Kurianti
Lietuva

2013 metai

Paveldas

Antroji Panemunės pilies jaunystė

Bronius VERTELKA

Restauruota pilies dalis

Kelias link vieno pilies tvenkinio

Prie pilies vėliavios – Panemunės pilies darbuotojas Marius Jakelaitis

Pilies herbas

Pilies prižiūrėtojas Antanas Šveiberis

Jurbarko rajone, netoli Nemuno, ant kalno stovi Panemunės, dar vadinama Gelgaudų arba Vytėnų, pilimi. Jos plotas – 2650 kvadratinių metrų, iš jų 1200 jau restauruota. Tam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo gauta 6,5 milijono litų. Sutvarkytas vakarinis pilies korpusas ir truputėlis pietinio: jo antrame aukšte įrengta konferencijų salė. Vakarinio korpuso pirmame aukšte svečių lauks kavinė, muziejus, o per  tris aukštus – 11 viešbučio kambarių. Tai jau įrengta, viskas padaryta, bet Vilniaus dailės akademija, kuri nuo 1982 metų yra pilies savininkė, negali užsiimti komercine veikla, todėl bus skelbiamas nuomos konkursas. Bus operatorius, kuris rūpinsis kavine, viešbučiu ir konferencijų sale.

Kaip sakė pilies vedėjas Antanas Šveiberis, šį darbą nuo 1991 metų jis paveldėjo iš dėdės ir tetos, o dar prieš tai tokias pat pareigas ėjo jo seneliai, mamos tėvai. Mat nuo 1948 metų pilyje įrengtas butas pilies prižiūrėtojui. Dabar tuo rūpinasi A. Šveiberis ir jo pusbrolis.

A. Šveiberis pasakojo, kad paskutinis pilies restauravimas prasidėjo 2009 metų spalį ir tęsėsi trejus metus. Dar prieš tai – 1987–1997 metais – ji irgi buvo tvarkoma, bet naudotos prastos medžiagos, čerpėmis dengti stogai teišlaikė penkerius metus. 1997-aisiais buvo baigta atstatyti pilies rytinės dalies išorinė siena, kurią laikui bėgant mūsų tautiečiai išsinešiojo po plytą...

Panemunės pilis stebina savo autentiškumu ir grožiu. Ją sugebėta pastatyti per trumpą laiką – 1604–1610 metais. Sienų storis – nuo 50 iki 125 cm (kuo aukščiau, tuo plonesnės). Kasinėjant atrastos plytų degimo krosnys. Išlikę du 25 m aukščio, bet skirtingo skersmens pilies bokštai. Į juos užkopus, kai nebuvo aukštų medžių, matydavosi už 10 kilometrų esanti Raudonės pilis.

Legenda byloja, kad nuo pilies iki Gelgaudiškio dvaro po Nemunu buvęs maždaug 1300 m ilgio tunelis. Jokių ženklų, kad tai tiesa, nepastebėta. 1959 metais kasinėjant buvo rasta koklių, indų šukių, sveikas ir pilnas vyno butelis. A. Šveiberiui jo teta pasakojusi, jog tada darbavosi 25 vietiniai žmonės. Buvo siūlymų išbandyti vyno stiprumą, bet pabijota, kad tai gali būti nuodai, tačiau darbo pabaigoje pasirodė du svyruojantys ir besišaipantys: „Matote, gyvi, o butelyje, pasirodo, visiškai geras vynas“. Manoma, kad vynas buvo išstovėjęs nuo Gelgaudų valdymo laikų. Iš jų pilis buvo atimta 1832 metais.

Užsukus į pilį galima pamatyti požemyje įrengtą kambarį prasikaltusiems. Jis yra 5 metrų gylio ir tiek pat skersmens. Šviesa sklinda pro langelį su grotomis. Šalia pilies akį džiugina penki kaskadiniai tvenkiniai. Vanduo, prisipildantis iš šaltinių, nuteka į Nemuną. Nuo pirmojo tvenkinio iki penktojo vandens lygis skiriasi maždaug 20 metrų.

Jurbarko rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“