2013 m. rugsėjo 13 d.    
Nr. 34
(2058)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva


ARCHYVAS

2013 metai


XXI Amžius


Penktadienio pokalbiai

Apie išskirtinius herojus ir žurnalistiką

Lietuvos žurnalistų sąjungos 2013 metų
Vytauto Gedgaudo premijos laureatė
Aldona Armalė ir Vinco Kudirkos
premijos laureatas Gerimantas Statinis

Toks žurnalisto gyvenimas: kol jis kaip voverė sukasi dirbdamas leidiniuose, žurnaluose, dažnai spaudžiamas darbų tempo negali susikoncentruoti ties viena tema, vienu herojumi, apibendrinti savo pastebėjimų. Bet sulaukęs vadinamojo užtarnauto poilsio pastebi, kad tas išsvajotas ramus gyvenimas visai nėra tai, ko reikia. Apie žurnalistus sakoma: vilką kojos peni... Aktyvus gyvenimas jau būna suformavęs tam tikrus poreikius, įpročius. Taip žurnalistė Aldona Armalė tapo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Vilniaus skyriaus pokalbių klubo vadove, pernai parašė knygą „Jonas Biržiškis. Nenuspėjami gyvenimo viražai“, už kurią šiemet buvo apdovanota Lietuvos žurnalistų sąjungos prestižine Vytauto Gedgaudo premija. Ji – mūsų pašnekovė.


Kronika

Prie vaikystės upės

Tėviškėje įprasmintas jaunimo ir vaikų literatūros klasiko Vytauto Tamulaičio atminimas

Rašytojo Vytauto Tamulaičio
giminaičiai germanistė vertėja
Elena Zambacevičiūtė ir ambasadorius
Čekijoje Aurimas Taurantas prie jį
įamžinusio „Vabalų kalnelio“ rodyklės

Minint vaikų ir jaunimo literatūros klasiko, žurnalisto, redaktoriaus Vytauto Tamulaičio, gimusio 1913 m. sausio 17 d. Sutkiškio kaime, o po Antrojo pasaulinio karo gyvenusio Kanadoje, 100-ąsias gimimo metines, Šakių viešoji biblioteka parengė projektą (vadovė Regina Ūsienė) „Skulptūrų parkas – vaikų literatūros klasiko Vytauto Tamulaičio 100-mečiui“. Projektą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas, Šakių rajono savivaldybė, Kriūkų seniūnija, Miškų savininkų kooperatyvas „Zanavykų šilas“.

Tautodailininkai Andrius Bieliukas, Valdas Eimanavičius, Antanas Lastauskas, Juozas Videika, Adolfas Teresius plenere drožė skulptūras pagal V. Tamulaičio kūrybą. Jos puošia Kriūkuose įrengtą skulptūrų parką „Vabalų kalnelį“, kuris rugpjūčio 17-ąją, šeštadienį, minint rašytojo jubiliejų, iškilmingai buvo atidarytas. „Gražus parkelis primins vaikų literatūros klasiko Vytauto Tamulaičio tėviškę“, – sakė R. Ūsienė.


Paveldas

Antroji Panemunės pilies jaunystė

Bronius VERTELKA

Restauruota pilies dalis

Jurbarko rajone, netoli Nemuno, ant kalno stovi Panemunės, dar vadinama Gelgaudų arba Vytėnų, pilimi. Jos plotas – 2650 kvadratinių metrų, iš jų 1200 jau restauruota. Tam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo gauta 6,5 milijono litų. Sutvarkytas vakarinis pilies korpusas ir truputėlis pietinio: jo antrame aukšte įrengta konferencijų salė. Vakarinio korpuso pirmame aukšte svečių lauks kavinė, muziejus, o per  tris aukštus – 11 viešbučio kambarių. Tai jau įrengta, viskas padaryta, bet Vilniaus dailės akademija, kuri nuo 1982 metų yra pilies savininkė, negali užsiimti komercine veikla, todėl bus skelbiamas nuomos konkursas. Bus operatorius, kuris rūpinsis kavine, viešbučiu ir konferencijų sale.


Kronika

Mūsų veikimas Dievui ir Tėvynei

Petras Bielskis

Dalyviai, svečiai ir pilna žiūrovų
Laukuvos bažnyčios aikštė

Jau trisdešimt metų nuo tos dienos, kai Klaipėdos universiteto pirmtakai iš Valstybinės Konservatorijos Klaipėdos fakultetų (liaudies teatro režisierių VI laida, 1983) iš naujo pradėjo kelti ir ėmėsi praktiškai įgyvendinti lietuvių klojimų teatro idėją. Ir ne taip jau viskas paprasta. Buvo žūtbūtinų susirėmimų, neigimo, atmetimo ir neapykantos (Praninskas A. Spalvos. Jaunimo gretos, 1988, Nr. 12; Jakelaitis V. Iš piktžolių puokštės. Švyturys, 1991, Nr. 9–10; Marcinkevičiūtė R. Kas yra nacionalinis teatras. Kultūros barai, 1998 04 04). Gal subjektyvu, bet atrodo, kad neigimą labiau kurstė žemos paskatos, nepilnavertiškumas ar ribotumas, o diduma inteligentijos aktyviai pritarė, visokeriopai rėmė, skatino ir kaip galėdami gynė. Pirmiausia, žinoma, kaimiškasis teatro judėjimas skolingas profesoriui Vytautui Jakelaičiui. Jo rūpesčiu parengtos liaudiško vaidinimo programos ir vadovai. Jis stojo mūru už tų tikslų apsaugą ir įgyvendinimą (Jakelaitis V. Žvilgsnis nuo Medvėgalio. Saulei leidžiantis – toks buvimas drauge. Vilnius. 2002. T. 2, p. 70). Jis darė atkaklių žygių, kad sustiprėtų požiūris į mokyklinį teatrą, bendrą teatro supratimą ir poreikį. Ir vėlesni universiteto vadovai, jų garbei reikia pasakyti, išlaikė ir tęsė tą šventą misiją.


Kronika

Kluono teatrų šventė

BALSIAI. Balsių etnografinėje sodyboje vyko tradicinė kluono teatrų šventė. Šiemet savo pasirodymus žiūrovams dovanojo keturi kolektyvai.

Stačiūnų kultūros namų mėgėjų kolektyvas, vadovaujamas Angelės Zaveckienės, parodė žiūrovams V. Miliūno komediją „Nakties paukščiai“. Pjesės tematika pakankamai artima šiems laikams – nelegali veikla, apsileidimas ir girtuoklystė, lengvo grobio ieškojimas.


Kronika

Mėgėjų teatrų šventė „Rampų šviesoje“

ALKSNIUPIAI. Kultūros namuose šurmuliavo mėgėjų teatrų šventė „Rampų šviesoje“. Šventę teatralizuota kompozicija pradėjo 10-metį minintis Alksniupių mėgėjų teatras (režisierė Laima Didžbalienė). Renginyje dalyvavo Šakių rajono Lekėčių ir penki Radviliškio rajono mėgėjų teatrai. Kutiškių senjorų teatras pristatė Kazio Sėjūno komediją „Bobutės susipyko“ (režisierė Genovaitė Zdanienė), Šniūraičių teatras – V. Krasnogorovo dviejų dalių lyrinę komediją „Trys gražuolės“ (režisierė Audronė Motiejūnienė), Skėmių teatras – V. Miliūno komediją „Nakties paukščiai“ (režisierė Regina Dambrauskienė), Baisogalos teatras – P. Vaičiūno komediją „Patriotai“ (režisierė Vilija Kaščionienė), Lekėčių teatras – „Didieji teatro slėpiniai“ (scenarijaus autorė ir režisierė Vaida Brazaitienė). Alksniupių teatro aktoriai suvaidino ištraukas iš per teatro kūrybos dešimtmetį pastatytų spektaklių. Pertraukėlių metu dalyviai ir žiūrovai vaišinosi arbata, kava ir pyragaičiais... Nors šventė, prasidėjusi vidurdienį, užsitęsė iki vakaro, ji tikrai nė vienam neprailgo, nes salėje tvyrojo jauki, nuoširdi, teatrališka atmosfera.


Kronika

Skambėjo aukštaitiška šnekta

Rasa GRIŠKEVIČIENĖ

UKMERGĖ. Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje surengtas rajono kultūros darbuotojų seminaras, skirtas Tarmių metams.

Vyresniosios kartos aukštaičiams tai – įprasti žodžiai ir posakiai, kuriuos jie ir šiandien vartoja kasdieninėje buityje, o štai jaunimui, moksleiviams, tą dieną dalyvavusiems Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje vykusiame seminare, jie sukėlė šypsenas ir net juoką. Ir nieko keisto – seminaras buvo skirtas Tarmių metams, išgirdome daug įdomių dalykų apie lietuvių tarmes ir patarmes, šnektas ir pašnektes... Apie tai renginio metu pasakojo mūsų kraštietė, nuo Vidiškių kilusi kalbininkė, vertėja, buvusi ilgametė Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros dėstytoja doc. dr. Žaneta Urbanavičiūtė-Markevičienė. Ji aptarė mūsų miesto ir Ukmergės krašto tarminę situaciją, apžvelgė tarmių kalbos ypatybes, klasifikaciją, vaizdžiai komentavo tarmių žemėlapį. Štai anykštėnai, sakė lektorė, turi aštrų liežuvį, todėl jų tarmės plotas – liežuvio formos. Širvintiškiai – geri, nuoširdūs žmonės, todėl jų tarmės plotas – širdelės formos... Ukmergiškiai sužinojo, jog yra puntininkai pagal patarmę, tariantys „puntis“ (pantis), „untis“ (antis) ir žalininkai pagal pašnektę – „žalė“ (žolė), „makslas“ (mokslas) ir t.t. Pagal dabartinę tarmių klasifikaciją Ukmergė, Vidiškiai, Kavarskas yra širvintiškiai, Siesikai, Deltuva, Raguva, Traupis – pietų panevėžiškiai, Žemaitkiemis, Kurkliai – anykštėnai. Pasak Ž. Markevičienės, tarmė yra be galo didelis turtas, ypač graži jos ypatybė – mažybinės žodžių formos, todėl labai svarbu mokyti jų jaunimą, vaikus, kad šie nuo mažens žinotų, kokiame krašte gyvena, kas esą.


Kronika

Kalbos dieną – apie tarmes

Jauni Šakių krašto žmonės parodo,
kaip supranta patarles, priežodžius

ŠAKIAI. Čia jau 41-ąjį kartą vyko tradicinė Kalbos diena, į kurią rinkosi kalbininkai, gimtojo žodžio mylėtojai, puoselėtojai ir visi, kam brangi kalba. Šiųmetė kalbos diena buvo skirta Tarmių metams.

Po šv. Mišių už kalbininkus, inteligentiją Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje visi rinkosi Šakių „Žiburio“ gimnazijoje. Kalbos dieną pradėjo Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studijos skaitovai (mokytoja Vilija Meškaitienė), į susirinkusius prakalbę mūsų kraštiečio Albino Bernoto poetiniu žodžiu. Apie zanavykus, jų tarmę įtaigiai kalbėjo Seimo narys, dr. Arvydas Vidžiūnas, apie bendrinę kalbą, atėjusią iš šnektos, įdomiai samprotavo kalbininkas dr. Antanas Smetona. Jis pabrėžė, jog nereikia bijoti kalbos kaitos, jos neįmanoma apsaugoti nuo išorinių veiksnių. Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojos Vilija Sakalauskienė ir Rima Bacevičiūtė-Bakšienė apžvelgė zanavykų šnektos tyrimų rezultatus, paaiškino, kam priklauso Šakių šnekta: zanavykams ar veliuoniškiams? Mokytoja Ona Jasinskienė savo pranešime priminė svetimybių pėdsakus pašešupių krašte.


Kronika

Dainų ir šokių ansamblio sukaktis

ŠVENČIONYS. Išgirdus tariant „Aukštaitija“ švenčioniškus apima pasididžiavimas, kad turi tokį puikų aukšto meistriškumo ansamblį. Į koncertą susirinkę miesto gyventojai ir kelios ansambliečių kartos ovacijomis ir palaikymo šūksniais palydėjo įspūdingą „Aukštaitijos“ ansamblio pasirodymą: smagūs piemenėlių žaidimai, primenantys akrobatikos triukus, jaunuolių įrašymas į bernus, o vyresnioji „Aukštaitijos“ šokėjų karta savo miklumu nė kiek nenusileidžianti energija trykštančiam jaunimui. Koncerto pabaigoje buvo pagerbtas pirmojo ansamblio vadovo Everisto Raišuočio atminimas. Programą ir ansamblio nariai, ir žiūrovai baigė daina „Aukštaitija mana“.


Kronika

Tarmės – mūsų motinų kalba

Garliava. Štai taip šiltai, jaukiai buvo pavadintas renginys, įvykęs Kauno rajono Viešojoje bibliotekoje balandžio 17-osios popietę. Jame tarmiškai pasikalbėti, apie tarmių likimą padiskutuoti kvietė žinoma etnologė Gražina Kadžytė. Dainavo, grojo, tarmiškai porino Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“ (vadovė Jolanta Balnytė), Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ regioninio rato laureatai.


Kronika

„Ežerų sietuva“

MOLĖTAI–IGNALINA–ŠVENČIONYS. Norinčius pasigrožėti pasaulio tautų kultūrinėmis tradicijomis dešimtą kartą sukvietė tarptautinis liaudiškos muzikos ir šokių festivalis „Ežerų sietuva“. Jis vyko tris dienas, atidarytas Molėtuose, su žiūrovais atsisveikino Švenčionyse.

Molėtuose surengtas atidarymo koncertas. Čia buvo atvykusi ir liaudies muzikos ir šokių grupė „Draigaica“ iš Ungheni rajono (Moldova).


Kronika

Daugiatautiniame festivalyje – margaspalvė kultūrų puokštė

TRAKAI. Miesto šventės metu „Trakų vasara 2013“ įvyko pirmasis projekto „Protėvių dvasia gyvuoja mūsų širdyse“ folkloro ir amatų festivalis. Čia dainavo, šoko, muzikavo, demonstravo tradicinius amatus daugiau nei 400 dalyvių iš Lietuvos, Baltarusijos bei Latvijos. Trakų rajonui atstovavo net 19 meno kolektyvų: Trakų folkloro ansamblis „Radasta“ (vadovės Marytė Morkūnienė ir Rasa Zakarė), Rūdiškių folkloro ansamblis „Diemedis“ (vadovė Dalė Žalpienė), Lentvario ansamblis „Klevynė“ (vadovė Inga Okuškienė), Dusmenų folkloro ansamblis „Dusmena“ (vadovė Vida Bubelevičienė), Tiltų jaunimo folkloro ansamblis „Gelužėlė“ (vadovė Dovilė Tolvaišaitė), Aukštadvario liaudiškos muzikos kapela (vadovas Juozas Banuškevičius), Tiltų kaimo kapelija (vadovė Vaiva Neteckienė), Onuškio liaudiškos muzikos kapela (vadovė Gražina Kulbickienė), Rimutės Blikertienės vadovaujami tautinių šokių kolektyvai „Jaunimėlis“ iš Lentvario bei Aukštadvario tautinių šokių kolektyvas „Nava“, Trakų instrumentinis ansamblis „Serenada“ (vadovas Kastytis Mikiška), Trakų šokio ir ugnies studija „Čiutyta“ (vadovė Vida Bagdonienė). Tautinių mažumų tradicijas pristatė lenkų kolektyvai: „Tročanie“ iš Trakų (vadovė Božena Beliak), „Poluknianie“ iš Paluknio (vadovė Renata Joknienė), Rūdiškių ansamblis „Rūdiščanie“ (vadovė Marija Jankovskaja), „Landvarovianie“ iš Lentvario (vadovas Jevgenij Barkovskij), „Stare Troki“ iš Senųjų Trakų (vadovės Lilija Kieras ir Elvyra Lavrukaitienė). Rusų kultūrai savo skambiomis dainomis atstovavo rusų dainos ansamblis „Zabava“ (vadovė Natalija Šumskienė). Nuostabiais rytietiškais šokiais prisistatė Trakų karaimų folkloro ansamblis „Birlik“, vadovaujamas Inos Lavrinovič. Gausus buvo ir svečių iš Baltarusijos – Lydos rajono meno kolektyvų bei amatininkų – būrys. Dalyvavo Lydos kultūros rūmų liaudies dainų ir šokių ansamblis „Lidčanka“, lenkų liaudies dainų ansamblis „Kresoviacy“, liaudies dainų ir šokių ansamblis „Gudų armonika“, Lydos rajono kultūros ir amatų centro folkloro ansamblis. Festivalio svečių teisėmis dalyvavo keturi kolektyvai iš Latvijos: Druvos ir Rucavos.


Kronika

Penktasis „Saulės žiedas“

Šiauliai. Mieste penkias dienas vyko V tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“. Baigiamuoju jo akordu tapo uždarymo koncertas ir Grand Prix įteikimas. Festivalio Grand Prix ir 1500 eurų iškilmingai įteikta komisijos ir žiūrovų numylėtiniui, šiemet laimėjusiam daugiausiai prizų visose konkurso kategorijose, kolektyvui „Escola de musica i danses de Mallorca“ iš Ispanijos. Šventės metu buvo įteikti specialūs prizai, o žiūrovams atiteko svarbiausia – puiki nuotaika, neišdildomi įspūdžiai ir bendravimo džiaugsmas.


Kronika

Folkloro festivalis „Lingaudala“

KUPIŠKIS. Iškilmingu Savivaldybės tarybos posėdžiu prasidėjo tarptautinis festivalis „Lingaudala“, o Etnografijos muziejuje vyko rašytojo Juozo Baltušio anūkės Akvilės Zavišaitės (1962–1991) tapybos darbų parodos ir knygos „Neprašyk auksinės žuvelės plauti indų“ pristatymas. Jame dalyvavo ir Australijos lietuvių grupė bei A. Zavišaitės mama ir J. Baltušio dukra Rita Baltušytė. Parodytas dokumentinis filmas apie tragiško likimo dailininkę, vos 29 metų mirusią nuo AIDS. Šios ryškios įdomios menininkės reikšmė lietuvių dailei neabejotina. Jos itin originalios, dažniausiai moters kūną ir jo plastiką vaizduojančios drobės eksponuotos ne tik Australijoje, kur ji ilgą laiką gyveno, bet ir JAV, Lietuvoje. A. Zavišaitė gimė Vilniuje architekto ir žurnalistės šeimoje. Jau ankstyvoje vaikystėje žinojo, kad taps dailininke. Neįstojusi į Valstybinį dailės institutą (dabar – Dailės akademija), 1983 metais ji gavo leidimą išvykti gyventi į Australiją, kur jau buvo įsikūrusi Akvilės mama. Tais pačiais metais A. Zavišaitė įstojo į Niukaslio dailės koledžą. Ten pasirinko tapybą, piešimą, keramiką. 1987 metais baigė studijas ir įstojo į aspirantūrą Hunterio institute. Parašė ir apgynė disertaciją „Mano gyvenimas ir mano menas“. Ji tapo jauniausia kuriančia autore, nes būdama vos 26 metų surengė personalinę parodą Lietuvos dailės muziejuje. Per trumpą gyvenimą sukūrė apie pusšimtį didelių drobių ir piešinių, daugybę eskizų, atvirukų, keramikos darbelių.


Kronika

„Jotvos vartų“ akimirkos

Prie Alytaus piliakalnio vartus į viduramžius atvėrė jau tradiciniu Alytuje tampantis archajinės kultūros festivalis „Jotvos vartai“. Renginyje – daugybė pramogų, skirtų visai šeimai: amatininkų mugės, ugnies šokiai, šaudymai lanku, įvairūs artistų pasirodymai.

Primindami, kaip toli Lietuvos kariai pažengė nuo viduramžių iki šių dienų, Didžiosios kunigaikštienės Birutės pėstininkų bataliono kariai įrengė karinį miestelį, kuriame galima buvo apžiūrėti daugybę karinės technikos, ginkluotės, pasigardžiuoti kareiviška koše, pasimatuoti žvalgų maskuojamąjį kostiumą, nusifotografuoti kariškoje aplinkoje ir dalyvauti surengtame konkurse.


Laikas ir žmonės

Kiekviena gyvenimo diena – Dievo dovana...

Asta Gvildienė

Valerija Vilčinskienė įsitikinusi,
kad atsitiktinumų gyvenime nebūna –
svarbu išmokti pasitikėti Aukščiausiuoju
ir skaityti jo siunčiamus ženklus

Birželio 7 dieną Zanavykų krašto mokytoja ir poetė Valerija Vilčinskienė šventė savo 60-ąjį gimtadienį. Koks buvo jos nueitas kelias? Kokia žmogaus gyvenimo prasmė? Ko vertas jos ieškojimas po laiminančia Dievo ranka? Iš kur poetės dvasios polėkis, minties skaidrumas? Apie tai ir kasdienį ėjimą į dvasios ramybę bei Dievo palaimą ir kalbėjomės su iš Sintautų kilusia Valerija, savo šaknis įleidusia Gelgaudiškio žemėje.

Paveldėjo su genais

Pasak Valerijos, kiekvienas atsinešame savo likimą. Dvasios polėkį ir minties skaidrumą ji paveldėjo su genais. Tai poetė suprato per vieną naktį perskaičiusi savo senelio dienoraštį, kurį šis rašė 1944-aisiais, būdamas vokiečių nelaisvėje. Jos mamytė irgi turėjo tokią gyslelę – mokėjo gražiai reikšti mintis, raiškiai bet ką paskaityti. „Mano eilės išsiliejo spontaniškai, besimokant trečioje klasėje, – pasakojo Valerija. – Beeinant namo, mano sąsiuvinis su eilėmis iškrito, na papulk tu šitaip, po lietuvių kalbos mokytojo langais. Jis rado ir išspausdino jas mokyklos sienlaikraštyje. Tada labai sutrikau, užsidariau savyje ir daugiau nenorėjau rašyti, lyg kas būtų apnuoginęs mano sielą. Vėl praplyšau rašyti jau paauglystėje. Labai jau malonus tas procesas. Tada neskaičiuoji nei pinigų, nei laiko. Atėjo įkvėpimas – būk maloni, lipk iš lovos ir rašyk. Atėjo ir išsiliejo. O jei stengiesi, nieko neišeina. Eini kaip per gruodą, kaip per akmenėlius...“ 1995 metais Valerija išleido savo pirmąją eilėraščių rinktinę „Neužgesk, saulele, neužgesk...“. 1999-aisiais dienos šviesą išvydo ir antroji poezijos knygelė „Nepaliki po saule vienų...“. Po dešimties metų pertraukos poetės dvasinė filosofija lyg gyva žievė įaugo į trečiąją eilėraščių rinktinę „Prisiglausk prie Dangaus“. Viskas Aukščiausiojo valioje. Jei Jis palaimins, Valerijos tikėjimas ir meilė eilėmis įsilies į kitą, jau ketvirtąją, knygelę.

 


Laikas ir žmonės 

Metų kultūros šviesulys iš Ažuožerių

Vytautas BAGDONAS

Metų kultūros šviesulio konkurso
laureatė Daiva Agafanovienė su Anykščių
rajono meru Sigučiu Obelevičiumi

Dar vasario 7 dieną Anykščių rajono savivaldybėje buvo pagerbta Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Ažuožerių filialo vyresnioji bibliotekininkė, Ažuožerių kaimo bendruomenės pirmininkė Daiva Agafanovienė, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radijo stoties „Klasika“ laidos „Ryto allegro“ klausytojų išrinkta Metų kultūros šviesuliu. Šiai nominacijai iš viso buvo pasiūlyta net trys dešimtys Lietuvos gyventojų, daugiausiai nuveikusių savo miesto ar kaimo bendruomenės labui. Iš jų buvo atrinktos penkios kandidatūros. Susumavus visus balsus, paaiškėjo, kad šio vardo nusipelnė ažuožerietė D. Agafanovienė. Ši bibliotekininkė ir kaimo bendruomenės pirmininkė gražiai buvo pagerbta Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) iškilmingo renginio-konkurso „Bitinukai-2012“ nugalėtojų – geriausių visuomeninio transliuotojo darbuotojų – apdovanojimo ceremonijoje. Tose iškilmėse dalyvavo ir laureatę sveikino Anykščių seniūnijos, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos, Ažuožerių kaimo bendruomenės atstovai, o Metų kultūros šviesulio diplomą įteikė Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Rūta Kačkutė...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija